Ar praėjus 10 metų po ženklinės atakos prieš Estiją pasaulis geriau pasirengęs kibernetinėms grėsmėms?


Print

Emily Temkin /Foreign Policy

„Estai paprasčiausiai norėjo perkelti paminklą, – prisimena Emili Temkin Foreign Policy išspausdintame straipsnyje. – Šiandien sukanka 10 metų, kai Talino valdžia nusprendė pašalinti iš sostinės centro sovietinį Antrojo pasaulinio karo memorialą. Rusijos vyriausybė perspėjo, kad paminklo perkėlimas „sukels estams bėdų“, tačiau Maskva jau nebesitvarko toje Baltijos šalyje, ir paminklas buvo deramai nugabentas į karių kapines priemiestyje“.

„Netrukus po to estai pastebėjo, kad jie praktiškai nebegali naudotis internetu. Jie nebegalėjo prieiti nei prie laikraščių online, nei prie vyriausybinių portalų. Buvo nebeprieinamos ir bankų sąskaitos“, – sakoma straipsnyje. „Tai buvo negirdėta, ir iš pradžių niekas nesuprato, kas dedasi“, – sakė žurnalistei tuometis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas.

Netrukus prezidentas buvo informuotas, kad kalbama apie išorinę ataką – skirstomąją ataką tokio tipo, kaip „atsisakoma aptarnauti“. Tai surežisuotas internetinio srauto perteklius serveriuose, dėl kurio uždaromi tinklai valandoms ar dienoms, rašo Temkinas.

„Viskas skaidriausiai išaiškėjo, kai išmušė gegužės 9-osios pusiaunaktis (pagal Grinvičą) – tą dieną Rusija švenčia Pergalę Antrajame pasauliniame kare. Erzinančios kibernetinės atakos smarkiai sustiprėjo griežtai 24 valandoms, o paskui nurimo taip pat staigiai, kaip ir kildamos aukštyn. Ilvesas paklausė savo kibernetikos ekspertų, kas atsitiko. „Na, pinigai baigėsi“, – atsakė jam: kažkas arba kokia nors valstybė ataką nupirko ir apmokėjo. Nusikaltėlius hakerius panaudojo, kad suluošintų vieną iš labiausiai internetine prasme priklausomų pasaulio valstybių“, – sakoma straipsnyje. 

„Apsižvalgius pamatysime, kad tai buvo pirmas, bet kažin ar paskutinis atvejis, kai viena iš kibernetinės atakos rūšių (…) buvo realizuota atvirai politine maniera“, – sakė Ilvesas.

„Nuo tos ženklinės atakos momento kibernetinė grėsmė Estijoje tik pagilėjo“, – pabrėžia straipsnio autorius ir pasakoja apie kai kuriuos Pasaulinio tinklo dabartinės būklės aspektus.

Nuo to laiko Rusija įtraukė kibernetines atakas į platesnes strategijas, kurios jungia kompiuterinius įsilaužimus su informaciniu, hibridiniu karu ar senamadišku karu įprastomis priemonėmis, siekiant Maskvos tikslų. Ir Maskva nesibodi naudoti įsilaužimus, sakoma straipsnyje.

„Ir vis dėlto neramūs įvykiai Estijoje padėjo per 10 metų imtis esminių priemonių“, – sakoma straipsnyje. Antai, Estijoje praėjus metams po atakų atidarytas NATO akredituotas (nors ir NATO nefinansuojamas ir nevaldomas) Pažangios patirties kibernetinių grėsmių centras.  Neseniai keletas NATO narių kartu su Suomija ir Švedija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Europos pažangios patirties kovojant prieš hibridines grėsmes centro įsteigimo.

„Dalinai dėl didelių atakų 2007 metais Estijoje šiandien yra pasaulinės klasės kibernetinio saugumo sektorius, – pabrėžia Temkin. – Šiuo metu šalis vykdo didžiausias ir moderniausias pasaulyje kibernetinio saugumo sferoje pratybas Locked Shields 2017“.

„O svarbiausia, Estijos patirtis įrodė, kad net koordinuota, istorinė kibernetinė kampanija ne visada užtikrins, kad priešas pasieks užsienio politikos tikslą, jeigu bus pakankamai stipri gynyba, pakankamai stipri skaitmeninė infrastruktūra ir tvirtas geopolitinis ryžtas apsiginti. Praėjus 10 metų po Rusijos hakerių atakos sovietinių laikų paminklas vis dar tebestovi ištremtas už sostinės ribų“, – praneša žurnalistė.

Informacijos šaltinis: Foreign Policy.

2017.05.02; 05:48