Atleidimo iš darbo procesas Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje (1)


Print

Kviečiame Slaptai.lt skaitytojus, o ypač plačiąsias medikų mases, susipažinti su Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės, Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės neeiliniu sveikatos patikrinimu Antakalnio poliklinikoje dalyvaujant medikų profesinės sąjungos nariams ir žiniasklaidos atstovams.

Įdomu tai, kad šis A. Kavaliauskaitės sveikatos patikrinimas jau trečias per pusmetį, lyg ją į kosmosą skraidinti būtų ruošiama. Todėl galima įtarti, kad niekuo nepagrįstas dar vienas sveikatos patikrinimas gali būti priedanga jos atleidimui iš darbo.

Karti patirtis

Vieną kartą A. Kavaliauskaitė iš darbo Karoliniškių poliklinikoje jau buvo atleista be įspėjimo ir tik teisme sužinojo, kad neva už šiurkštų pažeidimą. Darbdavio įvardintas šiurkštus pažeidimas tebuvo mažamečio vaiko atėjimas pas motiną į darbą. Aukščiausiasis teismas po dviejų metų bylinėjimosi sugrąžino į darbą. Šalia to Apygardos teismas pastebėjo, kad atsakovas viršijo savo kompetencijos ribas ir ėmėsi teisėsaugos institucijų vaidmens.

Išlaidų, kurias turėjo patirti Karoliniškių poliklinika dėl neteisėto direktorės Jelenos Kutkauskienės  sprendimo per dvejus bylinėjimosi metus susikaupė daugiau nei 60 tūkstančių. O čia dar viena šviežia A. Kavaliauskaitės teisme laimėta byla dėl jos vadovaujamos Karoliniškių poliklinikos medikų profsąjungos užgrobimo, spėjama, ne be darbdavio žinios. Dar nebaigti kiti jos teisminiai ir kitokie panašaus pobūdžio ginčai su darbdaviu.

Tad pagrindą baimintis būti atleistai iš darbo pažeidžiant įstatymus LPMS pirmininkė A. Kavaliauskaitė neabejotinai turi.

Netikėtas pasiūlymas

2013 m. liepos 9 d. kineziterapeutei A. Kavaliauskaitei buvo įteiktas raštiškas poliklinikos darbų saugos organizatorės Vilmos Vertelkaitės pasiūlymas pasirinkti neeiliniam profilaktiniam sveikatos patikrinimui vieną iš dviejų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų – Karoliniškių poliklinikos ir Antakalnio poliklinikos. Nors eilinis profilaktinis sveikatos patikrinimas buvo šeimos gydytojo atliktas visai neseniai, 2013 m. gegužės 9 dieną su išvada – A. Kavaliauskaitė dirbti gali. Šią išvadą galima užginčyti tik teisme.

Bet V. Vertelkaitei teismo nesinorėjo. Kadangi formuluotė „dirbti gali“ galimai netiko ir poliklinikos vadovybei, Darbų saugos organizatorė išanalizavo šeimos gydytojo atsiųstą  profilaktinio sveikatos patikrinimo protokolą ir pati už teisėją nusprendė – išvada nepagrįsta, nes protokole nėra nurodyta klausos patikrinimo procedūra (kas jau seniai turi vairuotojo teises, prisimena tą procedūrą: gydytojas pašnibždomis taria žodžius, o būsimas vairuotojas turi juos pakartoti).

Sausio 13-osios padariniai

Čia reikėtų paaiškinti, kad A. Kavaliauskaitei Neįgalumo nustatymo tarnyba pripažino dalinį neįgalumą dėl klausos sutrikimo dėl 1991 m. sausio 13 d. vykdytos sovietų agresijos. Tarybinis tankas šovė jos, per arti stovėjusios, kryptimi. Po to prireikė pusantro mėnesio gydymo ligoninėje. Stebėjo užsienio specialistai.  Po gydymo medikai nustatė, kad ji neterminuotai gali dirbti gydytojos darbą, išskyrus tokį, kuriame reikalinga ypatingai jautri klausa. Bet net ir tokiame darbe gali pagelbėti garso technika neprigirdintiems. 

Neįgalumo nustatymo tarnybos išvadoje dar yra parašyta, kad A. Kavaliauskaitei nepatartina dirbti triukšmo sąlygose. Nes triukšmas pablogintų klausą.

Tikrinant profesinės rizikos veiksnius A. Kavaliauskaitės darbo kabinete triukšmo šaltinių nerasta, ji pati niekam savo neįgalumo problemomis nesiskundė, tiesiog paprašė direktorės supratimo dėl turimo neįgalumo. Idant pašnekovai darbe nesistebėtų tuo trūkumu ir kartais dėl jo pakylėtu tonu. Deja, vietoj supratimo gavo poliklinikos vadovybės reikalavimą neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą.

