Andrius Kubilius: kodėl nekalbama, kaip atrodys valstybės skola


Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Buvęs ministras pirmininkas, dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius, vertindamas Vyriausybės siūlomas ekonomikos skatinimo priemones, teigia, kad jos verslą pasiekia sunkiai. Anot europarlamentaro, Vyriausybė nepadarė visko, kad būtų suvaldytas bedarbių skaičiaus augimas, o naujai siūlomos 200 eurų vienkartinės išmokos pensininkams ir įvairioms socialinėms grupėms neturi ekonominės logikos.
 
„Pradžioje paskelbtas 5 mlrd. eurų planas, sukėlęs lūkesčių, kad tais pinigais bus padėta verslui atlaikyti karantiną, realybėje pasirodė kaip veiksmas, kuris verslui praktiškai nieko nepadeda arba labai menkai padeda. Tie pinigai nepasiekia verslo arba tos priemonės, kurias paskelbė Vyriausybė, apkabinėtos įvairiomis sunkiai suprantamomis sąlygomis, kurios lemia, kad verslas nelabai skuba tomis priemonėmis pasinaudoti“, – Eltai teigė A. Kubilius.
 
„Turėjau galimybę pasižiūrėti ir kitų ES šalių paramos instrumentus, tai su tokiomis papildomomis sąlygomis buvo aišku, kad baigsis tuo, jog tie pinigai verslo nepasieks. Deja, taip ir yra įvykę“, – pridūrė europarlamentaras.
 
Jo teigimu, valdžios pasiūlytos pagalbos priemonės turėjo savų skirtingų problemų.
 
„Dėl prastovų, kurių apmokėjimą daugelis ES valstybių ėmėsi spręsti visų pirma, daugelyje valstybių buvo pasiekta, kad tie pinigai per kelias dienas pasiektų ar darbdavį, ar tiesiogiai pačius darbuotojus. Lietuvoje prastovų apmokėjimui buvo iškelta sąlyga, kad verslas turi įsipareigoti ir pasibaigus karantinui išsaugoti bent tris mėnesius ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų. Didelei daliai verslo toks keliamų sąlygų ir įsipareigojimų prisiėmimas tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kokios dabar yra susiklosčiusios, kai nežinia, nei kiek pandemija tęsis, nei kaip toliau krizė atrodys, pasirodė nelabai priimtinas“, – sakė A. Kubilius.
 
Europarlamentaro nuomone, Vyriausybės sprendimas apriboti prastovų apmokėjimą minimalios algos dydžiu dalį darbuotojų pastūmėjo pačius išeiti į nedarbą.
 
„Įvairių lengvatinių paskolų pažadai taip pat nebuvo įgyvendinti, kadangi buvo pavesta jomis rūpintis vienai institucijai – „Invegai“. Ji tiesiog nebuvo pasiruošusi administraciškai tokiam dideliam paraiškų srautui. Tai aiškios problemos, kurias buvo galima atspėti iš karto, kad jos sukels didelių problemų, o dabar jau skelbia (Vyriausybė – ELTA) naujas programas, naują milijardą eurų milijonui žmonių prieš rinkimus, dalinti pensininkams, bedarbiams nelabai apgalvotus pinigus, ko pasekmė bus tai, kad verslas toliau negalės atsigauti, nes nesulauks tinkamos paramos, o valstybės skola augs labai greitai ir stipriai“, – kalbėjo buvęs premjeras.
 
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Anot jo, reikėtų kuo skubiau spręsti administracines problemas, tačiau, kaip teigė A. Kubilius, Vyriausybė nelinkusi klausytis opozicijos ar verslo pastabų.
 
„Didžiulė problema yra politiniame valdžios lygmenyje, ji nelabai nori klausyti opozicijos ar verslo pastabų. Nėra institucijos, tinkamos lyderystės, kuri turėtų rūpintis monitoringu, priemonių įgyvendinimu. Turėtų bendrauti su verslu, ekspertais ir daryti greitas pataisas, tai to Lietuvoje nėra“, – teigė A. Kubilius.
 
Europarlamentaras pasigedo sisteminio požiūrio į tai, kaip atrodys valstybės finansai praėjus krizei.
 
„Kaip atrodys valstybės deficitas mažinant valstybės pajamas ir mokesčius ir tuo pačiu didinant milijardais visokias išmokas, tai niekas nenori kalbėti. Kaip atrodys valstybės skolos didėjimas ir kaip tai atrodys, jei ekonominė krizė bus ne trumpalaikė, o užsitęs bent porą metų, tai čia yra didžioji problema.
 
Jei krizė užsitęs ilgiau ir toliau gyvensime atsipalaidavę, kad galima skolintis kiek tik nori, išlaidauti kiek nori, papildomai mažinti mokesčius, tai kitus metus baigsime su valstybės skola, kuris bus paaugusi iki 60 proc. ar daugiau (nuo BVP – ELTA)“, – kalbėjo A. Kubilius, pridurdamas, kad tuomet valstybę gali ištikti ilgalaikės problemos, kurias bus sunku spręsti.
 
Kalbėdamas apie Vyriausybės pasiūlytą vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitoms socialinėms grupėms, A. Kubilius teigė nematąs joje jokios ekonominės logikos.
 
„Ekonominės logikos šiose išmokose labai mažai, čia jos ieškoti nėra labai didelės prasmės. Pensijos augo dėl šiais metais įstatyme numatyto indeksavimo, jie (pensininkai – ELTA) per šitą krizę praktiškai yra nenukentėję, tai kodėl jiems dar reikėtų pridėti pinigų? Čia sunku logiškai suprasti.
Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
 
Lygiai taip pat, kai kalbame apie bedarbius, kad Vyriausybė rūpintųsi tuo, jog verslas išsaugotų ar kurtų naujas darbo vietas, to nesugebėjusi padaryti, ji sukėlė žymiai didesnį nedarbą nei buvo galima to išvengti, o dabar rodo savo didelį rūpestį bedarbiams, pradės mokėti jiems papildomas išmokas, pavadindami jas „darbo paieškos išmokomis“. Paieškos bus visiškai nerezultatyvios, jeigu verslas ir toliau negaus paramos, kurią gaudamas galėtų rūpintis darbo vietų išsaugojimu“, – Eltai sakė buvęs premjeras.
 
„Šitų išmokų logiką suprantu grynai politiškai – tai yra bandymas milijardą eurų prisidėti prie rinkiminės kampanijos“, – pridūrė A. Kubilius.
Anot europarlamentaro, Vyriausybė turėtų orientuotis į priemones verslui, kuris dėl karantino apribojimų negalėjo pardavinėti savo prekių ir dabar sunkiai atsistoja ant kojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 16:58
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.