Anekdoto pradžia


Print

Anekdotas – paprastai trumpas pasakojimas apie nepaprastą įvykį, situaciją, žmogaus charakterio bruožą ar jo elgesį, pasibaigęs nelaukta atomazga, sudarančia komišką efektą.

Kiekvienoje pasaulio šalyje ir visais laikais žmonės pasakodavo vienas kitam linksmas istorijas, ir todėl jis yra tapęs plačiu folkloriniu žanru. Humoras – juokas, sąmojis – lotynų kalbos žodis, reiškiąs drėgmę, skystį, mat kadaise buvo manoma, jog žmogaus temperamentas, būdo bruožai – linksmumas, gyvumas, arba, atvirkščiai, niūrumas, flegmatiškumas ir t.t. – priklauso nuo organizme esančio kažkokio skysčio. Šiandieną gydytojai, psichologai ir psichiatrai kaip susitarę teigia, kad, juo daugiau pas žmogų yra linksmo ir guvaus skysčio, tuo jam ir aplinkiniams geriau.

Terminas “anekdotas” atėjo iš Bizantijos istoriko, teisininko ir oratoriaus Prokopijaus Kesariečio knygos “Slapta istorija”, parašytos 550 metais. Joje buvo surašytos imperatoriaus dvaro skandalingos istorijos. “Anekdotai” – išvertus iš graikų kalbos reiškia – neišleista, nepaskelbta ir todėl neleistina plačiai ir garsiai apie tai kalbėti.

Iš pradžių anekdotu buvo vadinamas pirmąkart skelbiamas senas rankraštis, vėliau – pasakojimas apie istorinio asmens privataus gyvenimo įvykius. Tokiais pasakotojais pirmieji buvo Rytų šalyse garsus Chodža Nasredinas, Indijoje – Birbalas – šacho Akbaro viziris.

Viduramžiais anekdotu imta vadinti trumpą juokingą pasakojimą, neretai turintį aštrų politinį turinį. Tokiais ir panašiais juokeliais ir triukeliais juokdariai linksmindavo savo karalius. Anekdotai  buvo užrašomi ir išleidžiami rinkiniais.

Vieną pirmųjų anekdotų rinkinių galime laikyti Abu-l-Faradžio Al Isfachanijaus, arabų poeto ir mokslininko /897-967/ įdomių istorijų knygą, išleistą XIII amžiuje. Vienas pirmųjų anekdotų rinkinių, išleistų Europoje, laikytinas “Tarlteno juokeliai” (1611 m.).

Pirmasis, labiausiai žinomas anekdotų pasakotojas, “Anekdotų karalius”, buvo anglų aktorius Džonas Mileris /1684-1738/.

Lietuvoje anekdotai pirmiausia atsirado tautosakoje ir plito kaip atskiras žodinis žanras. Vienas pirmųjų anekdotų rinkinių buvo išleistas 1893 m. – tai 32 puslapių knygelė: “Anekdotai, iszsitarimai ir patarlės isz gyvenimo senovės Grekonų bei Rymijonų Bitennose”.

Neretai vietoje žodžio “anekdotas” pasakome “kalambūras”. Šio pasakymo istorija tokia.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo /1677-1766/ dvare gyveno bajoras, pavarde Kalambūras, kuris labai silpnai kalbėjo prancūziškai, todėl jam kalbant dažnai sakiniai įgaudavo įvairias dviprasmybes. Hercogienė Bufler iš Kalambūro kalbos buvo sudariusi ištisą sąrašą tokių dviprasmybių. Po kurio laiko išvykusi į Paryžių, ji tais posakiais džiugino karalienę. Nuo to laiko prancūzų karalių rūmuose tapo mada visokias dviprasmybes vadinti kalambūrais.

Juokas tikrai geriausia nervų sistemos iškrova. Medicina nežino atvejo, kad šimto metų būtų sulaukęs pikčiurna, paniurėlis ar žmogus, neturintis humoro jausmo. Bet užtat šimtąkart įrodyta, kad smagus, linksmas žmogus gyvena ilgiau, o svarbiausia – linksmiau.

XXX

Įvairenybės

Anekdotai, kaip būdas pasijuokti, populiarus ir šiandieną. Praktiškai nėra leidinio, kurio paskutiniame puslapyje nerastumėme anekdotų.

Stokholmo paštas įvedė originalią naujovę: surinkę telefonu tam tikrą numerį, galime išgirsti naujausią anekdotą. Ši naujovė greit prigijo ir telefonas visuomet užimtas. Per vieną savaitę naujausią anekdotą pageidauja išgirsti daugiau kaip 160 tūkstančių Švedijos sostinės gyventojų. Tokių automatų galime rasti ir JAV.