Siuntimas

Akivaizdu, kad profesinės rizikos veiksnys "Padidėjusi klausos įtampa“ niekaip nesusijęs su kineziterapeutės A. Kavaliauskaitės darbu Karoliniškių poliklinikoje, kurioje, kaip ir kitose, ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, triukšmas neleistinas kaip profesinės rizikos faktorius. Nebent jos masažuojami pacientai pastoviai klyktų iš skausmo ar džiaugsmo. Bet net tokių atvejų neužfiksuota.

Ir visgi š.m. liepos 24 d. darbų saugos organizatorius V. Vertelkaitė nurodė jai vykti neeilinio sveikatos patikrinimo į Antakalnio poliklinikos Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). Ji pranešė, kad GKK ją priims 12.00 val. Tik tiek.

Ką spręs GKK, kodėl ji siunčiama būtent į GKK, o ne pas šeimos gydytoją arba darbo medicinos gydytoją, kaip priklausytų pagal teisės aktus, nepaaiškino. Nei Asmens medicininė kortelė, nei kreipimasis į Antakalnio polikliniką jai nebuvo išduoti. Jie pasiekė Antakalnio polikliniką nežinomais keliais.

Šiltas sutikimas Antakalnio poliklinikoje

Taigi 12.00 val. A. Kavaliauskaitė atidarė Antakalnio poliklinikos GKK kabineto duris ir kartu su ją lydėjusiomis Lietuvos medikų profesinės sąjungos tarybos (LPMS) narėmis Violeta Seiliuviene,  Ona Vyšniauskaite, SAMPRO pirmininke Irina Judina, žiniasklaidos atstovais Aurelijumi Bezekavičiumi, Gintaru Visocku, Kastyčiu Stalioraičiu ir Aušra Gabalyte įėjo vidun.

Negėda buvo dėl Lietuvos konstatavus faktą, kad Antakalnio poliklininka, skirtingai, negu Karoliniškių, nebijo viešumo. Delegaciją palankiai pasitikusios GKK narės gydytojos Samuilienė ir Terbetienė nekėlė klausimo, kodėl kabinete yra pašaliniai žmonės. Gyd. Terbetienė tiesiog iš klausos užrašė visų prisistačiusiųjų pavardes bei profesijas ir pradėjo pokalbį su A. Kavaliauskaite pranešusi, kad ir pacientė sutiko būti filmuojama.

Palyginimui, Slaptai.lt atstovams panašioje situacijoje, kai jie Karoliniškių poliklinikoje š.m. gegužės 29 d. fiksavo teisės pažeidimus poliklinikos vadovybei reikalaujant iš A. Kavaliauskaitės atlikti neteisėtus veiksmus, buvo pareikalauta išeiti iš kabineto grąsinant į pagalbą pasikviesti apsaugos darbuotojus. Ir tik Slaptai.lt atstovų šaltakraujiškumo dėka (esminiai teisės pažeidimai buvo užfiksuoti) konflikto buvo išvengta.

Karoliniškių poliklinikos vadovybei, matyt, dar nėra žinoma, kad jos atsisakymas teikti informaciją masinės informacijos priemonės atstovui ar trukdymas žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą užtraukia piniginę baudą (ATPK 214(3) straipsnis) ir kad ne tik žurnalistas, bet kiekvienas asmuo turi teisę užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją be jokių draudimų, jei fiksuojami teisės pažeidimai (LR Visuomenės informavimo įstatymo 5 ir 13 str.).

Gydytojų konsultacinė komisija pasirodė nelegitymi, bet ir legitymi neturėtų ką veikti

Profsąjungų atstovė Irina Judina iš karto pastebėjo, kad čia esanti dviejų narių GKK negali nieko spręsti, nes pagal teisės aktus GKK turi sudaryti pirmininkas (įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas) ir dar du nariai. Be to, galiojančiame Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl GKK nuostatų patvirtinimo nurodyta, kad GKK posėdžiai organizuojami pagal įstaigos vadovo patvirtintą grafiką ir darbo reglamentą, o GKK darbui vadovauja pirmininkas. Šiuo atveju komisijos pirmininko nebuvo, o pagal ant kabineto durų  nurodytą grafiką GKK darbas tą dieną baigėsi 11.00 val.

Tada gyd. Samuilienė pasiūlė vietoj atostogaujančio pirmininko pakviesti įstaigos vadovo pavaduotoją, bet tai nepavyko padaryti. Pradėta aiškintis, ar GKK komisijai susirinkus visa apimtimi ji turėtų ką veikti. Aiškinimasis užtruko daugiau negu valandą.

Jau nuo pat pradžių susidarė įspūdis, kad gerbiamas gydytojas, GKK nares, kažkas neparuošęs „pakišo“, kad viskas kažkieno nurodymu buvo daroma paskubomis, pasirinktas keistas laikas – atostogų metas, pietų pertrauka.

