Apie nepaprastą nusiteikimo daryti didžius darbus reikšmę


Print

Šią studiją, o gal tik įvadą į ją pateikti paskatino įžvalga, vėliau tapusi atradimu, bežiūrint per televiziją Rūtos Janutienės „Paskutines instancijas“.

Atradimo formulė, regis, paprasta: ne didžių darbų padarymas, o nusiteikimas juos padaryti yra nepaprastai reikšmingi ir duoda apčiuopiamą, materialiai išreikštą naudą. Jei kas bandytų su atradimo autoriumi nesutikti, jis, pasitelkęs į pagalbą simpatiškąją Rūtą, pasirengęs oponentą sumalti į miltus.

Nepretenduodamas įsiterpti į išmintingojo mokslininko Kozmos Prutkovo atradimus, kuriais pasinaudojau tik įkvėpimui arba nusiteikimui atradimą padaryti, ėmiausi šio nedėkingo, tačiau, mano manymu, labai reikšmingo ir reikalingo darbo. Man, žinoma, tolimas, o gal ir nepasiekiamas Kozmos analitinis mąstymas, tačiau pagal išgales darbą neblogai atlikau (tepadaro geriau, jei kas išmano daugiau).

Išminčiui Prutkovui jo atradimams įrodyti daug laiko užimdavo ne paties atrasto fakto konstatavimas, bet faktą liudijančių aplinkybių ar savybių išaiškinimas. Tarkim, kai Kozma, nepriklausomai nuo kitų mokslininkų, atrado, kad vanduo turi tris pavidalus (kietą, skystą ir dujinį), jis daug triūsė, kol įrodė neišmanėliams oponentams, kad skystas vanduo tuo pat metu negali būti kietas, o kietas tuo pat metu negali būti skystas. Šios studijos autoriui neteko tokių aukštų materijų gvildenti, nes atradimo akiratyje buvo vagys, sukčiai, aferistai, kuriuos jau visi atpažįsta be paaiškinimų.

Prabilus apie nusiteikimą daryti didžius darbus, reikia atskleisti nusiteikimo įgyvendinimo mechanizmą. Jis taip pat nėra itin sudėtingas. Pirmučiausia, išvešėjusių neviešų ryšių (gal kyšių?) pagalba, atitinkamai finansus valdančiai institucijai subjektas (sukčius, vagis, aferistas) praneša, kad reikalingi itin svarbūs ir dideli darbai, o jis yra nusiteikęs tuos darbus padaryti. Institucija, įvertinusi nusiteikimą, paprašo pateikti darbų sąrašą ir išlaidų sąmatą darbams vykdyti. Subjektas padaro realiai reikalingų darbų sąrašą (būtinai padidindamas dešimtimis kartų) ir išlaidų, taip pat jas atitinkamai padidinęs, sąmatą. Toliau, nepriklausomai nuo to, ar darbai prasideda ar neprasideda, nauda nedelsiant ateina.

Mano atradimą patvirtinančių faktų žiniasklaidoje galima rasti gausybę, todėl atradimo iliustracijai apsiribosiu parodydamas tik porą, rodančių nusiteikimo naudą, ir vieną – nepakankamo nusiteikimo žalą.

Gintautas Kėvišas – pianistas, Valstybinio operos ir baleto teatro direktorius itin rimtai nusiteikė atnaujinti teatro sceną. Kadangi nusiteikimas buvo itin rimtas, jis buvo įvertintas 78 milijonais litų. 2007 metais teatrui išmokėta 16 milijonų litų už viršutinės scenos mechanizmų atnaujinimą, o 2008 metais darbams skirta 20 milijonų litų. Tyrinėtojai aptiko, kad kažkur dingo 9 milijonai litų, kurių ieško ir neranda generalinė prokuratūra. Naivuoliai! Tereikia nuvažiuoti į Turniškes, ten pamatytų ištaigingus, iki dantų ginkluotų apsaugininkų saugomus G. Kėvišo apartamentus, aptvertus aukštomis tvoromis su stebėjimo kameromis. Teatro scenos atnaujinimo darbai net neįpusėjo, o nauda akivaizdi. Kas gali paneigti, kad ne čia ir nugulė tie ieškomi milijonai? Nusiteikimo nauda akivaizdi.

