Ar ne per daug saviniekos?


Print

Žurnalo IQ vyr redaktorius Ovidijus Lukošius, tarsi koks nepadorių, užgaulių internetinių komentarų rašytojas, peržengė kultūringo elgesio ribas. Minėto žurnalo liepos mėnesio numeryje redaktoriaus puslapyje, pavadintame „Lyderystės krizė“, jis rašo:

„Štai premjerą Algirdą Butkevičių ištinka mažakalbystės priepuolis. „Ne, aš turiu savo nuomonę, kurią esu išsakęs ne vieną kartą. Ačiū“, – teištarė ministras pirmininkas, paklaustas apie siūlymą įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė  po panašaus Žinių radijo žurnalistų užduoto klausimo net paprasčiausiame sakinyje ėmė painioti gimines: „Aš esu tradicinės šeimos atstovas.“ Tačiau niekam nepavyko pranokti prezidentės Dalios Grybauskaitės – ji net nutraukė interviu su Latvijos televizijos žurnalistu, kai šis valstybės vadovės pasiteiravo, ar mūsų šalyje nesirengiama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokų: „Lietuvoje šia tema nevyksta didelių diskusijų ir manau, kad šis klausimas nėra aktualiųjų sąraše.“ Apsimesti, kad ši tema nesvarbi, gali tik aklas, kurčias ar kvailas.“

Kiek žinau, minėti aukščiausi šalies vadovai nei akli, nei kurti. Tai kas jie, žurnalo vyr. redaktoriaus Ovidijaus Lukošiaus nuomone? Žurnalo, kurio redakcinę kolegiją sudaro tokios garsenybės kaip Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egidijus Aleksandravičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Jonas Čičinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, filosofas, VDU prof. Leonidas Donskis, VDU prof. Antanas Kulakauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, visuomenės veikėja, teatrologė prof. Irena Veisaitė…

Padorioj kompanijoj šitokiais epitetais nesišvaistoma. Manau, minėto žurnalo vyr. redaktorius įžeidė ne tik valstybės vadovus, bet ir akluosius bei kurčiuosius, nes ir aklas, ir kurčias apie tos pačios lyties partnerystės įteisinimą, kaip ir apie daugelį kitų dalykų, gali išmanyti netgi geriau, negu ponas Lukošius. Kai augau tėvų namuose, kaimynystėje gyveno mano bendraamžis ir bendravardis psichikos ligonis. Beveik visus jis vadindavo durniais (t.y. kvailiais).

Nejaučiu didelių simpatijų nei premjerui Algirdui Butkevičiui, nei juo labiau Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, bet manau, kad, vengdami tiesmukiškų atsakymų į minėtus klausimus, jie elgėsi išmintingai. Jeigu tie atsakymai nepatiko liberalams ir globalistams, tai dar nereiškia, kad galima kitaip manančius kvailinti.

Lukošius rašo: „Tikri lyderiai turi savo nuomonę ir ją gina, nors jai gali nepritarti dauguma vietos rinkėjų arba, priešingai, ji prieštarautų europinei pozicijai“.

Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiai rėžia, kad Rusija – teroristinė valstybė, jie nepatenkinti murma: nereikia taip nediplomatiškai, nereikia erzinti Putino. Nereikia karo vadinti karu. O šiuo atveju ponams liberalams reikia visuomenę nuteikti prieš valstybės vadovus, ir jie neriasi iš kailio, prisidengdami žmogaus teisėmis, tautinėmis mažumomis ir „strateginiais partneriais“.