Beje, Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. V-172 “Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo” nurodyta, kad <GKK posėdžiai organizuojami pagal įstaigos vadovo patvirtintą grafiką ir darbo reglamentą”>, <GKK darbui vadovauja pirmininkas>.  

Kas paaiškėjo

Pirmas ir, matyt svarbiausias užduotas A. Kavaliauskaitei klausimas iki paaiškėjo, kad GKK neįgali, buvo šis: sutinka ji ar ne, kad GKK tikrintų jos sveikatą pasirašant.

A.Kavaliauskaitė sutikimą tikrinti sveikatą davė, bet informavo, kad tai daro ne laisva valia, tik bijodama atleidimo iš darbo, todėl norinti žinoti, kokius dokumentus vertins GKK gydytojos.

Stebint GKK gydytojų ir A. Kavaliauskaitės diskusiją susidarė įspūdis, kad tik GKK kabinete A. Kavaliauskaitei pagaliau pavyko susipažinti su Karoliniškių poliklinikos raštu „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“ prie Asmens medicininės knygelės, ką, matyt, Karoliniškių poliklinikos vadovybė įsivaizdavo esant siuntimo dokumentais. Tik GKK kabinete ji galėjo įsitikinti, kad jos „Asmens medicininėje knygelėje“ po paskutinio įrašo su nurodytais kenksmingais veiksniais yra 2013 m. gegužės 9 d. šeimos gydytojo antspaudu patvirtinta išvada “dirbti gali”.

Karoliniškių poliklinikos raštas A. Kavaliauskaitei prašant buvo užfiksuotas vaizdo fiksavimo aparatu.

Šis raštas ant blanko su poliklinikos rekvizitais pasirašytas jau minėtos Darbų saugos organizatorės V. Vertelkaitės. Raštas adresuotas anoniminei „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai“, jame iš viso nepaminėta Antakalnio poliklinika.

Šiame rašte rašoma, kad į A. Kavaliauskaitės pareigybės rizikos faktorių sąrašą įtraukti „Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai)“, „Stereotipiniai (nuolat pasikartojantys) darbo judesiai“, „Darbo poza periodiškai esant nepatogioje, fiksuotoje, priverstinėje padėtyje“ ir „Medicinos darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu“.

Rašto pabaigoje prašoma atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą pavesti GKK pateikti galutinę išvadą.

Kaip diskusijos metu aiškino A. Kavaliauskaitė ir ją atlydėję profsąjungų atstovai, pagal galiojančius teisės aktus šiuo atveju GKK nėra sveikatos tikrintoja. Ji yra teisėjas, jei iškyla ginčas tarp šeimos gydytojo (arba darbo medicinos gydytojo) ir darbuotojo dėl sveikatos pagal profesinės rizikos veiksnius patikrinimo išvados. Jei GKK, vertinant šeimos gydytojo siuntimo į GKK duomenis iškyla neaiškumai, tik tada ji gali paskirti papildomus sveikatos tyrimus. Jokie teisės aktai nesuteikia darbdaviui teisės siųsti darbuotoją su lydraščiais ar be jų į GKK.

A.Kavaliauskaitei ir LMPS atstovėms pavyko GKK narėms įrodyti, kad jokio ginčo su jos šeimos gydytoju nėra, o darbdavys būtų galėjęs siųsti ją neeilinio sveikatos patikrinimo pas šeimos gydytoją tik tuo atveju, jei po eilinio sveikatos patikrinimo būtų pagrindo manyti, kad pasikeitė nors vienas profesinės rizikos veiksnys, arba būtų nurodyta ypatinga priežastis, ginanti ir darbdavio interesus, susijusi su sunkiomis onkologinėmis ligomis ir jų gydymu, operacija, sunkiomis traumomis su ilgu laikinuoju nedarbingumu ir pan. Bet vėlgi – ne į GKK.

Niekas neprieštaravo, kad iš Karoliniškių poliklinikos gautas prašymas „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“, kuriame iš viso neminimas adresatas, kuriame nėra nurodyta jokių dokumentų, leidžiančių nors įtarti, kad kilo konfliktinė situacija tarp A. Kavaliauskaitės ir jos šeimos gydytojo vertinant profesinės rizikos veiksnių poveikį jos sveikatai, kuriame faktorius „Medicinos darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu“ klaidingai priskirtas prie profesinės rizikos faktorių, yra niekinis.

Visa tai reziumuojanti išvada – nėra dokumentų, pagrindžiančių Antakalnio poliklinikos GKK įsikišimą į neeilinį sveikatos patikrinimą – ir buvo įrašyta į A. Kavaliauskaitės „Asmens medicinos knygelę“. 

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

(Bus daugiau)

2013.08.02


Prisijunkite prie diskusijos