Štai tokį akibrokštą buvo sunku įsivaizduoti. Mūsų netobuli įstatymai taip netobulai sukalti, kad jei Lietuvoje ir imtų šeimininkauti „žalieji žmogeliukai“, mūsų kariai teisiškai negalėtų ginti valstybės. Kodėl? Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms ginklą pakelti leidžiama tik karo atveju.
Ir Greitojo reagavimo daliniams, ir visoms kitoms karinėms struktūroms uždrausta naudoti jėgą taikos sąlygomis. O „žalieji žmogeliukai“, kaip byloja karti Ukrainos patirtis, ateis tyliai, tarsi „iš niekur“, nekeldami didelio triukšmo. Jie įsiverš į mūsų teritoriją taip, kad akivaizdžios karinės intervencijos požymius būtų kuo sunkiau pastebėti.
Tad LRT televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė iškėlė vieną iš rimčiausių nūdienos klausimų – kaip elgsimės, jeigu, neduok Dieve, iš Kaliningrado pusės ims plūsti modernia ginkluote apsikarstę vyrai, dėvintys karinę uniformą be atpažinimo ženklų? Ginsimės ar tik stebėsime, kaip mus okupuoja?
Šis klausimas – kol kas be aiškaus, konkretaus atsakymo. Lietuvos parlamentarai neskuba priimti Prezidentės Dalios Grybauskaitės drauge su Krašto apsaugos ministerija parengtų įstatymo pataisų, aiškiai įvardinančių, kada, kaip ir kodėl mūsų kariškiai galėtų panaudoti ginklus taikos metu. Konkretesnių įstatyminių korekcijų reikalauja kardinaliai pasikeitusi geopolitinė padėtis, bet mūsų parlamentarai nuolat suranda svarbesnių užsiėmimų, nei šių korekcijų analizė.
Žodžiu, elgiamės dviprasmiškai. Ir protingai, ir vėjavaikiškai. Teisingai elgiamės, kai, Rusijai pradėjus žvanginti ginklais buvusioje Mažosios Lietuvos teritorijoje ar Pskovo srityje, padidiname kovinę parengtį savo daliniuose. Kremlius vienpusiškai sulaužė susitarimą savo artimiausius kaimynus informuoti apie rengiamas didelio masto karines pratybas bent jau europinėje Rusijos dalyje. Kremlius jau beveik ištisus metus įžūliai ir pačiais pavojingiausiais būdais demonstruoja savo karinį aktyvumą ne tik prie Lietuvos, bet ir kitų NATO bei Europos Sąjungos šalių sienų. Savo galią rodo ir ant žemės, ir po vadeniu, ir ore. Todėl nematyti rusiškų kumščių, – tiesiog kvaila.
Protingai elgiamės ir tuomet, kai apie „padidintą kovinę parengtį“ informuojame Lietuvos visuomenę. Lietuvai reikia žinoti, kada prie jos sienų – neramu ir pavojinga. Lietuvai nepakenks žinoti, jog beveik ištisą savaitę kareivinėse budėjo pustrečio tūkstančio profesionaliausiai parengtų Lietuvos karių.
Tačiau elgiamės vėjavaikiškai, kai neskubame deramai įvertinti pasikeitusios politinės padėties. Įstatymo pataisos, apibrėžiančios Lietuvos kario elgesį taikos sąlygomis, turėjo būtų patobulintos tuoj po Krymo okupacijos. Būkime atviri – tokios pataisos ir taip jau labai pavėluotos. Deja, pataisas geriausiu atveju užfiksuosime kaip įstatymą tik Seimui pradėjus plušėti pavasarinėje sesijoje 2015-aisiais metais. Iki Naujųjų metų niekaip nesuskubsime. Įstatymo pataisas būtina apsvarstyti parlamentiniuose komitetuose, reikalingos teisininkų išvados, būtina skubos tvarka įtraukti į darbotvarkę…
Na, geriau vėliau – negu niekad. Tikėkimės, jog nepavėluosime. Tačiau svarbiausia, kad, diskutuodami dėl šių pataisų, neįsiveltume į beprasmiškus, bevaisius ginčus, esą šis „teisinis potvarkis – antikonstitucinis, antidemokratinis, kadangi taikos metu leidžia kariams pakelti ginklą prieš savo piliečius“.
Šie priekaištai būtų piktavalių arba neišmanėlių intrigos. Prezidentės ir Krašto apsaugos ministerijos siūlomose pataisose tokių nesąmonių nėra. Nei Dalia Grybauskaitė, nei Juozas Olekas kariams neleis „šaudyti į savus“. Jų teikiamose pataisose labai aiškiai išdėstyta, kas yra „vietinės reikšmės karinis incidentas, neturintis karinės agresijos požymių“.
Tačiau primityvieji patriotai mus vis tik gali bandyt įvelti į klaidinančius, dezinformuojančius, jėgas sekinančius ginčus. Vieni „žinovai“ gins žmogaus teises, kiti liaupsins pacifizmą, treti pastebės demokratėjančios Rusijos požymių, ketvirtiems kils mintis sumažinti karines išlaidas Lietuvos kariuomenės reikmėms… Juk mūsų visuomenė pajėgi suklupti net ir lygiausiame kelyje, kur nėra nei grumstų, nei duobių, nei kelmų. Mes neatsparūs melui.
Beje, šiandien Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje šios pataisos bus apsvarstytos, ir komitetas netrukus paskelbs savo išvadas. Seimo NSGK išvados pavojus įsivelti į nereikalingas diskusijas arba padidins, arba sumažins.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014.12.15; 08:44
