Apie slaptąjį planą “Metel”


Print

Sudomino paskutinysis Jūsų straipsnis apie buvusio SSRS pulkininko Stanislovo Stančiko apklausą Vilniaus Apygardos teisme. Todėl primenu apie kadaise rengtą slaptą planą „Metel“. 

Tame plane minima ir žurnalisto Gintaro Visocko išsamiai  aprašytos apklausos herojaus  S.Stančiko pavardė.

Čia pateikiu kadaise skaitytą istoriko, dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko straipsnį apie slaptąjį planą „Metel“ (lietuviškai – „Pūga“). Tikiuosi, pravers. Pagarbiai – Kiprijonas Tvirbutas.

Arvydas ANUŠAUSKAS

Ypatingam periodui ruošėsi ir Vidaus reikalų ministerija. 1989 m. lapkritį – gruodį Vilniaus vidaus reikalų valdybos viršininkas milicijos plk. Eugenijus Matuzanis ir KGB Vilniaus m. skyriaus viršininkas plk. J. Tamašauskas suderino slaptą planą Metel („Pūga“- Slaptas planas Metel. 1989. Schema. LYA, f. K-1, ap. 48, b. 150, l. 24.), kuris turėjo palengvinti šių institucijų veiklos koordinaciją ypatingos padėties sąlygomis, „atsisakius vykdyti valdžios atstovo reikalavimą nutraukti nesankcionuotą masinį renginį imamasi priemonių jam nutraukti“.

Artėjant rinkimams, visuomenėje augo įtampa, ir tai žinodama Maskva siekė kontroliuoti situaciją; laikas tam buvo pasirinktas tinkamas. Juolab kad planas nebuvo parengtas per kelias dienas. Jis jau iš dalies buvo išbandytas per 1988 m. rugsėjo 28 d. „bananų balių“. Tuometiniai „priemonių plano“ organizatoriai ir vykdytojai – Vilniaus milicijos vadovas Matuzanis, vidaus kariuomenės 2-ojo pulko vadas pplk. Stanislovas Stančikas – tapo ir atnaujinto plano herojais – operatyvinio štabo nariais.

Planą rengė milicijos majoras Č. Šidagis, o į operatyvinį neramumų slopinimo štabą be Matuzanio, plano rengėjo Šidagio ir Stančiko (nuo 1992-09-28 iki 1994-02-01 – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadas), buvo įtraukti vidaus tarnybos pplk. Kazys Zulonas (dabar – generolas, buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius; Vilniaus m. savivaldybės Turto departamento vadovas), milicijos mokyklų vadovai S. Simanavičius ir E. Paskaris, kriminalinės paieškos virš. pplk. V. Gražys ir kt.

Planą Metel buvo numatyta realizuoti, kai su politiniais, socialiniais-ekonominiais reikalavimais į masinį mitingą ar demonstraciją susirinkusių žmonių renginys – bet kokiu pretekstu – būtų įvertintas kaip „destabilizuojantis padėtį“. Planas buvo parengtas pagal SSRS VRM 1989 m. liepos 6 d. instrukciją dėl specialių priemonių panaudojimo, paskaičiavus, kad jam realizuoti užteks 1386 milicininkų, milicijos mokyklų kursantų ir vidaus kariuomenės kareivių. Prireikus buvo numatytas iki 9000 kariškių ir milicininkų permetimas iš Minsko, Kijevo, Maskvos ir Mogiliovo.

Galima tik džiaugtis, kad šis planas nebuvo realizuotas, ir nei plk. Stančiko vyrams nereikėjo panaudoti „bananų“ ir visų atmainų „čeriomuchų“ dujų, nei gen. Zulono vyrams branspoidų vandens čiurkšlėmis aušinti įkaitusių sąjūdininkų galvų. O juk buvo kruopščiai pasirengta, nubraižytos schemos kaip vaikyti žmones Vingio parke, Lukiškių aikštėje, prie Katedros ir prie Seimo. Anot buvusio Vilniaus miesto milicijos politinio skyriaus viršininko plk. V. Duškino: „Prireikus planas gali būti pakeistas ir papildytas, priklausomai nuo susiklosčiusios padėties, atsižvelgus į konkrečią politinę situaciją…“

O konkreti situacija reikalavo, kad veiksmai būtų suderinti su LKP Vilniaus miesto sekretoriumi, vykdomojo komiteto pirmininku, miesto prokuroru. Ir tik Kovo 11-osios įvykiai išgelbėjo žmones nuo tokių planų įgyvendinimo, kurie būtų pareikalavę gal ir didesnių aukų negu Sausio 13-ąją. Matyt, galima tik džiaugtis, kad atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė „suvirškino“ VRM ir „išspjovė“ KGB. Bet apie abiejų institucijų parengtus, tegul ir neįgyvendintus planus reikia kalbėti atvirai, ne puse lūpų.

Nuotraukoje: straipsnio autorius, Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Šaltinis: “Naujasis židinys-Aidai”, 2008, nr. 6

Tekstas parengtas pagal pranešimą, skaitytą 2008 06 03 Mokslų akademijoje.

2010.12.15


Prisijunkite prie diskusijos