Anderso Beringo Breiviko procesas: kiek dėmesio galima skirti masiniam žudikui?


Print

Antradienį kaltinamasis Andersas Beringas Breivikas teisme Osle pirmą kartą kalbėjo apie savo nusikaltimą. 2011 metų liepos 22 dieną Osle ir kurortinėje Utiojos saloje jis nužudė iš viso 77 žmones, primena „Tagesspiegel“.

Teisėjai paskelbė sprendimą, kad, skirtingai nuo proceso pradžios, visas penkias dienas, kurias pagal planą truks apklausa, publikai nebus demonstruojami Breiviko pasisakymų nei vaizdo, nei garso įrašai. Žiūrovai leidžiami į salę, be to, kas vyksta teisme, perduodama žurnalistams į spaudos centrus. Tiesiogiai žiniasklaidai bus transliuojami tik psichiatrų pasisakymai ir galutinis posėdis, skelbiant nuosprendį.

Leidinys primena, kad teisė į gynybą teisme yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Taip pat pranešama, kad kaltinamojo kalba gali būti nutraukta, jeigu jis įžeidinėja nusikaltimo aukas arba jų giminaičius, arba ragina vykdyti naujus nusikaltimus. Jeigu kalba užtrunka, teisėjai, kaip taisyklė, tik paragina kaltinamąjį kalbėti apie reikalą, bet paprastai nenutraukia jo dėl teisės pasisakyti svarbos, taip pat ir dėl tokio atvejo, jeigu byla būtų persvarstoma.

„Paprastai advokatai pataria kaltinamiesiems tylėti, jeigu jie nesiruošia pripažinti savo kaltės, apgailestauti dėl to, ką padarė, ir taip sušvelninti bausmę, – rašo straipsnio autoriai. – Tikriausiai, Breiviko advokatai irgi bevelytų, kad jų ginamasis laikytų liežuvį už dantų“.

Pasak straipsnyje pateikiamos etikos specialisto Aleksandro Filipovičiaus iš Miunsterio universiteto nuomonės, vienintelė galimybė atsakingai spręsti įvykių nušvietimą – tai „perkelti fokusą nuo Breiviko asmenybės ir charakterio“.

„Ne tik žiniasklaidos kritikai sako, kad Breivikas naudoja procesą efektyviam savo politinių pažiūrų skleidimui.

Šimtams žurnalistų, kuriems teko vienintelio informacijos apie procesą šaltinio vaidmuo, iškilo sunkus uždavinys. Ant vienos svarstyklių lėkštės atsidūrė įvykių rekonstrukcija ir teisėtas poreikis gauti informaciją, ant kitos – pavojus sutelkti masiniam žudikui plačią auditoriją, jeigu seks paskui jo šiurkščią viešųjų ryšių strategiją“, – samprotauja autoriai.

Dar esama tų įvykių Utiojos vasaros stovykloje liudytojų, kuriems pasisekė likti gyviems, reikalavimų. Jų ombudsmenas paprašė žurnalistų: „Prieš užduodami klausimus prašom prisistatyti. Prieš paklausdami pagalvokite. Neperdavinėkite kontaktų neatsiklausę“.

„Po liepos 22-osios teroro aktų kai kurie kioskininkai pardavinėjo laikraščius su Breiviko nuotrauka, atvertus pirmąjį puslapį, – pasakoja autoriai. – Kai kurie norvegai iki šiol nenori matyti Breiviko.

Laikraštis „Dagbladet“ pateikia tiesioginės versijos skaitytojams galimybę visiškai atsisakyti šitos temos, kiti Norvegijos laikraščiai šiomis dienomis nespausdina teroristo nuotraukos greta antraštės.

Nuotraukoje: taip atrodė Norvegijos sostinė Oslas po A.B.Breiviko išpuolių.

Šaltinis: „Tagesspiegel“

2012.04.20


Prisijunkite prie diskusijos