Apie demokratiją, politiką, mokslininkus, pinigus ir karą


Print

„Pūvančioje visuomenėje menas, jei jis yra tikras, irgi turi atspindėti puvimą. Ir jeigu jis nori išlaikyti socialinę funkciją, jis privalo vaizduoti pasaulį, gebantį keistis. Ir padėti jį keisti.“ – Ernstas Fišeris.

Po savo straipsnių ciklo apie demokratiją, sulaukiau nemažai pranešimų, palaikančių mano mintis, taip pat – ir nemažai kritikos, bet šį kartą kritikams pabandysiu atsakyti kitaip. Ką, jūsų nuomone, reiškia demokratija? Dauguma atsakys, kad demokratija yra tada, kai piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, kad tai – bendrininkavimas tarpvalstybiniuose reikaluose. Bet ar jūs iš tikrųjų tikite demokratija? Ar jūs manote, kad ji yra? O ar jūs balsavote už dabar vykstančius karus? – NE.

Kalbant apie demokratiją Lietuvoje derėtų paklausti:
Ar jūs balsavote už Lietuvos kariuomenės pasiuntimą į karštuosius regionus? – NE.
Ar jūs balsavote už atominės elektrinės uždarymą? – NE.
Ar jūs balsavote už naujos atominės elektrinės statymą? – NE.
Ar jūs balsavote už partijų finansavimą? – NE.
Ar jūs balsavote už žemės pardavimą užsieniečiams? – NE.
Ar jūs balsavote už darbo kodekso liberalizavimą? – NE.
Ar jūs balsavote už pensininkų pensijų nusavinimą? – NE.

Tai kur tas dalyvavimas šalies valdyme, kur tas bendrininkavimas? Juk tai yra tik iliuzija, primesta žmonėms. Tai sprendžia tie, kas valdo pasaulį, jie net parenka žmones, už kuriuos jūs balsuojate tam, kad užsitikrintų savo niekšiškų veiksmų tęstinumą.

Jei mes gyventume demokratinėje visuomenėje, tai visos partijos ir judėjimai būtų lygūs, nors ir su skirtingais požiūriais. Tikroje demokratijoje visų požiūriai turėtų būti išreikšti vienodai pasinaudojant TV, radiju, laikraščiais ir žurnalais, internetiniais naujienų portalais.

Politika buvo gera prieš 100 metų. Šiandien politikai negeba spręsti jokių problemų, nes esami politikai neturi jokio supratimo apie problemų sprendimą, jie to nesimokė, nesimokė agrokultūros, sociologijos, psichologijos, teisės ir ekonomikos, nesimokė okeanografijos, jie visiškai nežino apie veiksnius, kurie veikia pasaulį. Todėl tam, kad būtų išrinkti, jie kalba tai, ką žmonės nori girdėti. O mokslininkai nėra suinteresuoti visuomenės pritarimui, nėra linkę inicijuoti pokyčius. Net jei visas pasaulis sakytų, kad visa žemė yra plokščia, jie niekada nepasakytų, kad žemė yra apvali, jie pasakys, kad žemė yra truputį apvali, truputį plokščia. Nes iš esmės taip sako ir daro politikai, o mokslas tam tik pritaria, dažniausiai atkartoja politikų nuomonę.

Pinigai buvo sukurti patogumo dėlei prieš daug metų, kad jais būtų galima atsiskaityti už prekes, būtent tokia buvo senų laikų pinigų paskirtis. Atsiskaitymui tereikėdavo nešioti tik smulkius geležiukus, už kuriuos būdavo žymiai lengviau gauti reikiamas prekes. Pinigų vertė buvo nustatoma susitarus tarp žmonių tam, kad nereiktų keisti prekės į prekę.

Vėliau tai tapo labiausiai korumpuota priemonė pasaulyje, kuri sugadino žmones. Žmonės už pinigus pradėjo pardavinėti vienas kitą, už pinigus galima nusipirkti išrinkto atstovo balsą, galiausiai iškelti patogų ir valdomą kongresmeną. Tas pats vyksta su bankais, farmacinėmis kompanijomis, autokompanijomis, žiniasklaida. Visame pasaulyje visos sistemos, naudojančios pinigus, iš esmės yra korumpuotos.

Žodis karas buvo sugalvotas, kai viena teritorinė grupė žmonių atėmė žemes iš kitų. Tam buvo naudojama jėga ir žiaurumas, o karas buvo tiesiog tam tikras būdas naikini kitus žmones, vogti jų išteklius savanaudiškiems tikslams. Tautos kariauja nuo tada, kai buvo išrasti ginklai. Reikia suprasti, kad tol, kol bus išradinėjami ginklai, tol vyks karai. Karas yra priemonė atimti ir saugoti tai, ką tu pavogi iš kitų. Nėra tautų, kurios iškart susikūrė būdamos didelės, jos susikūrė būdamos mažesnės ir plėtėsi atimdamos žemes iš kitų. Jie ateidavo ir ateina neprašyti ir nekviečiami. Tai daroma žudant, panaudojant jėgą ir žiaurumą, karas yra pats netinkamiausias būdas spręsti nesutarimus, bet jis efektyviai naudojamas ir dabar.

Nors tie, kas pasauliui demokratiją dovanoja karo ir ginklo pagalba, iš tikrųjų jie turėtų rūpintis, kaip taikiai išspręsti nesutarimus ir suvienyti tautas bendriems tikslams, t,y, atstatyti ir rūpintis aplinka, vieni kitais. Vietoj to, kad tūkstančius kareivių išmokytų, kaip spręsti šalies problemas, išmokyti sociologinio mokslo, psichologijos tam, kad jie taptų kūrėjais, jie mokomi žudyti, jie tampa naikintojais.

Deja, čia išdėstytos mintys nėra mano mintys, tai Žako Fresko išsakytos mintys apie demokratiją, politiką, mokslininkus, pinigus ir karą. Jūs tokių minčių neišgirsite iš politikų ir mokslininkų lūpų. Tačiau aš šioms mintims pilnai pritariu.

Pasaulis pradeda keistis, ne tik Vakarai, bet ir lietuviai nusivylę demokratija, kapitalizmu, partijomis, tik bėda, kad niekas nežino, kaip elgtis, kur ieškoti išeities. Transformacijai reikia civilizacinės revoliucijos, o visi skaičiuoja, kas kiek turi nuopelnų tėvynei, o ne tai, kaip daryti reformas ir kaip kokybiškai keisti. Pastarieji 20 metų turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, o kodėl ir kaip tai atsitiko, realiai niekas nesvarsto. Niekas nesvarsto apie kokybines permainas.

Nuotraukoje: komentaro autorius Rimas Armaitis.

2011.12.30


Prisijunkite prie diskusijos