Alfredas Guščius. „Džiaugiuosi Gyvenimu“


Devyniasdešimties metų sulaukęs pedagogas, chorvedys, dirigentas Aloyzas Gureckas gimė Žematijoje, Skuodo rajone, Klauseikių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Aloyzas buvo ketvirtas vaikas iš septynių.

Antrą kartą užėjus rusams, tėvai Antanas ir Izabelė, sužinoję, kad jų šeima įtraukta į ištremiamųjų sąrašą, skubiai paliko namus ir išsivažinėjo kas kur. Tėvai prisiglaudė Klaipėdoje, o Aloyzas atvyko į Liepoją.  Vaikai ne tik pagal metus jau turėjo rinktis savo kelius. Aloyzas pasirinko muziko kelią, kuriuo keliauja iki šiolei…

Devyniadešimties metų Gimtadienio proga Aloyzas atgabeno į Jono Don Bosko bažnyčią Vilniuje savo anksčiau buvusių jubiliejų albumus, kurie su sveikinimais, nuotraukomis džiugino draugų, bičiulių akis. Atnešė ir Skuodo rajono laikraštį „Mūsų žodis“, kuriame parašyta: „2016 m. vasario 16 d. pedagogas, muzikas, Aloyzas Gureckas, ilgametis vaikų ir jaunimo chorų vadovas, aktyvus chorinio meno tradicijų, jaunosios kartos tautinės savimonės, lietuviškos muzikos tradicijų Pietryčių Lietuvoje puoselėtojas Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Aloyzas Gureckas, paklaustas, kaip dabar jaučiasi, mėgsta išsireikšti: „Džiaugiuosi Gyvenimu“. Jis uolus Vilniaus žemaičių klubo narys, lankė muziejus, koncertus, dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje, gieda Vilniaus Jo Bosko parapijos chore, dainuoja Lazdynų „Bočių“ chore. Jo visur pilna, o tai džiaugsmingo ir energingo gyvenimo pagrindas.      

…Palinkėkim Aloyzui gyventi tiek, kaip lazdynietei Liudvikai Juodienei, išgyvenusiai 104 metus, apie kurią parašyta knygoje „Vilniaus Lazdynų ilgaamžiai“. Palinkėkim pralenkti Ją ir pakliūti į dar storesnes knygas, apimančias ir Aloyzo dainas, ir muziką, ir keliones, ir Jo Asmenybės žavesį.

2020.01.18; 06:00

 

 

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.