Kitas žurnalo IQ rašytojas – Tomas Janeliūnas – mus kaltina, kad svetimšalių integracijos srityje esame visiški beraščiai, nemokame arabų kalbos, per nepriklausomybės 25-metį nepastatėme nė vienos mečetės, „į kiekvieną juodaodį žiūrime kaip į pragaro smala išsitepusį šėtono atstovą“. Ką ten juodaodžiai. Mes skriaudžiame net Lietuvos piliečius, mums svarbesni kažkokie popiergaliai (?) nei žmogaus gerovė. Gal „nuolat jausti baimę ir neapykantą svetimšaliams yra įaugę mums į kraują?“ – klausia politikos daktaras. Pasak jo, mes rusus bei lenkus mielai uždarytume getuose, „nei pasistengtume priimti juos į savo gretas?“

Ar ne per daug ponas Janeliūnas sau leidžia? Ar ne per daug saviniekos ir saviplakos, nuolat kalbant apie toleranciją kitų atžvilgiu? Visiems pasitaiko nusišnekėti, bet kam tada tokia įspūdinga žurnalo redakcinė kolegija? Reikėtų susirūpinti. Štai netyčia Mariaus Laurinavičiaus komentaras publikuojamas du kartus iš eilės. Beje, neblogas komentaras.

Kaip jie mūsų, norinčių išlikti lietuviais, nekenčia! Tie „žmogaus teisių gynėjai“, tie kalbos darkytojai, tautų ir rasių maišytojai, lietuviškų papročių ir tradicijų niekintojai, vyro ir moters santuokos griovėjai…

Mes jiems – bailiai ir kvailiai, įsikibę į Basanavičių, Kudirką, Vaižgantą, Krėvę, Marcinkevičių… Po feisbuką klaidžioja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojo dr. Rimanto Kmitos ir TSPNI dėstytojos Nerijos Putinaitės mintys apie poetą Justiną Marcinkevičių („Nutylima Just. Marcinkevičiaus pusė: kas slėpėsi po „tautos dainiaus“ aureole“, Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt). Pasak  Putinaitės, J. Marcinkevičiaus kritika susilaukia priekaištų, kad naikinama tautos šventenybė. „Tačiau tauta bus daug sveikesnė tada, kai stovės ant tvirtų ir aiškių pamatų, o ne mitų, miražų ir iliuzijų. Just. Marcinkevičius – šiuo metu vienas ryškiausių tokių miražų“.

Tauta serga, nes Just. Marcinkevičiaus eilėraščius ji  pavertė lietuvių liaudies dainomis, nes visu savo gyvenimu, visa savo kūryba jis siekė, kad išliktumėm. Negerai. Reikia atsistoti ant globalizmo pamatų ir neturėti iliuzijų, kad išliksime kaip tauta. Priglauskime badaujančią Afriką, katalikiškas bažnyčias paverskime mečetėmis, padėkime mafijos valdomai Italijai atsikratyti ekonominių ir politinių pabėgėlių…

Kaip ir dera intelektualui, prof. Egidijus Aleksandravičius ne toks tiesmukiškas, bet iš esmės siekia to paties, kaip ir tie tautos „gydytojai“, kurie jai negaili pačių užgauliausių epitetų. Savo komentare „Ilgoji pertrauka?“ jis, padirbėjęs tarp akademinių Viduržemio jūros žmonių, rašo: „… italams viešasis gyvenimas mažiau susiveda su valstybe ir dar mažiau su jos vardu kalbančiais valdžiažmogiais. Ten net žurnalas „Valstybė“ nebūtų įmanomas kaip bent kiek komercinis projektas“.

Suprantama, žurnalui „IQ“ žurnalas „Valstybė“ visai nereikalijngas konkurentas. O ir pati tikroji valstybė, – tokia primityvi, kad nesugeba suprasti tos pačios lyties partnerystės įteisinimo būtinybės, dantimis ir nagais įsikibusi į savo kultūros likučius, savo abėcėlę, bijanti kitataučių antplūdžio, dvigubos trigubos pilietybės – rakštis Europos Sąjungai. Darykim verslą, kūrybingai gyvenkim ir nekreipkim dėmesio į valdžiažmogius ir jų valdomą valstybę. Tuo pasirūpins kiti, už mus galingesni ir protingesni. Ar ne taip, profesoriau?  

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.07.07; 06:31


Prisijunkite prie diskusijos