Aktyvus dalyvavimas politikoje atveria jauniems žmonėms ne tik plačias galimybes, bet ir stiprina jo balsą


Print

Kasdien mus lydi žodis “politika”. Dažniausiai jis mums asocijuojasi su LR Seime ar Vyriausybėje dirbančiais tautos išrinktais atstovais. Tačiau retas iš mūsų susimąstome, kad politika apima ne tik tas sritis, kurios aktualios suaugusiems.

Politika yra kur kas platesnis reiškinys, kuris itin glaudžiai susijęs ir su jaunimu – šalies ateitimi. Lietuvos jaunimo politika yra pripažinta Lietuvos politikos dalimi tik nuo 1996 metų, kuomet Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Jaunimo politikos koncepciją, kurioje buvo apibrėžtos valstybinės institucijos, atsakingos už jaunimo politikos principų, tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.

Apie jaunimo politiką iš tiesų yra labai mažai kalbama, ypač mažuosiuose Lietuvos miesteliuose. Dažnas jaunuolis net nežino, jog jo mieste savivaldybės lygmeniu veikia jaunimo reikalų taryba, kuri sudaroma lygiateisiais pagrindais spręsti jaunimui aktualius klausimus.

Savivaldybėje taip pat dirba jaunimo reikalų koordinatorius, kuris nuolat kuruoja jaunimo politikos sritį savo regione. Visi šie atstovai privalo ginti jaunų žmonių interesus ir atstovauti jiems miesto savivaldybėje. Jaunimo politika – tai tarsi pamatas, ant kurio sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jam integruotis į visuomenės gyvenimą, siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms.

Žvelgiant mano akimis, kiekvienas jaunuolis gali, net drįsčiau teigti, jog privalo, prisidėti prie jaunimo politikos kūrimo. Itin svarbu yra skatinti jaunus žmones dalyvauti jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procese,  nes būtent nuo čia ir prasideda jauno žmogaus pilietiškumo ugdymas. Jis yra skatinamas išsakyti, jo manymu, aktualias problemas, būtent aktyvus dalyvavimas suteikia jaunam žmogui galimybę pamatyti, kaip realiai veikia tas politikos aparatas. Kuo daugiau jaunų žmonių įsitraukia į politinę veiklą, tuo jaunimas tampa stipresnis, o jo balsas kur kas – svaresnis. Vienas iš būdų įsitraukti į jaunimo politikos procesą yra veikla jaunimo organizacijose – tiek politinėse, tiek nepolitinėse.

Pati į jaunimo veiklą įsitraukiau prieš ketverius metus studijų laikotarpiu. Prisijungiau prie vienos politinės jaunimo organizacijos ir būtent joje pradėjau brandinti savo, kaip jaunosios politikės, nuostatas. Pati pradžia, neneigsiu, buvo sunki, nes atėjau neturinti visai jokios patirties ir nežinanti, kas su kuo yra valgoma. Tačiau didelis noras pažinti jaunimo politiką, dar didesnis noras prisidėti prie jos kūrimo mane skatino dar aktyviau veikti, siekti žinių bei didinti savo kompetenciją. Aktyviai dalyvaudama jaunimo organizacijos veikloje pažinau ne tik vienos organizacijos struktūrą, veiklos sritis, bet ir palaikėme glaudžius ryšius su kitomis sostinėje veikiančiomis jaunimo organizacijomis, kurdavome bendrus projektus, dalyvaudavome įvairiuose renginiuose, dalinomės gerąja patirtimi.

Dažnas manęs klausia, kokią naudą tau duoda dalyvavimas jaunimo organizacijų veikloje. Kartais sulaukiu neigiamų komentarų ir tokių pastabų, kaip kad tai tik bereikšmis laiko švaistymas. Tačiau galiu pasakyti, kad veikla jaunimo organizacijose teikia įvairiapusę naudą. Čia drįsčiau pabrėžti, jog nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kokią naudą jis sugebės pasiimti. Iš turimos patirties galėčiau pasakyti, kad jauni žmonės yra labai skirtingi. Vieni jungiasi į organizacijų veiklą tam, kad susirastų draugų, kiti – smagiai praleisti laiką, treti – kad įgautų patirties, dar kiti – kad atrastų sritis, kuriose galėtų save realizuoti. Veikdamas jaunimo organizacijose jaunas žmogus tobulėja įvairiapusiškai ir tas labai sveikintina. Tačiau labiausiai norėčiau pabrėžti vieną itin svarbų aspektą, kurį suteikia veikla jaunimo organizacijose – tai patirtis. Ji yra neįkainojama.

Asmeniškai iš veiklos jaunimo organizacijose pasiėmiau be galo daug. Visų pirma, susipažinau su labai įvairiais, skirtingų požiūrių, vertybių, siekių žmonėmis. Bendravimas su jais mane taip pat skatina tobulėti, leidžia pažvelgti į tam tikrus dalykus iš skirtingų matymo zonų. Tačiau meluočiau, jeigu sakyčiau, jog veikla jaunimo organizacijose yra vien tik rožėmis klota. Aišku, galiu drąsiai teigti, kad veikla jaunimo organizacijose teikia daug daugiau teigiamos naudos, tačiau, kaip ir visur, taip ir čia, galima surasti neigiamų aspektų. Kartais pasigendu tolerancijos tarp skirtingas vertybes ir pažiūras deklaruojančio jaunimo, ypač tarp politinių jaunimo organizacijų.

