Andrius Tapinas: „Pasyvaus lietuviško verslo problema – neigiamas visuomenės požiūris į verslininkus“


Print

Visi Lietuvos verslininkai yra vagys ir sukčiai, siekiantys tik pasipelnyti ir apgauti darbuotojus. Panašus visuomenės požiūris į verslininkus, žinomo verslo laidų kūrėjo Andriaus Tapino nuomone, yra pagrindinė kliūtis kuriant verslą ir formuojant jo įvaizdį.

LRT laidoje „Įžvalgos“ Andrius Tapinas su Virginijumi Savukynu dalijosi mintimis apie tai, ko lietuvius išmokė praūžusi ekonominė krizė ir kaip tautiečiai priima specifines verslo naujienas mūsų žiniasklaidoje.

Daugelis paprastų žmonių mano, jog verslas yra ne jiems, o verslininkai mano, kad jie ir taip viską žino geriau nei žurnalistai. Ar verslo žurnalistika iš tiesų nėra labai nedėkingas užsiėmimas?

Sutinku, kad tai yra pakankamai nedėkingas užsiėmimas ir turbūt vienas nedėkingiausių žanrų televizijoje, apskritai visoje žurnalistikoje. Tačiau galbūt pabrėžčiau truputį kitą akcentą. Egzistuoja du pagrindiniai poliai. Vienas polius susideda iš žmonių, manančių, jog visa verslo žurnalistika yra užsakomoji ir jeigu tavo laidoje ar straipsnyje pasirodo verslininkas, o tu įvardiji, kokios jis įmonės atstovas, vadinasi, jis tau už tai sumokėjo.

Kitas polius yra susijęs su tuo, ką darė nemažai verslo laidų ir dėl to trumpai gyvavo. Jos bandė dėstyti makroekonomiką, kaip tai dėsto Vilniaus universitete. Žmonėms tai nėra suprantama ir įdomu. Vis dėlto reikia pripažinti, kad verslu ir pinigais Lietuvoje domisi labai mažai žmonių. Palyginus su Vakarų pasauliu, šioje vietoje esame neįtikėtinai atsilikę iš aš net nežinau, kodėl taip yra…

Tačiau juk vis tiek turite kažkokių įžvalgų, kodėl susiklostė tokia situacija. Žmonės Lietuvoje nuolat skundžiasi, kad jiems trūksta pinigų, bet visiškai nesidomi, kaip jų sutaupyti, kaip daugiau uždirbti, kaip investuoti ir pan.

Man tai iš tiesų yra paradoksas ir mistika. Bandėme aiškinti kartų problema nes vis dėlto vyresni mūsų žmonės buvo įpratę nesvarstyti apie tokius dalykus, juk jiems anksčiau ir nebuvo prasmės svarstyti. Kai 2008 metais atėjo ekonominė krizė, galima sakyti, labai ja džiaugiausi. Tikėjausi, kad jei jau šitokia padėtis neprivers mūsų žmonių susiimti ir laikraštį pradėti skaityti nuo ekonominių naujienų, o ne nuo penkto puslapio, vadinasi, nieko negalima pakeisti.

Bet panašu, kad penktas puslapis ir politinės naujienos taip ir liko pagrindiniu prioritetu. Kartais atrodo keista, kai pateikiamos dvi naujienos ir aiškiai matosi, kad viena iš jų tiesiogiai paveiks tavo gyvenimą, o kita naujiena, susijusi su kažkokiu Seimo pakomitečio veikla, neturi nieko bendro su realiu pasauliu ir vis tiek ši naujiena yra labiau skaitoma, komentuojama…

Gal taip yra todėl, kad lietuviai nėra pratę investuoti į fondus, akcijas. Juk kai investuoji savo pinigus, turi sekti ne vien politinę informaciją, bet ir ekonominę, privalai įgyti tam tikrų žinių. Vakaruose žmonės daug investuoja, o Lietuvoje ne. Kodėl?

Taip, bet šiuo atveju mes jau kalbame apie aukštąjį pilotažą – investicijas į kažkokius instrumentus.

Na, koks čia jau aukštasis pilotažas…

Turiu galvoje, kad žmonės nesidomi net tokiais paprastais dalykais, kiek jie išleidžia elektrai, kaip apsipirkinėja, kaip efektyviai paskirsto savo pinigus maistui ir pan. Tiesiog nesusimąsto, kiek pinigų, atsiprašau už tokius žodžius, yra paprasčiausiai nuleidžiama į tualetą… Nesidomima paprastuoju, primityviuoju taupymo būdu. Tačiau matau ir tam tikrų pragiedrulių, pavyzdžiui, mokyklose. Yra tam tikros programos, kurios nuo ketvirtos, penktos, šeštos klasės skatina vaikus domėtis savo pirmaisiais pinigėliais ir tėvų pinigais.

