Advokatai ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teisininkai susirūpinę dėl ES direktyvų baudžiamajame procese įgyvendinimo


Print

Vilnius, rugpjūčio 4 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos advokatūra organizavo advokatų apskritojo stalo diskusiją, skirtą aptarti Europos Sąjungos (ES) direktyvų – dėl teisės į vertimą, teisės į informaciją ir teisės turėti advokatą – baudžiamajame procese praktinius įgyvendinimo aspektus.

Svarstymą, kokie teisės aktų ir praktikos pakeitimai reikalingi siekiant tinkamo direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisę, pradėjęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė teigė, kad nors direktyvos įtvirtina tik minimalias garantijas, vis dar kyla rimtų problemų nacionalinėje praktikoje. Svarbiausios jų – žmogaus teisių pažeidimai taikant procesines prievartos priemones, kaip antai, terminų, pareigos tinkamai informuoti pažeidimai. Net ir pačios prievartos priemonės neretai nėra būtinos ar proporcingos, ką parodė Lietuvos žurnalistų atžvilgiu taikyti baudžiamojo persekiojimo metodai.

Advokatų tarybos pirmininko nuomone, aktualus ir nacionalinio reguliavimo išsamumas: ES direktyvos reguliuoja tikslą, kurio siekiama, o teisė pasirinkti konkrečias priemones palikta pačioms valstybėms narėms, todėl svarbu identifikuoti teisinio reguliavimo spragas ir pasiūlyti veiksmingesnį žmogaus teisių gynimą užtikrinančius teisėkūros sprendimus.

Diskusijoje dalyvavusių advokatų, baudžiamosios teisės specialistų, pasisakymai atskleidė, kad nors teisės į vertimą ir į informaciją direktyvų nuostatos į Lietuvos teisę formaliai yra perkeltos, praktikoje jų garantuojamos teisės dažnai nėra užtikrinamos. Teikiant vertimo paslaugas įtariamiesiems, ypač kai verčiama iš Lietuvoje rečiau pasitaikančių užsienio kalbų ir asmuo nemoka populiaresnės užsienio kalbos, kyla problemų dėl vertimo kokybės. Situaciją apsunkina tai, kad nėra nei realaus vertimo kokybės priežiūros, nei vertėjų savireguliacijos mechanizmo, nesukurtas vertėjų registras.

Užtikrinant įtariamojo ir jo gynėjo informuotumą baudžiamajame procese daugiausiai problemų kelia susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ribojimai. Advokatai pastebi, jog neretai teisėsaugos pareigūnai manipuliuoja procesinėmis nuostatomis, sudarydami kliūtis gynybai susipažinti su reikalingais duomenimis.

Panašių sunkumų kyla ir užtikrinant teisę turėti advokatą: nors iš esmės tokia teisė Lietuvos įstatymuose įtvirtinta ir dabar, teisėsaugos pareigūnai kartais sukuria dirbtines kliūtis ir sunkumus advokatui susisiekti su ginamuoju, ar tai padaryti laiku.

Kaip pastebėjo ne vienas diskusijos dalyvis, nors daugelis direktyvų numatomų teisių Lietuvos įstatymuose ir yra įtvirtintos, praktikoje neretai šių teisių įgyvendinamas taip apsunkinamas, jog yra paneigiama pati teisės esmė.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos advokatūra diskusijoje surinktą informaciją ir idėjas ketina panaudoti teikiant pasiūlymus dėl reikiamų praktikos ir reguliavimo pakeitimų valstybės institucijoms, priimančioms sprendimus baudžiamosios teisės politikoje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Advokatūra (www.advoco.lt).

2014.08.04; 14:54


Prisijunkite prie diskusijos