Apie migracijos taisykles, priekaištus Baltijos valstybėms bei Rusijos skurdą


Print

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas mano, kad pastaraisiais metais vis labiau migruojama Rusijos viduje, o todėl iškyla ir naujų problemų.

Valdžia turi imtis veiksmų prieš agresyviai ir nepagarbiai besielgiančius atvykėlius, negerbiančius to ar kito regiono papročių ir tradicijų.

Jis siūlo nuo 2013 metų įvesti migrantams privalomus rusų kalbos, istorijos ir Rusijos teisės pagrindų egzaminus.

Rusijos premjeras šiuos samprotavimus plačiau išdėstė dienraštyje “Nezavisimaja Gazeta”.

Tame laikraštyje jis kalba apie “multikultūralizmo projekto žlugimą” daigelyje pasaulio šalių, susijusį su “nacionalinės valstybės” idėjos krize. Tai iššūkis, kuris iškils ir Europai, ir daugeliui kitų pasaulio regionų, sakoma V.Putino straipsnyje “Rusija: nacionalinis klausimas”.

Šiandien, pažymi jis, ir sėkmingai besitvarkančiose šalyse, kurios didžiuojasi savo tolerantiškumu, „paaštrėjo nacionalinis klausimas“, ir jos „viena po kitos skelbia, kad nepavyko mėginimai integruoti į visuomenę kitų kultūrų atstovų, užtikrinti darnią, be konfliktų įvairių kultūrų, religijų, etninių grupių sąveiką“.

„Asimiliacijos „lydymo katilo“ krosnis gęsta ir dūmija – ir jis nebepajėgia „išvirti“ vis didėjančio migracijos srauto. To atspindys politikoje tapo „multikultūralizmas“, neigiantis integraciją per asimiliaciją“, – rašo kandidatas į prezidentus.

XXX

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pažymėjo, kad referendumo dėl rusų kalbos statuso surengimo Latvijoje iniciatyvą padiktavo teisingumo siekis. „Svarbu, kad žmonės būtų išgirsti. Jie nori, kad būtų gerbiama jų teisė kalbėti, galvoti, auklėti vaikus gimtąja kalba“, – sakė S. Lavrovas. Jis pabrėžė, kad „šiuolaikinėje Europoje neįsivaizduojama tokia piliečių kategorija [nepiliečiai], neįsivaizduojama tokia situacija, kai bet kuris ES pilietis, pusmetį prabuvęs Latvijos teritorijoje ir būdamas kitos šalies piliečiu, turi teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, o ten gimę ir gyvenantys žmonės tokios teisės neturi“.

„Vieningos Rusijos“ jaunimo patriotinio auklėjimo koordinatorius, Valstybės Dūmos NVS šalių ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Sablinas sakė, jog Dūma tikisi, kad visuomenė ir Europos Sąjungos parlamentarai įtakos Estijos ketinimus įstatymu pateisinti nacių pagalbininkus.

XXX

Savaitės pradžioje keliuose Vokietijos laikraščiuose buvo griežtai kritikuojamas Estijos gynybos ministro Marto Laaro pateiktas siūlymas visiems kovotojams prieš SSSR suteikti „kovotojų už laisvę“ statusą. Toks įstatymo projektas šiuo metu yra rengiamas ir pavasarį turėtų būti pateiktas viešiems svarstymams, o po to perduotas parlamentui. D. Sablino nuomone, „Europos visuomenė neturėtų tyliai taikstytis su Estijoje besitęsiančia fašistinių nusikaltėlių reabilitacija, sugalvojant jiems dirbtinius pateisinimus ir taip išvengiant atsakomybės už nežmoniškus nusikaltimus“.

XXX

Pernai sausį-rugsėjį mažesnės už oficialų pragyvenimo minimumą buvo 20,2 mln., arba 14,3 proc., Rusijos gyventojų pajamos, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Prieš metus žemiau skurdo ribos gyveno 19,0 mln., arba 13,4 proc., šalies gyventojų.

Oficialus pragyvenimo minimumas Rusijoje trečiąjį 2011 metų ketvirtį buvo 6287 rubliai žmogui per mėnesį – 10,2 proc. didesnis nei prieš metus. Minimalios išlaidos maistui siekė 5857 rublius, privalomiems mokesčiams ir rinkliavoms – 430 rublių per mėnesį.

Vidutinės nominaliosios Rusijos gyventojų pajamos padidėjo 11,9 proc. iki 20557 rublių per mėnesį.

Ekonominės plėtros ministerijos prognozėmis, pernai skurdo lygis šalyje sumažėjo iki 12,6 proc. nuo 13,1 proc. 2010 metais. Šiemet skurdo rodiklis turėtų siekti 12,7 proc., kitąmet – 12,8 proc., 2014 metais – 12,5 procento.

Nuotraukoje: Ryga pagerbia buvusius latvių legionierius, Antrojo pasaulinio karo metais kovojusius prieš sovietus Vokietijos armijos gretose. 

Parengta pagal „Interfax“, „Nezavisimaja gazeta“ ir ITAR-TASS pranešimus.

2012.01.26


Prisijunkite prie diskusijos