O kaip dėl verslumo? Pergyvenama, kad lietuviai nėra verslūs. Sutinkate su tokia nuomone?

Ne, iš esmės nesutinku. Manau, kad bet kokioje pasaulio nacijoje yra labai fiksuotas skaičius verslių žmonių. Lygiai taip pat sakoma, kad yra fiksuotas skaičius intelektualių žmonių, taip pat nepriklausomai nuo nacijos. Mes esame maža šalis, todėl labai maža žmonių dalis užsiima verslu. Be to, nereikia užmiršti ir neigiamo visuomenės požiūrio į verslą. Tikriausiai čia yra vienas didžiausių mūsų minusų.

Jauni žmonės, matydami tikrai neigiamą požiūrį į verslą, renkasi paprastesnius ir lengvesnius sprendimų kelius nei privataus verslo kūrimas. O štai, pavyzdžiui, Amerikoje tai labai skatinama: daryk pats, rizikuok, parkrisi – atsistosi ir vėl eisi. Pas mus ekonomikos ir vadybos studijos yra perpildytos, o lūkesčių riba, kaip juokaujama, yra vadybininkas banke – šiltas, ramus darbas nuo aštuonių iki penkių, jokios atsakomybės ir pan.

Iš kur tokia neigiama nuostata? Kodėl susiformavusi nuostata apie verslininkus, kad jie visi yra vagys ir blogiečiai?

Manau, kaltos istorinės aplinkybės. Paimkime kad ir tarpukario Lietuvą. Kas tada darė verslą? Daugiausia ne lietuviai…

Buvo ir lietuvių…

Taip, bet palyginkime su stereotipu, kad tuomet verslas buvo tapatinamas su žydais. Pasižiūrėkime į mūsų klasikus. Kaip kreivai tada visi žiūrėjo į tą litą prie lito dedantį verslininką… Kad ir to paties Petro Cvirkos romanas apie Franką Kruką ir verslo pradžiamokslį. Taigi galbūt lemia tam tikros istorinės aplinkybės. O kur dar penkiasdešimt metų, kai verslininkas buvo lygus vagiui. Ir apskritai tada nebuvo galimybės verslui.

Savo laidoje „Pinigų karta“ kalbinate daug ekspertų, ekonomistų. Koks jums susidarė įspūdis, ar laukia mūsų ekonominis krachas?

Ekonomistai ir ekspertai pastaruoju metu labai daug kalba. Ir kalba taip gražiai… Ekonomikos ekspertai man labai primena meteorologus. (Šypsosi – red. past.) Pastarieji, jei prieš tai buvo pranešta, kad lis, bet šiandien šviečia saulė, bent jau pasiteisina, kad prognozės neatitiko. Tuo tarpu ekonomikos ekspertai sugeba visiškai išlaužti iš piršto. Taigi krizė, manau, nemaža dalimi sukeliama ir žiniasklaidos. Daug paprasčiau yra kalbėti, kad ateis krizė ir viskas sugrius. Kaip sako amerikiečiai, „it sells“ – tai parduodama, populiaru. Todėl geriau specialiai taip kalbėti, visus gąsdinti, kad štai jau rytoj euro zona subyrės. Na, nesubyrės ta euro zona… Tačiau rimčiau analizuoti tas pasekmes nelabai apsimoka, nes tai niekam neįdomu.

Ar jums niekada nekilo noras nueiti lengvesniu keliu, pavyzdžiui, vietoj verslo laidos sukurti  kokį nors šou? Juk taip būtų lengviau, populiariau.

Mes nekuriame laidos apie verslą. Jeigu būtume tokią kūrę, tikriausiai greitai būtume ir baigę. (Šypsosi – red. past.) Tam tikra prasme pagal savo galimybes bandome daryti šou apie pinigus, kaip patys sakome, „ekopopsas“. Manau, mes tiesiog balansuojame ties lengvosios žurnalistikos riba.

Kokia būtų jūsų svajonių verslo laida?

Aišku, žiūriu tas laidas, kurias rengia mūsų kolegos D. Britanijoje ir pavydžiu jų galimybių, resursų. Tačiau to tikriausiai pavydi visų Lietuvos televizijų laidų kūrėjai. Kitas dalykas, svajonių laida turėtų būti tokia, kad sulauktų ryškesnio atgarsio. Mano senas noras yra paimti už pakarpos visuomenę, gerai papurtyti ir parodyti, kad jūsų, vaikų, kaimynų prioritetai yra tikrai ne penktame puslapyje ir ne tame, ką pasakė Seimo trečios rūšies politikas. Tačiau galbūt tam dar reikia laiko.

Dėkoju už pokalbį. 

Nuotraukoje: verslo laidų kūrėjas Andrius Tapinas.

2011.12.12


Prisijunkite prie diskusijos