Alisa Stebuklų šalyje, arba Kaip Mindaugas sąmokslą rado


Print

Tamsus vakaras, šlapia, vėjas ūbauja, tokį vakarą gera sėdėti šiltai namuose su arbatos stikline, bet ne, blogosios jėgos nesnaudžia. Jos renkasi į vieną kavinę, ateina generalinis prokuroras. O toliau, toliau – valstybės užvaldymas. Arba bent jau prokuratūros.

Sąmokslas, Lietuvą ir toliau valdo neaiški grupelė žmonių. Ir gerai, kad dar yra žmonių Lietuvoje, kurie drįsta mesti iššūkį, kovoti su tamsiojo Verderio (ar taip tas švokščiantis personažas vadinosi, nepamenu tiksliai) imperija. Ir aprašo slapyvardžiu „Lietuvos žiniose“ (http://www.lzinios.lt/lt/2010-11-04/ruduo_2010_kaitos_taskas/scenarijaus_keisti_negalima.html).

Gaila, kad pavėlavę apie tą sąmokslą pranešė. Juolab kad jis vyko žymiai arčiau nei galėtų pamanyti to straipsnio autoriai. Tame sąmoksle dalyvavo ir „Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Tiesa, jis išbėgo anksčiau į A. Veličkos laidą, tad į nuotrauką patekti nespėjo. Štai kaip sąmokslininkai sugebėjo giliai įsiknisti – kaip kokie kiaulinai, ieškantys gardžiųjų triufelių: net nepailstančias „Lietuvos žinias“ įtraukė į tamsius darbelius.

Gaila, kad ne viskas atskleista. O žmonės privalo žinoti. Negi manoma, kad ta grupelė žmonių tik prokuratūrą valdo? Ne, tos grupelė plaukuotos ir kibios it rudeniniai dagiai rankos siekia toliau ir plačiau. Juk ten svečiavosi ir dabartinis premjeras Andrius Kubilius, ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Jei tos grupelės nurodymus vykdo generalinis prokuroras, kodėl reikia manyti, kad to nedaro Seimas ir Vyriausybė. Oi, ne tuose rūmuose sėdi tikrieji patarėjai, oj, ne tuose. O kavinukėje.

Aiškus absurdas. Tačiau argi tai rūpi nenuilstantiems kovotojams?

Ar rūpi, kad tai neformalus klubas. Jį organizuoju aš, Virginijus Savukynas. Ką kviečiu? Ogi tai, ką noriu. Jei kam nepatinka, kad nepakviečiau, prašau, organizuokite savus klubus.

Garbius asmenis kviečiu pasitaręs su kolegomis. Neatsimenu, kad nors vienas būtų atsisakęs ateiti.

Tikslas – neformalioje aplinkoje pasikalbėti apie vienokias ar kitokias aktualijas. Tai, kas ten kalbama, yra sutarta, kad nebus cituojama žiniasklaidoje. Tai mandagus džentelmeniškas sutarimas, kuris praktikuojamas visose Vakarų demokratinėse valstybėse.

Tokie susitikimai yra normalūs. Kiek žinau, yra verslo žurnalistų klubas, kurie taip pat kviečia ministrus ir kitus svarbius asmenis. Pasikalbama, ir niekas neįžvelgia jokių sąmokslų.

Taip pat ir politikai gali kviesti žurnalistus. Štai prieš pora metų A. Kubilius buvo sukvietęs pokalbiui žurnalistus. Į tą susitikimą nebuvau pakviestas. Ir visiškai nepykstu, nes manau, kad demokratinėje šalyje bet kuris politikas į neformalius susitikimus gali kviesti tuos žurnalistus, kuriuos nori matyti, kuriais pasitiki ir pan. Tai yra normalu. Į spaudos konferenciją ateiti gali visi žurnalistai.

Ir dabar vyksta daugybė neformalių susitikimų, į vienus esu kviečiamas, į kitus – ne. Ir visiškai nepergyvenu dėl to, kad nesu pakviestas. Tačiau jei tik norėčiau, galėčiau tiek sąmokslo teorijų sukurpti, kad maža nepasirodytų.

Nuotraukoje: komentaro autorius Virginijus Savukynas.

2010.11.09


Prisijunkite prie diskusijos