Internetiniuose laikraščiuose vokiečių kalba patraukia dėmesį dešimtys straipsių, susijusių su Hitlerio mirties aplinkybėmis. Viskas prasidėjo po to, kai Anglijos laikraštis „The Sun“ (Saulė) paskelbė sensacingą straipsnį apie kaukolę, kuri iki šiol buvo priskiriama Hitleriui.
Daugelį metų Rusija teigė, jog kaukolė su kulkos pramušta skyle yra įrodymas, kad Hitleris miręs. 2000 m. šis karo trofėjus buvo eksponuotas viename Maskvos archyve. Amerikos mokslininkams pavyko gauti tyrimui reikalingą kaukolės dalelę. Nickas Bellantoni, amerikiečių archeologas, mano, jog vyrų kaukolės esti storesnės. Jo nuomone, tai yra moters kaukolės fragmentas. Mirties metu ji galėjo būti ne vyresnė kaip 40 metų. Mokslininkas nei tvirtina, nei neigia, jog tai galėtų būti Evos Braun kaukolė. Nėra išlikę liudijimų, kad ji būtų nusišovusi ar ją būtų nušovę.
Vokiškų internetinių straipsnių pavadinimai: “Hitlerio kaukolės mįslė”, “Tyrimo rezultatai pasėjo abejonių dėl Hitlerio savižudybės”, “Naujos mįslės dėl Hitlerio mirties”, “DNR tyrimas patvirtino – tariama Hitlerio kaukolė yra moters kaukolė”, “Hitlerio kaukolė – mirusysis buvo moteris” ir pan.
Kaip matome, paaiškėjo, jog trofėjinė kaukolė yra moters. Tas faktas davė pagrindo įvairioms spėlionėms dėl paskutinių nacionalsocialistų diktatoriaus dienų bunkeryje. Straipsniuose tai pat remiamasi Rono T. Hansigo knyga “Hitler‘s Escape” (Hitlerio pabėgimas), cituojama Rochus Mischo knyga “Der letzte Zeuge” (Paskutinis liudininkas) – 93-iuosius einantis autorius istoriniame bunkeryje buvo paskutinėmis Hitlerio gyvenimo valandomis.
Publikacijose netgi keliamas klausimas, ar nereikės iš naujo rašyti istorijos. Skelbiamos įvairios hipotezės. Neva Adolfas Hitleris ir Eva Braun pabėgo dar 1945 m. balandžio 22 d., o vietoj jų 1945 m. balandžio 30 d. mirė jų antrininkai. Bėgliai išskridę į Norvegiją, o iš ten juos, padedant Vatikanui, nuskraidino į Pietų Ameriką. Iš pradžių Hitlerį ir Evą Braun nugabenę į slaptą nacių bazę Antarktidoje, po to – į Argentiną.
Todėl ir Folklendo karas 1982 m. kilęs dėl to, kad reikėjo išsaugoti šią su nacių baze susijusią paslaptį.
Argentinoje Hitleris gyvenęs vokiečių bendruomenėje kaip kunigas, jį vadino tėvu Krespi. 1993 m.jis ten ir miręs, jo laidotuvėse dalyvavę daug vokiečių.
Neįtikimiausia hipotezė teigia, jog naciai Hitlerį [raketa] “iššovę” į slaptą bazę mėnulyje. Ronas T. Hansigas neneigia, jog Hitleris galėjo pasitraukti ir į Ispaniją. Pagaliau ir gestapo vadas Miuleris tardytojams prisipažino, jog Hitleriui ir Evai Braun 1945 m. balandžio 26 d. buvo užsakęs lėktuvą…
Vokiečių žiniasklaidoje taip pat keliamas klausimas, kas iš tikrųjų paskutinėmis Trečiojo Reicho dienomis įvyko pasauliui puikiai žinomame Berlyno bunkeryje. Neneigiama, kad diktatorius galėjo ir išsigelbėti.
Iki šiol istorikai manė, jog Hitleris ir Eva Braun nusižudė 1945 m. balandžio 30 d. po pietų. Diktatoriaus gydytojas Werneris Haase Hitleriui buvo pataręs ne tik praryti kalio cianido, bet dar ir susivaryti į galvą kulką. Mat Hitleris nepasitikėjo tabletėmis, dar daugiau – tabletes išbandydavęs ant savo šuns.
Apie 14 val. 30 min. pora su visais atsisveikino ir užsidarė Hitlerio kabinete. Vėliau liudininkai, tarp jų ir Hitlerio tarnas Heinzas Linge, teigė, jog netrukus jie išgirdo šūvį. Įėję į kambarį, jie pamatė Hitlerį, sukniubusį prie rašomojo stalo. Jo galvoje žiojėjusi žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Evos Braun kūne žaizdų nebuvę.
Pasak liudininkų, kūnai tuoj buvo nugabenti už bunkerio ir sudeginti, kas iš jų liko, buvo užkasta. Tik praėjus beveik aštuonioms valandoms raudonarmiečiai įsiveržė į bunkerio teritoriją ir aptiko kūnų liekanas.
Bet nėra vieningos nuomonės dėl to, kaip viskas klostėsi vėliau. Rusai teikė prieštaringą informaciją. Pavyzdžiui, Stalinas dar Potsdamo konferencijoje pareiškė, jog Hitleris galėjęs ir pabėgti. Maršalas Žukovas teigė: “Mes neaptikome kūno, kuris galėjo būti Hitlerio”.
Vykstant Niurnbergo tribunolui netgi amerikiečiai kalbėjo, jog jie neturi tikslios informacijos, ar Hitlerio nebėra. Taip buvo dėl to, kad liudininkų žodžiuose vis kas nors nesutapdavo. Vienintelis dar šiandien gyvas liudininkas, Hitlerio asmens sargybinis Rochus Mischas, parašė prisiminimų knygą. Laikraščiui “The Sun” jis pasakė: “Negirdėjau jokio šūvio. Nemačiau ir kraujo. Bet mačiau, kaip Hitlerio kūnas buvo suvyniotas į medžiagą, išneštas į kiemą ir sudegintas. Viskas baigėsi”.
2009 metų spalio 3 diena
