Ar ES specialiųjų tarnybų mobilumas įveiks mobilų ISIL teroro eksportą?


Print

„Heksogeno kvapas tvyro ore, „Islamo valstybė“ (ISIL) vis arčiau jūsų namų bei autobusų stotelių. Saugokitės, bėdžiai!“ – tokių ar panašių anoniminių komentarų interneto forumuose galima aptikti vis daugiau.

Kalbant koncpeptualiai, kaip visada, esama bent dviejų aspektų. Viena, kai islamiškojo terorizmo tema pasisako Rusijos dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas, paskui kitus rusų politikos isteblišmento atstovus skubantis skelbti ostrakizmą Vakarams – piktdžiuga dėl daugiakultriškumo politikos nesėkmių ES yra jau oficiali Maskvos pozicija. 

Ponas I.Morozovas paskui kitus rusų pilitinio elito atstovus nepraleidžia progos paraginti imti pavyzdį iš jo patrono Vladimiro Putino.

Nieko naujo, juo labiau, kad Maskva ir Basharo Assado režimas mėgaujasi propagandine pergale po to, kai kovo 27-ąją sirų valstybinės pajėgos padedamos rusų karinės aviacijos bei specialios paskirties pajėgų iš islamistų atkovojo senovinį miestą Palmirą.

Prezidentas V.Putinas po operacijos pažadėjo toliau remti B.Assadą, pastarasis pareiškė, jog Palmiros išvadavimas pademonstravo sirų armijos bei jos sąjungininkų efektyvumą, taip iš cheminio ginklo naudodotojo prieš taikius gyventojus mėgindamasis „reinkarnuotis“ į taikdarius. Iš dalies pavyko – daugelyje Vakarų žiniasklaidos priemonių senovinio miesto užėmimas įvardytas žodžiu „išvadavimas“.

Bet jau spėjama ir vargu ar be pagrindo, jog Ženevoje mėginamose tęsti taikos derybose tarp Damasko režimo bei Vakarų remiamos opozicijos savitvardą susigrąžinantis diktatorius bus kur kas mažiau sukalbamas nei iki šiol. Moralas – ir šiaip efermeriška kompromiso galimybė bus eilinį kartą palaidota, kraujo liejimas bei su tuo susijęs prievartinis „tautų kraustymasis“ tęsis.

Kita vertus, pergalės pergalėmis, bet irgi faktas, kad po rusų bei sirų pajėgų atakos Palmiroje kovo 30-ąją Rusijos Dagestane įvykdyti du teroro aktai, kurių metu žuvo trys policininkai ir trys buvo sužeisti. Tą pačią dieną „Reuters“ remdamasi su ISIL siejama agentūra „Amaq“ informavo, kad atsakomybę bent dėl vienos iš šių atakų prisiėmė vietinė „Islamo valstybės“ kuopelė.

Todėl mums, europiečiams, labiau turėtų rūpėti, pavadinkime, ISIL gebėjimo operatyviai bei lanksčiai keisti atakų kryptis tema – jei tikėti viešosios erdvės infornmacija, tai iš tiesų nerimą kelianti aplinkybė.

Analizuodamas teroro aktų Briuselyje pamokas, italų dienraštis „La Stampa“ priminė, jog ir po teroristų likvidavimo operacijų laisvėje liko 20 „miegančių“ smogikų, jiems vadovauja ISIL slaptos tarnybos (pasirodo, esama ir tokių), kurių visų veiklą koordinuoja išorės saugumo departamentas „Amn al-Kharid“. Šiose struktūrose – net pusantro tūkstančio žmonių , tai savotiška atskira valstybė „Islamo valstybėje“, kurios nekenčia „įprasti“ smogikai.

Iš dezertyrų bei sulaikytų islamistų gauta informacija leidžia daryti išvadą, jog tai šios struktūros 2015-ųjų rudenį Balkanų maršrutu pasiuntė į Europą 60 užsienio teroristų. Prancūzijoje suimto smogiko Nicola Moro teigimu, kiekvienas išsiųstasis gavo po 50 tūkstančių eurų, dabar jau Paryžiaus priemiestyje Sen Deni nukautas teroristų vadeiva Abdelhamidas Abaaoudas asmeniškai koordinavo tų 60 džihadistų atvykimą.

Nepaisant lyderio žūties ši struktūra išliko, jos išaiškinimą ypač sunkina aplinkybė, jog kuopelės veikia autonomiškai ir tarpusavyje niekaip nesusijusios. Taigi štai tokia tiksinti bomba. Harleeno Gambhiro iš „Institute for the Study of War“ teigimu, kuopeles Europoje ISIL finansuoja nuo 2015-ųjų sausio. „The Financial Times“ net daro prielaidą, kad tinklas formavosi ar buvo formuojamas keletą metų.

Bet kuriuo atveju Europos bei Artimųjų Rytų specialiųjų tarnybų bei kontržvalgybos pareigūnai dinamišką, įvairiapusę ir bent iki pastarojo meto pakankamai gerai finansuoto teroro eksporto grėsmę įvardija kategoriškai konkrečiai, kaip situaciją vaizdžiai apibūdino buvęs Prancūzijos žvalgybos šefas Bernaras Skarsini, mėginti tuos asmenis išaiškinti – tas pats, kas mėginti iškratyti blusų pilną maišą.