Kas skatina dėmesį humorui ir anekdotams, kaip vienam jo būdui. Viena  – tai gydomosios humoro savybės, kurios buvo pastebėtos dar antikos laikais. Romėnai sakydavo: “Lanką laužo įtampa, sielą – prislėgta nuotaika”. Komedijos šūkiu lig šiol liko: “Juokas švelnina papročius”.

Žymus vokiečių klinicisto H.Gufelendo teigimu, juokas – pats sveikiausias judesys, kartu sujungiantis kūną ir dvasią. Juokas yra pati sveikata: jis teigiamai veikia kraujo apytaką, maisto virškinimą, žvalina visų organų gyvybines jėgas.

Viena minutė juoko prailgina gyvenimą 14 minučių.

Amerikiečiai paskaičiavo, kiek kainuoja bloga nuotaika. Tai įvertinama 48 milijardais dolerių per metus. Mat žmonės be nuotaikos arba išvis nedirba, arba blogai dirba.

Kad juoktis sveika, kad tai puiki terapijos nuo visokių negandų – puikiai žinojo ir prancūzų rašytojas humanistas Fransua Rablė /1494-1553/. Jis buvo gerai žinomas to meto gydytojas. Savo garsios knygos “Garantius ir Pontagriuelis” įžangoje rašė: “ Tai va, mano mielieji, vėdinkite savo plaučius ir smagiai skaitykite, kas toliau parašyta – bus kūnui sveika ir inkstams naudinga”.

Nuo seno pripažinto pasaulio juoko sostinės Bulgarijos Gabrovo miesto gyventojai tvirtina, kad pasaulis išliks tik todėl, kad žmonės juoksis.

Juokas tikrai geriausia nervų sistemos iškrova. Medicina nežino atvejo, kad šimtą metų būtų sulaukęs pikčiurna, paniurėlis ar žmogus, neturintis humoro jausmo. Bet užtat šimtąkart įrodyta, kad smagus, linksmas žmogus gyvena ilgiau, o svarbiausia – linksmiau.

Tikriausiai siekdami prailginti mūsų gyvenimą LTV 2005 spalio 9 d. įkūrė „Humoro akademiją“.

Vyresnysis policijos inspektorius Natalijus Rabenreuchas iš Liuksenburgo miesto Echemacho jau 17 metų kolekcionuoja juoką. Užrašytas 87 kasetėse, jis – geraširdis ir piktdžiugiškas, triumfuojantis ir padlaižiaujantis, kupinas nusivylimo ir neapykantos.

Suomių žurnalistas Plulkjanenas iš Tamperės, ruošdamasis ginti disertaciją tema „Kaip humoras veikia žmogų“, pasiekė tam tikrą rekordą. Kalbėdamas trylika valandų per radiją, jis be pertraukos pasakojo klausytojams linksmus nuotykius ir intriguojančias istorijas. Baigus laidą, buvo išsiuntinėtos anketos su vieninteliu klausimu: kaip klausytojus paveikė humoras? Daugumas jų pareiškė, jog, pasiklausę dešimt minučių, išjungė radijo imtuvus.

Kai anglų komiko R.Atkinsono, kurį daugelis pažįsta iš populiaraus TV personažo misterio Byno įvaizdžiu, žinomos, jo dviejų sūnų motinos, indų tautybės Sunetros Sastri, paklausė, kaip tokiam keistuoliui pavyko užkariauti gražuolės širdį, ji atsakė senu indų priežodžiu: moteris dovanoja širdį tam, kas ją prajuokina.

Derėtų priminti, kad R.Atkinsonas yra pasiturinčio dvarininko sūnus, mokėsi vienoje klasėje su dabartiniu Didžiosios Britanijos premjeru Toniu Bleiru, pagal išsilavinimą yra inžinierius energetikas.

Švedų gydytojas Malgremas sudarė įžymių komikų, gyvenusių per pastaruosius 273 metus, sąrašą. Nesudėtingais skaičiavimais jis nustatė dėsningumą: šio žanro darbuotojai gyvena ilgiau negu tragikai ar kitų sričių artistai.

Tikimybė susirgti gripu pirmadienį yra du kartus didesnė, negu penktadienį, – pareiškė Niujorko universiteto gydytojas Džakelis. Po daugelio bandymų jis priėjo išvadą, kad žmogui bloga nuotaika pavojingesnė negu mikrobai. Gydytojas tvirtina, kad kur dažniau persišaldo bailūs, linkę į depresiją žmonės. Vadinasi, persišaldymo ligos yra labiau ne infekcinės, o psichosomatinės.

Atkakliausiu anekdotų pasakotojui /anekdotų karaliumi/ laikomas amerikietis aktorius Timoti Benkeris. Jis anekdotą po anekdoto pasakojo 48 valandas ir dar pusę valandos magaryčių. Visą laiką, kol jis siekė pasaulio rekordo, klausovai išeidavo ir ateidavo kada panorėdavo, kitaip jie būtų užsitarnavę labiausiai nukankintų pasaulyje  klausovų vardus.

