Ar kandidatų į Seimą reklama pagaliau suveiks priešingai?


Print

Daž­nai žmo­nės pa­klau­sia, už ko­kią par­ti­ją bal­suo­ti. Juk vi­si kan­di­da­tai gra­žiai ir ne­re­a­liai ža­da, o kai su­tei­kia­mas man­da­tas, ta­da rū­pi­na­si tik sa­vo as­me­ni­niais ar­ba siau­ros ver­slo gru­pės, par­ti­jos reikalais, o ne vi­suo­me­nės vie­šuo­ju in­te­re­su, nau­da. Šiame straips­nyje ne­pa­sa­ky­siu, už ką bal­suo­ti, bet pa­pro­tin­ti, ma­nau, rei­kia.

Pir­miau­sia, tik­rai ne­rei­kia bal­suo­ti už tuos kan­di­da­tus, ku­rie iki šleikš­tu­lio šmė­žuo­ja re­kla­mo­se. Leis­da­mi mil­ži­niš­kus pi­ni­gus re­kla­mi­niam „ma­ka­ro­nų ka­bi­ni­mui“, su­pran­ta­ma, už juos tu­rės ati­dirb­ti, iš­lai­das su­si­grą­žin­ti. Jei kal­ba­me apie da­bar­ti­nius Sei­mo na­rius, ku­rie to­liau no­ri pa­si­lik­ti Sei­me, svar­bu pa­tiems pa­si­do­mė­ti, ką jie nu­vei­kė bū­da­mi jame, su­ži­no­ti ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų nuo­mo­nę. Tuos, ku­rie dar nė­ra bu­vę Sei­mo na­riais ir kan­di­da­tuo­ja, taip pat ga­li­ma pa­tik­rin­ti pa­gal tai, ką jie nu­vei­kė kaip vi­suo­me­ni­nin­kai, ko­kius dar­bus at­li­ko dar ne­bū­da­mi Sei­mo na­riais, ko­kias idė­jas, veik­las vyk­dė.

Be­je, tu­riu vil­tį, kad per šiuos Sei­mo rin­ki­mus kan­di­da­tų į Sei­mą „sna­pe­lių“ re­kla­ma pa­skli­du­si sten­duo­se, pla­ka­tuo­se, ži­niask­lai­do­je su­veiks prie­šin­gai nei jie ti­ki­si ir sa­vęs par­da­vi­nė­ji­mas (re­kla­ma­vi­mas) kaip su­muš­ti­nių, deš­re­lių tu­rės at­virkš­ti­nį efek­tą. Juk vi­siems tu­ri bū­ti aiš­ku, kad tai nė­ra ob­jek­ty­vios in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas apie sa­ve, ke­ti­ni­mus, dar­bus, pro­gra­mas – tai pa­pras­čiau­si „rin­ko­da­ros į Sei­mą“ ko­mer­ci­niai vie­šų­jų ry­šių pro­jek­tai. Vien jau „fo­to­šo­pi­niai“ vei­de­liai at­stu­mian­čiai at­ro­do, o apie iliu­zi­nius pa­ža­dus nė­ra ką net kal­bė­ti.

Te­ko ben­drau­ti su vie­nu kan­di­da­tu į Sei­mą, ku­ris pa­sa­ko­jo, kaip vie­šų­jų ry­šių stra­te­gas jį mo­kęs ža­dė­ti ne­re­a­lius da­ly­kus, „ka­bin­ti ma­ka­ro­nus“, o jis sa­ko: „bet aš me­luo­ti juk ne­ga­liu, są­ži­nė ne­lei­džia“. „Ta­da ir ne­bū­si iš­rink­tas“, – at­sa­kė rin­ko­da­ros, „pia­ro“ stra­te­gas. Ar tik­rai? Ne­jau­gi vėl sal­džia­lie­žu­viai su dirb­ti­niais vei­de­liais tu­ri to­kią ga­lią?

Ta­čiau, jei pa­si­duo­da­me to­kioms idio­tiš­koms rin­ko­da­roms, ma­ni­pu­lia­ci­joms, tik­rai ne­ver­ta pyk­ti ant iš­ren­ka­mos val­džios, kad ten tik va­gys, plė­ši­kai. Bal­suo­da­mi už re­kla­mi­nius pro­duk­tus, ku­riems su­kur­ti rei­kė­jo mi­li­jo­nų li­tų, su­pran­ta­ma, lė­šų tu­ri­niui, ko­ky­bei ir ne­be­lie­ka. Tie pa­tys dės­niai ga­lio­ja tiek mais­to pro­duk­tų re­kla­mo­je, tiek ir po­li­ti­nė­je agitacijoje. Esame lais­vi rink­tis: bū­ti re­kla­mos zom­biais ar lais­vai ana­li­zuo­jant ne­pri­klau­so­mą in­for­ma­ci­ją pri­im­ti at­sa­kin­gą ir sa­va­ran­kiš­ką spren­di­mą.

Prieš šiuos Sei­mo rin­ki­mus, ma­nau, ver­ta pa­si­do­mė­ti ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų nuo­mo­nė­mis, su­ves­ti­nė­mis, pa­vyz­džiui, Na­cio­na­li­nės ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės ko­a­li­ci­jos rei­tin­gu, su­da­ry­tu re­mian­tis ob­jek­ty­viais duo­me­ni­mis, kaip da­bar­ti­niai Sei­mo na­riai bal­sa­vo al­ko­ho­liz­mo li­be­ra­li­za­vi­mo klau­si­mais (http://ko­a­li­ci­ja.org).

