Apie spėriai naikinamą lietuvių kalbą viešojoje erdvėje


Print

Eilinį kartą kyla beviltiškas klausimas: nejau užtikrinti viešąjį interesą, o ypač ginti nacionalinį interesą (t. y. neleisti sunaikinti lietuvių kalbos, kaip ir LIETUVIŲ TAUTOS) nėra privaloma Lietuvos valdymo institucijoms ir valstybės įstaigoms/įmonėms? Juk konstitucinė teisė suteikta ne vien visuotiniam balsui (atsiprašau – aikčioti, šūkauti, reikalauti)!

Iš kur gali būti stiprybės ir kantrybės matant, kaip ilgus metus šaipomasi, tyčiojamasi iš Konstitucijos, Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybinės kalbos vartojimu ir taisyklingumu? Neginčytina tiesa – valstybinės kalbos apsaugos pamatas griaunamas tų, kurie to įstatymiškai neturėtų daryti?

Prikišamai nenurodysiu teisės aktų (nesyk jau vardyti), pateiksiu dabar ir atskirai pasiųsiu iškabų pavyzdžius, iš kurių akivaizdu, kaip (valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinio patentų biuro padėjimu) išstumiama lietuvių kalba iš viešųjų užrašų. (Replika. Lenkas paskutinį skatiką atiduos, idant nedingtų neteisėti gatvių lentelių įrašai lenkų kalba, o lietuvis milijonus suplos, kad tik galėtų vadintis NELIETUVIŠKAI.)

Rudeniop Senamiestyje atsirado iškaba Baltic SOUVENIR, o gruodį – dar 5 iškabos, kuriose įrašai tik anglų kalba. Iki šiolei reklamos projektas „Baltic souvenir“ Savivaldybės nustatyta tvarka nėra derintas.

Į buvusios kolegės raštus nebuvo reaguota. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų rugsėjį surašytas ATP protokolas – savininkas Artūras Randis tapo „nesugaunamas“, kiek esu informuota, net kreiptasi į antstolius. Pamėginau ir aš telefonu 8 699  10 888  ieškoti pažeidėjo, deja, telefone tyla (geri signalai, bet nekeliama) arba išgirstama „šiuo metu su abonentu negalima susisiekti“.

Kitų iškabų reklamos projektai kolei kas derinti nepateikti, kadangi, kaip informavo dizainerė Aleksandra Petrova telefonu, reikalai tvarkomi Valstybiniame patentų biure (esą ten jokių kliūčių nebūsią). Beje, keista,  dizainerė nustebo, kodėl vis dar reikia lietuvių kalbos ir pažėrė nemažai priekaištų dėl daugelio pagrįstų ir nepagrįstų vadinamųjų žodinių ženklų anglų kalba. Ilgokai aiškinomės, kol galop neiškentusi priminiau: per anksti  laidoti Lietuvos Respubliką ir jos Konstituciją, juo labiau lietuvių kalbą. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai neliko abejingi – reagavo į nustatytus faktus, laukia atvykstant iš Lentvario savininkės, kuriai bus surašomas ATP protokolas.

Pastaba. Ar Savivaldybės pareigūnams reikėtų tokių „kryžiaus kelių“ (susijusių su biudžeto išlaidomis) ieškant pažeidėjų, jeigu, tarkime, notaras ar valstybės įmonės Registrų centro tarnautojas būtų kompetentingas atlikti jam pavestą darbą ir, remdamasis Civilinio kodekso reikalavimais (Juridinių asmenų pavadinimų sudarymas), neregistruotų neteisėtų pavadinimų arba ženklų, kurie, beje, yra teikiami kaip kitos kalbos bendriniai žodžiai, dažnai net ne grafiški.  Pasak garsaus advokato, Savivaldybės pareigūnai, dėl tokių priežasčių negalintys tinkamai eiti pareigų, turi teisę kreiptis į teismą. Su kuo bylinėtis – su valstybe, kuri pati sau stoja skersai kelio?

Ar nieko jau nebegalima padaryti? Nejau, kaip tapo įprasta, kai kas sukrusime tiktai artinantis Savivaldybių tarybų ar Seimo rinkimams?

Redakcijos prierašas.

Albina Šiupienienė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vyriausioji kalbos tvarkytoja.

Šis jos laiškas buvo išsiųstas Savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos pirmininkui ir pavaduotojams, Viešosios kalbos pakomisės pirmininkui, Savivaldybės administracijos Išorinės reklamos komisijos pirmininkui ir Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktoriui.

2010.01.12


Prisijunkite prie diskusijos