XXX

Aforizmai apie anekdotą

Anekdotą išvarė iš meno. Ir jis sugrįžo į gyvenimą.

S.J.Lecas

Anekdotai dauginasi pumpurais.

K.Čapekas

Anekdotai ilgina gyvenimą ir trumpina darbo laiką.

Anonimas

Anekdotai – silpnųjų ginklas: štai kodėl vyrai prikūrė tiek anekdotų apie moteris.

L. Kumoras

Anekdotas – tai liaudies išminties koncentratas. Jame ir tik jame galima rasti vienintelį tikrą patarimą į bet kurį klausimą politikos, ekonomikos, sekso, pedagogikos ir kitose srityse. Tikras, geras anekdotas – amžinas.

I.Raskinas

Anekdotas turi būti panašus į moterišką apatinuką: trumpas ir permatomas.

Anonimas

Anekdotas žmogui turi tikti kaip batas kojai.

Anonimas

Anekdotų pasakotojui reikia turėti gerą atmintį ir stipriai tikėti, kad jos neturi kiti.

J.Ipochorskaja

Aš juokiuosi ne iš jūsų anekdoto, o iš to, kurį dabar pasakysiu aš.

Ž.Renaras

Džentelmenas – žmogus, kuris bet kurį anekdotą visada girdi pirmą kartą.

Anonimas

Gera buvo Adomui. Jeigu jam pavyko sėkmingai pajuokauti, jis galėjo būti tikras, kad nekartoja kitų anekdotų.

M.Tvenas

Jeigu anekdote nėra tiesos, jis nejuokingas.

Anonimas

Jeigu anekdotų nesupranti, vargu ar tinki rimtam darbui.

Anonimas

Jeigu viršininkas metai iš metų pasakoja vieną ir tą patį anekdotą, pasitenkinti juoktis vis kitoje pasakojimo vietoje.

V.Brudzinskis

Jeigu žmona juokiasi iš vyro anekdotų, reiškia, namuose yra svečių.

Anonimas

Juokis iš viršininko anekdotų, bet ne iš jo pasakojimo.

Anonimas

Kainas užmušė Abelį ne už senus, bet už ilgus anekdotus.

Anonimas

Kasdien po vieną anekdotą, ir tau nereikės psichiatrų.

V.Šamforas

Žurnalas be anekdotų, kaip šalis be patriotų.

Anonimas

Mūsų šalyje pirmo būtinumo produktui priklauso ir anekdotai – valdžia rūpinasi, kad jų visiems pakaktų.

Anonimas

Nuo anekdotų dar niekas nemirė, išskyrus tuos, kurie juos pasakojo.

Anonimas

Pasyvūs darbuotojai juokiasi iš šefo anekdoto, aktyvūs stebi, kad juoktųsi visi.

Anonimas

Senas anekdotas ne senas iki tol, kol jūs jo negirdėjote.

S.Alenas

Visuomenėje galima turėti pasisekimą šalia visų kitų savybių tik dviem atvejais: arba kada gerai pasakoji anekdotus, arba kada anekdotų iš vis nepasakoji.

A.Averčinka

XXX

–         Kas bendro tarp anekdotų ir tarakonų?

–         Kiek abu benaikintum, vis viena dauginasi. 

XXX

–         Ką reiškia nukainuotas anekdotas?

–         Tai anekdotas, už kurį ankščiau duodavo 10 metų, o dabar tik tris.

XXX

–         Kada reikia juoktis iš anekdoto?

–         Pirmą kartą kada anekdotas pasakojamas, antrą – kada supratote jo esmę, trečią – kada juokiasi jūsų viršininkas. 

XXX

–          Kaip jaučiasi žmogus, kompanijoje papasakojęs seną anekdotą?

–         Taip pat, kaip besišlapinantis už autobuso, kuris jau seniai nuvažiavo.

XXX

–         Kiek yra anekdotų apie kelių policininkus?

–         Tik vienas – visi kiti – tiesa. 

XXX

–         Kodėl anekdotai apie blondines tokie trumpi.

–         Kad vyrai juos įsimintų.

XXX 

–         Kodėl anekdotai apie suvalkiečius tokie kvaili?

–         Todėl, kad juos kuria kauniečiai.

XXX

–         Kodėl anekdotų apie uošves yra, o apie žentus – ne?

–         Todėl, kad jos ilgiau gyvena.

XXX

–         Kodėl tokie populiarūs plokšti anekdotai?

–         Galvoje jų daugiau telpa.

 XXX

–         Koks yra naujas anekdotas?

–        Tai gerai pamirštas senas.

Nuotraukoje:  britų komikas Rovanas Atkinsonas, sukūręs populiarų TV personažą misterį Byną.

2012.01.12


Prisijunkite prie diskusijos