Ar Estijos rusakalbiai gintų Estiją?


Print

Iš pirmo žvilgsnio, estiškasis Ida – Virus rajonas turi pagrindo nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos.

Panašumų su Krymu esama. Dauguma šio rajono žmonių kalba rusiškai, jis išsidėstęs prie pat Estijos – Rusijos valstybinės sienos. Taip pat turi istoriškai susiklosčiusių ryšių su Rusija.

Tačiau Aleksandras Dusmanas tvirtina, kad Ida – Virus rajonas savo noru neatsiskirs nuo Estijos ir nepuls į Kremliaus glėbį, kaip tai padarė Krymas“. Šitaip rašoma leidinyje „The Christian Science Monitor“.

„Narva – ne Simferopolis, – sako A.Dusmanas. – O Estija – ne Ukraina“.

„Estijos rusakalbiai, imant vidurkį, gyvena skurdžiau nei patys estai. Dauguma rusakalbių nekalba estiškai ir neturi Estijos pilietybės. O tai – ne itin gerai. Jie – žmonės, neturintys pilietybės. Žmonės, neturintys pilietybės, gali būti traktuojami kaip marginalai, įtartini ir t.t. Dėl Estijos rusakalbių neseniai piktinosi ir Kremlius – esą Estijos rusai turi per mažai teisių“, – teigia straipsnio autorius Gordonas Senderas.

Bet A.Dusmanas, priklausantis Ida – Virus rajono internacionalinei tarybai, tvirtina, kad rusakalbių padėtis Estijoje kiek kitokia nei Ukrainoje. Pirma, neegzistuoja jokių trukdžių rusų kalba bendrauti buityje ir mokyklose, o rusiška kultūra užtektinai rimtai saugoma. Antra, rusakalbė Estijos visuomenė nėra grynai rusiška. Estijos rusakalbiai susideda iš ukrainiečių, baltarusių, žydų, totorių, suomių.

Pats A.Dusmanas gimė sovietiniame Uzbekistane, išaugo Kryme, mokėsi Maskvoje. Ir tik po to gavo siuntimą dirbti Estijoje. Į Estiją persikėlė 1969-aisiais. Ir nors jis vis dar nekalba estiškai, save vis tiek laiko Estijos patriotu ir tuo didžiuojasi.

„Be abejo, Estijos Vyriausybė Taline galėjo padaryti daugiau gerinant rusakalbių, ypač neturinčių Estijos pilietybės, gyvenimą. Jis neatmeta galimybės, jog jei Kremlius pradės specialiai kurstyti nacionalinę nesantaiką, Ida – Virus srityje gali susiformuoti „penktoji kolona“, klausanti ne Talino, o Kremliaus.

Tačiau tokiu scenarijumi pats A.Dusmanas nelinkęs tikėti. Estijos rusakalbiai vis tik gyvena užtektinai gerai, ir jie nenorės tokio gerbūvio netekti – iškeisti į kažką naują, nežinomą. Narvoje dauguma – rusakalbių. Bet Narvos rusakalbiai neįsivaizduoja, kam jiems derėtų pabėgti nuo Estijos ir prisijungti prie Rusijos. Toks variantas rusakalbiams atrodo tiesiog kvailas.

Jei Narva būtų atplėšta nuo Estijos, tai būtų didžiausia nesąmonė, – sako virėjas Juvi. Dauguma šio rajono rusakalbių nori turėti solidžiai apmokamą darbą, nuosavą namą. Jie puikiai supranta, kad gerbūvį ir ramybę jiems greičiau suteiks Estija nei Rusija.

Tuo pačiu A.Dusmanas įsitikinęs, jog žino, ką darys Narvos gyventojai, jeigu Kremlius kada nors peržengs tiltą per Narvos upę. A.Dusmanas neabejoja, kad Estijos armija gins savo kraštą, o vietiniai stos Estijos, o ne Rusijos pusėn, ir taip pat gins Estiją.

„Jei Rusija puls Estiją, aš ginsiu Estiją“, – patikino A.Dusmanas.

Informacijos šaltinis – „The Christian Science Monitor“.

2014.04.05; 07:35


Prisijunkite prie diskusijos