Andrejus Illarionovas: „Kremlius sugebėjo suskaldyti NATO aljanso vienybę“


Print

„Echo Moskvy“ portale – įdomus, svarbus ir įsimintinas buvusio Vladimiro Putino patarėjo ekonomisto Andrejus Illarionovas tekstas. Andrejus Illarionovas šiandien dirba Cato moksliniame institute Vašingtone, tačiau jo dėmesys sukoncentruotas į Rusiją.

Ekonomisto teigimu, Vladimiras Putinas šiuo metu pasiruošęs pulti Saudo Arabiją ir Katarą. Norite paklausti, kam V.Putinui reikia atakuoti šių šalių karinius ir energetinius objektus?

Apie viską – po truputį, nuosekliai.

1-oji pastaba. Naktį į lapkričio 17-ąją Kremliuje surengtame pasitarime su jėgos struktūrų vadais buvo paskelbta, kas Rusijos valdžiai buvo žinoma mažiausiai trečiąją parą po „Kogalymavia“ lėktuvo katastrofos. Taigi – tai būta teroro akto. Rusijos valdžia šį faktą žinojo mažų mažiausiai nuo lapkričio 2-osios – nuo tų akimirkų, kai Vladimiras Putinas kalbėjosi su transporto ministru Maksimu Sokolovu.

2-oji pastaba. Vaidinimu, kuris Rusijos bei užsienio navuoliams buvo atliekamas dvi vėlesnes savaites (teiginiai apie „variklio problemas“ bei „konstrukcijos susidėvėjimą“), siekta išvengti viešo teroro akto fakto pripažinimo iki „G20“ viršūnių susitikimo Antalijoje pabaigos, kad Rusijai nereikėtų aiškintis, koks bus jos atsakas į teroro išpuolį. Pranešimas apie teroro aktą lėktuve buvo parengtas susitikimų Antalijoje pabaigai – lapkričio 16 dienai. Kremlius teigė esą „galutinę išvadą bus galima padaryti atlikus ir užbaigus ekspertizę“.

3-ioji pastaba. Kremliuje surengtame pasitarime FST direktorius Aleksandras Bortnikovas priėmė iš Antalijos perduotą pranešimą: „atlikti visi asmeninių daiktų, bagažo ir spalio 31 dieną Egipte sudužusio lėktuvo dalių tyrimai. Atlikus visų daiktų ekspertizę nustatyti užsienio gamybos sprogstamosios medžiagos pėdsakai. Pasak Rusijos specialistų, lėktuve skrydžio metu suveikė savadarbis sprogstamasis įtaisas, kuris prilygsta iki vieno kilogramo trotilo, todėl lėktuvas subyrėjo ore, o tai paaiškina, kodėl lėktuvo korpuso dalys išsibarstė dideliu atstumu“.

4-oji pastaba. V. Putino lapkričio 2-ąją iškeltą uždavinį, esą „turi būti atlikta viskas, kad turėtume objektyvų įvykių scenarijų ir kad žinotume, kas įvyko, ir gebėtume adekvačiai reaguoti“, lapkričio 16-ąją buvo įmanoma skelbti atliktu. „Objektyvusis paveikslas“ buvo „parengtas“, o tai suteikė galimybę informuoti apie artėjantį atsaką: „rasime ir būtinai nubausime nusikaltėlius, kur jie besislėptų“.

5-oji pastaba. V.Putinas trykšte tryško ryžtu: „atpildas neišvengiamas“. Po kelių valandų, naktį į lapkričio 17-ąją, pradėta įgyvendinti nubrėžta užduotis.

6-oji pastaba. V. Putinas gudriai taikė propagandinį-juridinį pagrindą būsimiems kariniams smūgiams. O būtent: „Veiksime pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos 51 straipsnį, numatantį valstybėms teisę į savigyną“. Pirmas į tai dėmesį atkreipė Andrejus Piontkovskis: „Rusijos vyriausiasis kariuomenės vadas leido sau išrašyti licenziją bet kokiam smūgiui bet kokiai valstybei, kuri jam pasirodys kalta dėl nusikaltėlių rėmimo ar jų slėpimo“.

7-oji pastaba. Bet juk norint smūgiuoti Sirijai JTO Chartijos 51 straipsnis visai nereikalingas. Siekiant pagrįsti Rusijos kariškių veiksmus Sirijoje, užteko turėti Bašaro Asado prašymą arba JTO Generalinės Asamblėjos rezoliuciją. Vadinasi, JTO Chartijos 51 straipsnio įtraukimas reikalingas siekiant suduoti karinius smūgius ne Sirijai, o kokiai nors kitai šaliai. Kokiai?

8-oji pastaba. Apie tai, kokiai valstybei ar net valstybėms gali būti smogta „baudžiančiu atpildo kardu“, V. Putinas pranešė „dvidešimtuko“ susitikime: „mes kalbėjome apie tai, kad reikia užkardyti teroristinės veiklos finansavimą“. Finansavimas, kaip V.Putino aplinka nustatė, keliauja iš 40-ies šalių, įskaitant, beje, „dvidešimtuko“ šalis. Viena iš tokių valstybių, iš kurių „Islamo valstybei“ byra pinigai ir kuri priklauso „G20“, – Saudo Arabija. Kita – Kataras. O dar prisiminkime, jog Kremliaus spaudos tarnybos pranešimas apie V. Putino susitikimą su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu buvo neįprastai sausas, necituojant kokių nors vienos ar kitos pusės žodžių, – tai V.Putino planai bus dar akivaizdesni ir ryškesni.