Mobilus bei margas tinklas laukia įsakymų iš „matricos“ – štabo Sirijoje, kur planuojami teroro aktai likusiame pasaulyje. Neįvardyto vienos Artimųjų Rytų žvalgybos tarnybos pareigūno vertinimu, ir „matrica“ veikiausiai nėra centralizuota, teroristų operacijas Europoje planuoja kelios nesusijusios grupės.

Geriausiais laikais „Islamo valstybė“ vienu metu vykdė tris kampanijas: užėmė gynybą Sirijoje bei Irake, puldinėjo Artimųjų Rytų regiono valstybes (pavyzdžiui, Jemeną ir Libiją) ir planavo atakas Vakaruose, siekdama sėti sumaištį ir supriešinti Europos šalių visuomenes.

Kad ISIL reikalai „naminiame“ Artimųjų rytų regione prastėja ir prastės, pripažįsta ir šiaip jau į optimistines prognozes nelinkę specialiųjų tarnybų pareigūnai bei kariškiai – paskutinis kovo 31-ąją apie tai pareiškė Jungtinių Valstijų gynybos komiteto vadovo pavaduotojas Robertas O. Workas, nurodęs, kad dabar kaip niekad anksčiau akivaizdu, jog „Islamo valstybė“ karo lauke pralaimi.

Kuomet ISIL vis stipriau spaudžiama Irake bei Sirijoje, praranda teritorijas Sirijos-Turkijos pasienyje bei finansavimo šaltinius (Halifato smogikų atlyginimai nuo metų pradžios sumažėjo dvigubai), būtų keista, jei kerštingas „Islamo valstybės“ lyderių žvilgsnis nenukryptų į Europą.

Be to, greta kitų faktorių veikia ir, pavadinkime, organizacinė inercija – į ES jau yra grįžę daugiau kaip 1,2 tūkstančio Sirijoje kovojusių ISIL smogikų, kurie, beje, bent iki šiol palyginti nesunkiai prieidavo prie informacijos, jei pageidavo įsilieti į jau veikiančias radikalias grupuotes. Už teroro aktus Paryžiuje ir Biruselyje atsakingos kuopelės iš Belgijos sostinės Molenbeeko rajono verbuodamos narius veikiausiai apie juos galėjo be problemų sužinoti, tarkime, iš radikalaus interneto puslapio „Sharia4Belgium“.

Be to, spaudoje daug rašyta, kad dėkinga ekstremizmo mokykla buvo ir Belgijos kalėjimai. 10 metų už ginkluotus bankų plėšimus atsėdėjęs Stefanas Medo dienraščiui „The Washington Post“ papasakojo kalėjime sutikęs radikalaus islamizmo agitatorius, kurie lenkė jaunus žmones nuolat galvoti apie katastrofišką palestiniečių situaciją ar abejingumą jų pačių imigrantų šeimoms. Arabų kalbos nesuprantanti kalėjimų apsauga į šią veiklą žiūrėdavo pro pirštus (beje, tik 8 iš 114 Briuselio imamų moka bent vieną iš valstybinių Belgijos kalbų).

S. Medo sakė keletą mėnsių sėdėjęs vienoje kameroje su buvusiu profesionaliu futbolininku Nizaru Trabelsi, kuris tapęs „Al Qaedos“ šalininku 2003-aisiais mėgino sprogmenų prikimštu automobiliu prasibrauti į NATO karinę bazę Belgijoje. Kalėjime jis laikomas herojumi, moko kalinius arabų kalbos, savo kameroje visu garsu įjungia Korano giesmes arba susišaudymo įrašus. Apsauga ryšium su tuo bent anksčiau nedarė nieko, tik kai kada prašydavo įrašų garsą pritildyti.

Europos specialiųjų tarnybų laukia titaniškas darbas – „atsijoti“ (iš čia ir B.Skarsini metafora apie „blusų pilną maišą“) milžinišką kiekį žmonių, kad būtų išaiškinta įslaptinta, mobili, todėl beveik neprognozuojama struktūra, kurios atstovai, panašu, be kliūčių keliauja po visą Senąjį Žemyną. Pas kovo 28-ąją Italijoje suimtą alžyrietį Gamaleddiną Wali atrado apie tūkstantį skaitmeninių fotografijų bei padirbtų dokumentų, įtariama, jog jais jis aprūpindavo potencialius teroristus. Nyderlandų Roterdame suimtas prancūzas, įtariamas prisidėjęs prie specialiųjų tarnybų užkirsto teroro akto Paryžiuje. Teroristinių kuopelių tinklas jau išsiplėtė gerokai už Briuselio bei Paryžiaus ribų.

Dar vienas didžiulis darbas, kurio niekaip nepavyks išvengti – grįžtančių buvusių ISIL smogikų integracija. Beje, skirtingai nuo dažnai paniškų vertinimų viešojoje erdvėje, per daug nesireklamuojant prevencinis darbas pradėtas dar prieš 15 mėnesių po „Charlie Hebdo“ redakcijos užpuolimo Paryžiuje. Tada įvykdyti reidai padėjo išvengti didelių teroro aktų Belgijoje.

Be abejo, tai tik kelio pradžia, kantybės ir atkalaus darbo prireiks labai daug.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

2016.03.31; 17:02


Prisijunkite prie diskusijos