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys ir į ki­tų už Lie­tu­vą be ko­rup­ci­jos, svei­ką, blai­vią kas­die­ny­bę pa­si­sa­kan­čių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­mo­nę. Iš­min­tin­giau­sia per­žvelg­ti ke­lių or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jas ir są­mo­nin­gai ana­li­zuo­jant su­si­da­ry­ti sa­vo nuo­mo­nę. Ne­se­niai pa­vie­šin­tas re­ko­men­da­ci­nis „Svei­kuo­me­nės są­ra­šas“, ku­ria­me įtrauk­ti net dvy­li­kos par­ti­jų at­sto­vai (http://www.svei­kuo­liai.lt) ga­li pa­dė­ti ap­si­spręs­ti, už ką bal­suo­ti vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je.

„Lie­tu­vos są­ra­šas“ pa­tei­kia sa­vo kan­di­da­tus iš skir­tin­gų par­ti­jų, ku­rie yra pa­ti­ki­mi žmo­nės (http://www.tie­sos.lt/in­dex.php/lie­tu­vos-sa­ra­so-re­mia­mi-kan­di­da­tai-i-sei­ma). Kuo dau­giau in­for­muo­tas, tuo lais­ves­nis, kuo lais­ves­nis, tuo at­sa­kin­ges­nis.

Ste­bint rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, ma­no gal­va, į svei­ko pro­to rė­mus ne­tel­pa, kad net gir­ti pa­da­rę ava­ri­jas Sei­mo na­riai sa­vo „snu­ku­čius“ vėl re­kla­muo­ja ir ti­ki­si bū­ti iš­rink­ti į Sei­mą! Ne­jau­gi re­kla­ma vi­sa­ga­lė? Taip yra val­do­ma vi­suo­me­nė, vals­ty­bė, taip pri­ima­mi įsta­ty­mai? Gal ne?

Di­džiau­sia tra­ge­di­ja per 20 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų ta, kad ne­bu­vo su­da­ry­ta są­ly­gų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lai vys­ty­ti, ne­su­for­muo­ta at­sa­kin­ga pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė. Taip, jų ne­ma­žai įsi­kū­rė, bet di­de­lė da­lis yra ar­ba „ki­še­ni­nės“, pri­klau­so­mos nuo iki pa­si­ty­čio­ji­mo ma­žo vy­riau­sy­bės fi­nan­sa­vi­mo, ar­ba vi­sai mer­dė­jan­čios.

Net nė­ra at­ski­ro nevyriausybinių vi­suo­me­ni­nių orga­ni­zacijų (NVO) ar vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo. Vie­šą­jį in­te­re­są gi­nan­čios NVO su­mes­tos į vie­ną ka­ti­lą kar­tu su ver­slui at­sto­vau­jan­čio­mis, di­de­lius fi­nan­sus tu­rin­čio­mis aso­cia­ci­jo­mis. Tai­gi, vie­nos jų gi­na vie­ša­jį in­te­re­są ir gy­ve­na pus­ba­džiu, o ki­tos at­sto­vau­ja ver­slui ir yra jų re­mia­mos. Tai – vie­nas iš spręs­ti­nų klau­si­mų ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mui.

Šia pro­ga at­kreip­siu dė­me­sį į in­ter­viu žur­na­le „Vei­das“ su kny­gos „100 Suo­mi­jos nau­jo­vių“ re­dak­to­riu­mi Ilk­ka Tai­pa­le. Į žur­na­lis­to klau­si­mą: „Ko­kios nau­jo­vės, jū­sų po­žiū­riu, yra svar­biau­sios?“ – I. Tai­pa­le at­sa­kė ak­cen­tuo­da­mas NVO reikš­mę: „Yra ke­li pa­grin­di­niai da­ly­kai: ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rių Lie­tu­vo­je ne­mėgs­ta­te, Suo­mi­jo­je jų tu­ri­me 70 tūkst. Ne­ga­li bū­ti po­li­ti­ku ne­bū­da­mas 20-ies na­riu bei vie­nos ar dvie­jų va­do­vu ir įkū­rė­ju. Jų veik­la ap­mo­ka­ma, pa­vyz­džiui, iš lo­ši­mų apa­ra­tų duo­da­mo pel­no.

To­kia sis­te­ma bu­vo su­kur­ta jau prieš ka­rą. Mes juo­kia­mės, kad Suo­mi­jo­je lo­ši­mų apa­ra­tai nė­ra ma­fi­jos ran­ko­se – jie yra NVO ma­fi­jos ran­ko­se. Tai nė­ra ma­ži pi­ni­gai – apie 2 mlrd. eu­rų per me­tus. Šiais pi­ni­gais re­mia­ma vai­kų ge­ro­vė, se­nų žmo­nių prie­žiū­ra, psi­chi­kos li­go­niai, 24 va­lan­das per pa­rą pa­slau­gas tei­kian­tys na­mai. Vi­suo­me­nė­je svar­biau­sias da­ly­kas yra ry­šys“.

Ar ki­tos ka­den­ci­jos Sei­mas bent kaž­kiek rei­ka­lus spręs at­si­žvelg­da­mas į vie­šą­jį in­te­re­są, eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jas, ar ir to­liau ska­tins vi­suo­me­nė­je nu­si­vy­li­mo ir emig­ra­ci­jos ban­gą? Tai pri­klau­so ir nuo mū­sų pa­čių. Ar su­kur­si­me tei­sin­gus san­ty­kius: mes, rin­kė­jai, esa­me darb­da­viai, vir­ši­nin­kai, o iš­rink­tie­ji yra tar­nai, ku­rie pri­va­lo gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, įsi­klau­sy­da­mi ir elg­da­mie­si pa­gal ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų iš­va­das.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Laikraštis “XXI amžius”

2012.10.17


Prisijunkite prie diskusijos