Ar pasaulis nuskriaus save, vengdamas šaipytis iš Mahometo?


Print

Dailininko Kurto Vestergardo (Kurtas Westergaardas) pavardę žino visas pasaulis. Tai tas pats danas, kuris nupiešė musulmonų pranašo Mahometo karikatūrą. Jo karikatūrose Mahometas pavaizduotas su bombą primenančiu turbanu. Musulmonų tikėjimo žmones įžeidusios karikatūros Danijos spaudoje pasirodė 2005-ųjų metų rugsėjo 30-ąją. Būtent tądien populiariame danų laikraštyje “Jyllands – Posten” pasirodė keliolika musulmonams švento pranašo Mahometo karikatūrų. Pasak K.Vestergardo, jis savo karikatūra siekė tik atkreipti dėmesį, jog “radikalūs islamistai Korane skelbiamais pranašo žodžiais teisina teroro akcijas”.

Šiandien šis dailininkas akylai saugomas Danijos Karalystės slaptosios policijos, kadangi supykę musulmonai nutarė atkeršyti už švento pranašo vardo išniekinimą. Taigi K.Vestergardas nūnai nebegali gyventi taip, kaip gyveno anksčiau. Jis negali bet kur vaikščioti, apsistoti bet kokiuose viešbučiuose, jis neteko mėgiamo darbo (“išleistas kūrybinių atostogų”). Mat visi, su kuriais K.Vestergardas bendrauja, bijo musulmonų keršto. Sykį dailininkas apsistojo prabangiame viešbutyje “Radisson SAS”, tačiau netrukus viešbučio administracija paprašė, kad dalininkas išsikeltų. Suprask, jo buvimas kelia didelį pavojų kitiems viešbučio gyventojams bei viešbučio administracijai. Taigi šiandien dailininkas – karikatūristas dažnai jaučiasi vienišas. Jo namai saugomi dieną naktį. Policija priversta saugoti ir visus jo šeimos narius. Danas su savimi nuolat nešiojasi vadinamąjį pavojaus pultą. Paspaudus nuolat po ranka esantį mygtuką perduodamas signalas policijai, kad K.Vestergardui reikia pagalbos. Žodžiu, jis jau nebegali be apsaugos vakare net pasėdėti kokioje nors daniškoje aludėje, nes tuo metu, kai jis geria alų, nejaukiai jaučiasi visi kiti aludės lankytojai.

Dailininko padėtis dar pablogėjo, kai karikatūras persispausdinęs danų laikraštis  “Politiken” kardinaliai pakeitė savo nuostatas dėl požiūrio į musulmonų tikėjimą. Šis leidinys neseniai “viešai atsiprašė visų įžeistų musulmonų”. Oficiali Danijos pozicija tokia: spaudos laisvė – aukščiau visko. Tačiau laikas bėga, ir vis daugiau daniškų institucijų ima kelti klausimą, ar vertėjo skelbti tas nelemtas karikatūras, jei po publikacijų – tiek daug triukšmo, nemalonumų ir pavojų?

Akivaizdų nuomonių pasikeitimą galima suprasti. Po karikatūrų paskelbimo 2006-aisiais pasaulyje kilo milžiniškas musulmonų pykčio protrūkis (jis nesiliauja iki šiol). Kai kuriose musulmoniškose valstybėse radikalai puldinėjo Danijos ambasadas, boikotavo daniškas prekes. Pažymėtina, jog per protestus grumtynėse su policija žuvo apie 150 žmonių. Musulmonų radikalų pyktis nukrypo tik į dailininką K.Vestergardą, nes jis vienintelis iš Danijos karikatūristų, nutapusių Mahometo karikatūras, nutarė neslėpti savo vardo ir pavardės.

Dar vienas įdomus pastebėjimas: K.Vestergardas savo karikatūromis šaipėsi ir iš krikščionims švento Jėzaus Kristaus. Toje karikatūroje Jėzus Kristus dėvi prabangų kostiumą. Bet po šios karikatūros kilęs krikščionių nepasitenkinimas nurimo maždaug po savaitės. Po Mahometą vaizduojančių karikatūrų triukšmas netyla iki šiol. Musulmonai tvirtina šio akibrokšto Danijos šiaurinėje dalyje gyvenančiam dailininkui niekad nedovanosią.

Pats K.Vestergardas musulmonų nepasitenkinimo tvirtina nesuprantąs. Orhuso miestelyje gyvenantis dailininkas prisipažįsta esąs ateistas.

Taigi Danijoje iki šiol netyla diskusijos tema, ar tikrai Danijos menininkai bijo kritikuoti islamą, ar kultūros pasaulis riboja save, vengdamas šaipytis iš Mahometo.

Beje, kad ir kaip kritiškai bežiūrėtume į islamą, toks musulmonų užsispyrimas ginant savo įsitikinimus, savo religiją ir savo pranašus negali nežavėti. Jei mes kritikuojame musulmonus už tai, kad jie dažnai perlenkia lazdą, tai ir mes, krikščionys, turėtume prisipažinti, jog esame verti kritikos, nes “lazdą dažnai perlenkiame į priešingą pusę”. Nuostata, esą galima kritikuoti viską ir bet kaip – nieko gero neduoda. Kai kada turime įjungti stabdžius ir mes, demokratijos šaukliai. Net ir demokratijos pasaulyje esama dalykų, iš kurių šaipytis nederėtų. Mes gi praradome bet kokį saiko jausmą ir drįstame šaipytis iš pačių švenčiausių reiškinių. Absoliuti demokratija veda į išsigimimą. Mums, lietuviams, reikėtų bent šiek tiek pasimokyti iš musulmonų, kaip kartais dera atkakliai, drąsiai, užsispyrusiai ginti savo principines nuostatas.

Štai per kovo 11-osios eitynes nuo Arkikatedros iki Seimo rūmų Vilniuje nepastebėjau nė vienos rusiškos vėliavos. Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, armėnai, azerbaidžaniečiai, čečėnai, lenkai nešė savo vėliavas, šitaip pagerbdami Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. O va itin gausi Lietuvos rusų bendruomenė, mano pastebėjimu, toje eisenoje nedalyvavo. O jei dalyvavo – tai be Rusijos vėliavos. Kaip tokiu atveju pasielgtų musulmonai? Tokio akibrokšto jie greitai nepamirštų. Deja, lietuviškoji žiniasklaida, kiek teko skaityti laikraščių bei žiūrėti TV, net nepastebėjo, jog milžiniškoje eisenoje Vilniuje kovo 11-ąją nebuvo matyti Rusijos vėliavų. Jokiu būdu neraginu elgtis taip drastiškai, kaip elgiasi musulmonai. Bet bent jau rusų bendruomenės galėtume mandagiai pasiteirauti: kodėl nedalyvavote? Tuo tarpu Lietuvos rusų atstovai Seime iškilmingo minėjimo metu buvo pasodinti labai garbingoje vietoje. Tad ir sakau: jei musulmonai – kartais per daug griežti, tai mes, lietuviai, man regis, dažniausiai – per daug atlaidūs.

Nuotraukoje: danų dailininkas Kurtas Vestergardas, dėl savo karikatūrų užsitraukęs musulmonų nemalonę.

2010.03.16


Prisijunkite prie diskusijos