Alfredas Bumblauskas – istorikas, Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio, Karininko ir Komandoro kryžių kavalierius, apdovanotas  žurnalo „Pšegliond Vschodny” Aleksanderio Gieyštoro vardo premija, nusiteikė išgarsinti Lietuvą „istorine atmintimi“ internete. Ekspertų paskaičiavimu, mums tos menkavertės svetainės internete, kokias sugeba sukurti mokinukai, jau kainavo: www.viv.lt – 631 000 Lt, www.mdl.lt – 350 000 Lt. Pridėjus dar kitus istoriko projektus, per trumpą laiką iš viso „įsisavinta“ 1,123 mln. Lt. Nauda – kaip ant delno; nusiteikimas virto įsisavinimu (pasisavinimu?). Ne veltui sakoma: jei vogti, tai vogti milijoną.

O štai žurnalistui, verslininkui, buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui, regis, nepasisekė: jau paskelbta, kad jo proteguoto Guggenheimo muziejaus Vilniuje nebus. O A. Zuokas yra patikinęs, kad net iš savo kišenės finansavęs Guggenheimo galimybių studiją, esą jo šeima Guggenheimo projektą parėmė keliskart daugiau, nei tie 600 tūkst. litų, kuriuos skyrė vyriausybė. Jis taip pat teigė, kad galimybių studija iš viso kainavo 2,5 mln. JAV dolerių. Nepasisekė bėdžiui Artūrui, nes deramo nusiteikimo pritrūko. Mano manymu, Guggenheiminė pinigų skalbykla užsidarė tik per nusiteikimo stoką.

Būčiau neteisus, jei tvirtinčiau, kad nusiteikimą vertina tik valstybinės institucijos. Jį, kaip liudija dvidešimties metų patirtis, labai vertina visuomenė. Antai vienas lakūnas nusiteikė, kad „tvarka bus“, ir jis tapo prezidentu. Dėl nepakankamo nusiteikimo iš posto buvo išstumtas, tačiau vėliau pasitaisė ir tapo europarlamentaru. Nusiteikimui sustiprinti jis įkūrė partiją “Tvarka ir teisingumas”. Visuomenei nusiteikimas patiko; dabar ne tik partijos lyderis Valentinas Mazuronis, bet ir jo sūnus Andrius patogiai įsitaisė Seime ir dideliam liaudies pasitenkinimui svaido į visas puses kritikos žaibus.

Vienas santechnikas sužinojo, kad žmonėms trūksta darbo. Nusiteikė jis žmonėms duoti darbo, mokėti algas (dar ir vokelius pridėti), įkūrė Darbo partiją. Visuomenei patiko nusiteikimas, todėl jį ir jo partijos narius rinko į Seimą. Santechnikas, dar padirbėjęs ir mėsininku bei daržininku, susikrovė milijoninį kapitalą, todėl net nemokamais ledais rinkėjus dabar gali vaišinti.

Nugirdo vienas juokdarys, kad tauta užguita, pasiligojusi, ligos patale guli, todėl įsteigė iš kolegų juokdarių Tautos prisikėlimo partiją. Nusiteikimas rinkėjams patiko, todėl iš tos partijos grupę juokdarių išrinko į Seimą, o didžiausią juokdarį už nusiteikimą Seimas išsirinko Seimo pirmininku. Būdamas pirmininku, tas juokdarys bejuokaudamas nesusivokė, kad su nusiteikimu juokauti nevalia, pamiršo nusiteikimą taip ir nepakėlęs tautos iš ligos patalo.

Pasidalinau su mielu skaitytoju savo atradimu apie nepaprastą nusiteikimo reikšmę ne pasididžiavimo dėlei, o norėdamas paskatinti taikyti jį savo gyvenime ir turėti iš to didelę naudą. Jau vien išvardinti faktai ir reiškiniai liudija, kad mūsų šalelėj atradimui tarpti dirva palanki.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: populiarios televizijos laidos „Paskutinė instancija” vadovė Rūta Janutienė. Būtent „Paskutinėje instancijoje“ į dienos šviesą velkami mūsų korumpuoti pareigūnai bei juos dangstančios valstybinės institucijos.

2010.08.01


Prisijunkite prie diskusijos