9-oji pastaba. Labai keistas Rusijos FST pranešimas apie 50 milijonų dolerių premiją už pagalbą išaiškinant teroristus ir padedant juos sulaikyti. Galima manyti, jog už tokią sumą tikrai atsiras asmenų, kurie pateiktų įtikinamų argumentų dėl Saudo Arabijos indėlio finansuojant „Islamo valstybę“.

10-oji pastaba. Karinių rusų smūgių Saudo Arabijos ir Kataro objektams atlikimas būtų užtektinai sudėtingas, jeigu šias valstynes stotų ginti JAV. Tiesa, šiandieninė amerikiečių administracija jau beveik atvirai atsisako savo ankstesnių konkrečių ir žodinių įsipareigojimų rūpinantis šios Įlankos šalių saugumu. Tai nutiko tiek dėl pastaraisiais metais akivaizdžiai padidėjusio JAV energetinio nepriklausomumo, tiek dėl amerikiečių ekonomikos priklausomybės nuo arabų naftos tiekimo sumažėjimo. Įtakos turėjo ir Barako Obamos įsivaizdavimas, kokį vaidmenį tarptautiniuose santykiuose turi atlikti jo vadovaujama šalis. Tas vaidmuo – pasyvus, pacifistinis.

11-oji pastaba. Kremliaus administracijos įsitikinimas, kad dabartinė JAV administracija vargu ar užstos Saudo Arabiją, labai sustiprėjo amerikiečiams ir Didžiajai Britanijai atsisakius palaikyti ne tik Saudo Arabiją ar Ukrainą, bet ir NATO narę Prancūziją, šiai teroro išpuolius vertinant būtent kaip karo veiksmą.

12-oji pastaba. O juk po 2000 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolių prieš JAV į tokį pat Vašingtono prašymą visos NATO narės nedelsiant atsakė – „ amerikiečiams padėsime visaip ir visur“. Taigi po 2015-ųjų metų lapkričio 13-osios dienos teroro aktų prancūzai nuoširdžiai pasijautė sąjungininkų išduoti. Ypač prancūzai įsižeidė, kad juos likimo valiai paliko didžiausia, galingiausia ir įtakingiausia sąjungininkė – Amerika.

Štai kodėl Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas (Francois Hollande) puolė pagalbos ir užtarimo ieškoti Kremliuje. Kremliaus lyderis, priešingai nei dabartiniai toliau savo nosies nieko nematantys lyderiai anglosaksai, suskubo prancūzams ištiesti pagalbos ranką. Maskva paskelbė, jog Prancūzija – jų sąjungininkė.

13-oji pastaba. Vakarų budrumą susilpnino ir akivaizdžiai pasikeitęs Kremliaus kursas: V.Putinas staiga įsakė bombarduoti tikrus „Islamo valstybės“ objektus. Kremlius apie savo karinius veiksmus prieš Islamo valstybę pradėjo informuoti ir amerikiečius. Parodė net lankstumo kalbant apie Ukrainos skolų restruktūrizavimą bei mažinimą.

14-oji pastaba. Rusijai atlikus rimtas chirurgines operacijos, o Vakarams pridarius tik grubių klaidų, politinė padėtis Artimuosiuose Rytuose pastebimai pasikeitė. Artimiausiomis dienomis Saudo Arabija su Kataru gali būti paskelbti tarptautinio terorizmo rėmėjais, kaltais dėl šimtų Rusijos piliečių žūties. Vadovaujantis JTO Chartijos 51 straipsniumi, Kremlius gali atlikti baudžiamąsias atpildo operacijas, nukreiptas į šių šalių karinius, infrastruktūrinius bei energetinius objektus. Pats patogiausias laikas tokioms operacijoms – tai metas, kai Maskvoje lankysis F.Holandas. Tikėtina, jog tada dabartinė JAV administracija skelbs dar vieną „visiškai neleistiną raudonąją liniją“, kurios peržengti Rusija ir vėl nebijos.

15-oji pastaba. Kokie galimų atakų prieš Saudo Arabiją ir Katarą padariniai pasaulinei energetikos rinkai? tegul sprendžia patys skaitytojai. Ir vis dėlto privalau pabrėžti: JAV ir Didžiosios Britanijos atsisakymas taikyti NATO Sutarties penktąjį straipsnį ginant Prancūziją nuo dabartinės agresijos de facto reiškia šios organizacijos paralyžių. Tai byloja, jog NATO yra popierinis aljansas ir jo agresoriams nereikia bijoti.

Rusijai tai – puikus paskatinimas pulti ne vien Ukrainą, bet ir, pavyzdžiui, Baltijos valstybes.

Nuotraukoje: buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus ILLARIONOVAS.

2015.11.20; 10:11


Prisijunkite prie diskusijos