Bet viena iš esminių paskatų veikti jaunimo organizacijų veikloje jaunimui, mano akimis žvelgiant, turėtų būti siekis prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo regioniniu bei nacionaliniu mastu. Apie jaunimo problemas yra daug kalbama, bet ne itin daug dėmesio skiriama jų sprendimams. Kiekviena savivaldybė susiduria su skirtingomis problemomis, tačiau drįsčiau pastebėti, jog pačiomis opiausiomis nacionaliniu mastu išlieka jaunimo nedarbas, vis didėjanti emigracija, nusikalstamumas, jaunimo laisvalaikis, tiksliau, neturėjimas kur jį praleisti. Pati skaudžiausia problema, susijusi su jaunimu, – nedarbas. Būtent dėl jo kyla visos kitos problemos – tiek emigracija, kitaip tariant, šalies intelektualinio kapitalo nutekėjimas, tiek nusikalstatumo didėjimas ir etc. Man labai liūdna stebėti vis didėjančius jaunuolių išvykimo iš šalies mastus. Šios problemos sprendimas, mano manymu, turėtų būti pačiose aukščiausiose politikų darbotvarkių vietose. Mūsų valstybė ir taip yra maža, tauta – senstanti, o emigracija vis didėjanti. Juk jaunas žmogus yra valstybės ateitis, nes tik jauni, darbingo amžiaus žmonės sukuria valstybei produktą, jie išlaiko pensijinio amžiaus žmones. Kas bus, kai nebeliks dirbančiųjų?

Labai daug kalbama apie jaunimo emigarciją. Tačiau pažvelgus į esamą situaciją, jaunimo emigracija yra susijusi su dideliu nedarbu šalyje ir esama švietimo politika. Kas susiję su nedarbu, tai, vis dėlto, manau, kad valstybė turėtų skirti itin didelį dėmesį naujų darbo vietų kūrimui, verslumo skatinimui, lengvatų skyrimui verslininkams, įdarbinantiems jaunus žmones.

Su švietimo politika yra taip pat labai didelė problema. Jaunimas nemato prasmės studijuoti savo šalies aukštosiose mokyklose, jis ieško geresnių sąlygų svetur. Mano manymu, tikrai itin stipriai reikia dirbti ties studijų kokybės gerinimu, geresnių sąlygų suteikimu studentams, novatoriškų metodų naudojimu, pačios akademinės bendruomenės – dėstytojų – kompetencijos kėlimu. Pačiai yra tekę pabuvoti mūsų kaimynės Lenkijos universitetuose, patikėkite manimi, skirtumas yra labai didelis tarp to, ką turime mes, ir ką turi jie. Dideli pinigai už menkos kokybės studijas akademinį jaunimą veja lauk, kas sukelia rimtas problemas, tokias kaip „protų nutekėjimą“. Išvykęs jaunimas keleriems metams vargu ar sugrįš atgal į Tėvynę.

Dar viena, itin svarbi, mano subjektyvia nuomone, problema – glaudaus bendradarbiavimo stoka tarp valdžios atstovų – miesto savivaldybės tarybos narių, administracijos darbuotojų – ir, apskritai, jaunimo organizacijų, atstovaujančių jaunimą. Jaunimo balsas yra retai kada išgirstamas. Skiriamas menkas finansavimas jaunimo organizacijų vykdomiems projektams, kas labai stabdo jaunimo veiklą, o tai sukelia kitas socialines problemas, tokias kaip: jaunimo neužimtumą, jaunimo nusikalstamumo didėjimą, perspektyvų nematymą veikti savo miesto ir to pačio jaunimo labui, motyvacijos mažėjimą. Politikų akys kaip tik turėtų krypti į jaunimo pusę, nes būtent jauni žmonės yra miesto bei visos šalies potencialas, galintis sukurti pridėtinę vertę. Tai yra ta jėga, kurioje sutelkta valstybės ateitis. Nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas, struktūrinio dialogo palaikymas, veiklos skatinimas, lengvatų suteikimas jaunimui ir atviros durys į kiekvieną kabinetą – tai turėtų būti be jokių kalbų suvokiami ir siekiami dalykai.

Jaunimo problemų sprendimui itin svarbus yra abipusis – tiek jaunimo, tiek valdžios atstovų – bendradarbiavimas. Jei jaunimas belsis į kiekvienas duris, o valdžios atstovai juos įsileis, tai tik tada bus pasiektas teigiamas rezultatas, o problemos, susijusios su jaunimu, sprendžiamos kur kas efektyviau.

Nuotraukoje: straipsnio autorė Lina Jurkonytė, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos “Apskritasis stalas” valdybos narė.

2011.07.03


Prisijunkite prie diskusijos