Ar Rusijos milicijos generolo – majoro Vladimiro Ovčinskij patarimai tinka Lietuvai?


Print

Per RTVi televizijos kanalą ir vėl parodyta, mano supratimu, įsimintina laida. Prieš keletą dienų televizijos laidoje “Osoboje mnenije” buvo pasakojama apie nusikaltėlių užvaldytą Rusiją. Ne tik guostasi, jog mafijos ir organizuoto nusikalstamumo atstovai  Rusiją supančiojo iš visų pusių, bet ir svarstyta, ar įmanoma ir kaip įmanoma pažaboti į valdžios struktūras jau prasibrovusius nusikaltėlius.

Toji “Osoboje mnenije” įsiminė todėl, kad joje itin atvirai kalbėjo į atsargą išėjęs Rusijos milicijos generolas – majoras Vladimiras Ovčinskij. Kalbėjo drąsiai, konkrečiai, remdamasis nepaneigiamais faktais, lygindamas Rusijos mafiją su Italijos “Cosa nostra”, “Comora” ar “Drangeta”. Kai kurios jo mintys aktualios ir mums. Ir ne vien dėl to, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau irgi viešai prabilo apie neleistiną nusikaltėlių ir oligarchų įtaką valstybės struktūroms. Buvęs aukšto rango milicijos karininkas tvirtino, jog “mafija yra amžina, jos mafijos neįmanoma įveikti, tačiau įtaką sumažinti iki nepavojingo minimumo – galima”. Žodžiu, mafiją galima sutramdyti net Rusijoje.

Tačiau pirmiausiai reikia nustot tikėti valdžios pasakomis, esą “ji kažko nežinojo, negirdėjo ar pražiopsojo”. Valdžia negali nežinoti apie besiformuojančias ar jau susiformavusias stambias nusikaltėlių grupuotes. Atsargos generolas – majoras V.Ovčinskij prisiminė neseniai įvykdytą kraupų nusikaltimą Krasnodaro krašto stanicoje Kuščevskaja, kai nusikaltėliai išžudė keliolika žmonių, tame tarpe – ir keletą vaikų. Jis netiki, jog valdžia, tiek vietinė, tiek federalinė, nieko nenutuokė apie gaują, terorizuojančią vidutinio dydžio Rusijos miestą, turintį apie 30 tūkst. gyventojų. Beje, tas miestas įsikūręs ne kur nors taigos gilumoje, o šalia federalinės reikšmės kelių. Pasak V.Ovčinskij, Maskvos ir Krasnodaro valdininkai begėdiškai meluoja, kai tvirtina, esą tos žiauriosios gaujos pasirodymas jiems – tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Pirmoji laidos herojaus V.Ovčinskij taisyklė buvo tokia: nustokime tikėti valdžios pasiteisinimais, girdi, jei ji būtų žinojusi ar bent jau įtarusi apie prastą padėtį, tų 12-os lavonų nebūtų buvę. Štai dar 2005-aisiais metais į Rusijos prezidento administraciją, Generalinę prokuratūrą ir į VRM atkeliavo kolektyviniai tos pačios stanicos Kuščevskaja gyventojų skundai. Skunduose, kuriuos pasirašė po keletą šimtų žmonių, buvo pasakojama, kaip gauja terorizuoja jaunas mergaites, versdama jas tapti prostitutėmis, kaip žudomi visi tie, kurie išdrįsta prieštarauti gaujos įvestai tvarkai. Pavyzdžiui, ūkininkai, administracijos vadovas, prostitutėmis nenorinčių tapti mergaičių tėvai. Kolektyviniai Kuščevskaja gyventojų laiškai atsidūrė ir “Rosijskaja gazeta” redakcijoje. Redakcija neišsigando galimų pavojų ir apie nusikaltėlių įtaką Krasnodaro krašto valdžiai parašė tris didelius analitinius straipsnius. Į Krasnodaro kraštą tirti susiklosčiusios padėties išvyko specialiosios brigados iš Rusijos VRM ir Generalinės prokuratūros. Kaip gi buvo atlikti tyrimai prieš penkerius metus? Ogi niekaip. Tąsyk iš pareigų pašalintas tik vietos milicijos viršininkas. Pati žemiausia jėgos struktūrų grandis. Viršūnėlės prieš penketą metų Krasnodare nejudintos.

Beje, tas mokytojas, kurio mokines banditai išprievartavo ir kuris ėmė teisinėmis priemonėmis ginti savo auklėtines, organizuodamas kolektyvinius skundus į Maskvą, atsidūrė teisiamųjų suole. Prieš jį buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis kaltintas dėl įvairiausių nebūtų dalykų, tame tarpe – ir dėl šmeižto. Galų gale jį uždarė į psichiatrinę ligoninę.

Atsargos generolo – majoro V.Ovčinskij įsitikinimu, Rusijos federalinė valdžia puikiai žinojo, kas dedasi Krasnodaro krašte ir toje pačioje stanicoje Kuščevskaja dar prieš penkerius metus. Tačiau prieš penkerius metus apsimetė, jog ten – nieko baisaus nėra. O štai 2010-ųjų pabaigoje toje pačioje stanicoje įvykdytas ypač žiaurus nusikaltimas. Net dvylika aukų. Pasak V.Ovčinskij, jei valdžia būtų pradėjusi rimtai gaudyti nusikaltėlius Krasnodaro krašte dar 2005-aisiais, tai 2010-aisiais nebūtų buvę tų aukų.

Beje, apie dvylika gyvybių nusinešusį nusikaltimą ir dabar Maskva greičiausiai nebūtų nieko sužinojusi. Tiesiog įžūlėjantys Krasnodaro banditai pradėjo manyti, kad jiems viskas leistina. Be to, banditai buvo sumanę tas aukas sudeginti. Jei jie būtų suspėję sukelti gaisrą, šiandien mes žinotume apie stanicą Kuščevskaja tik tiek, kad ten sudegė dvylika žmonių, įskaitant keletą vaikų. O kad tie žmonės buvo nužudyti ir kodėl jie buvo nužudyti, – vargu ar ką nors nutuoktume.

“Osoboje mnenije” laidos svečio V.Ovčinskij nuomone, tokių anomalijų kaip stanica Kuščevskaja – šalyje ne viena dešimtis. Štai Chabarovsko krašte iki šiol siautėja banditų gauja “Obščiak”, turinti apie 5 tūkst. narių. Tiesa, ją pastaruoju metu lyg ir likvidavo. Bet tas likvidavimas – labiau kosmetinis. Nuteisė vien lyderius – apie dešimt pačių svarbiausių banditų. Svarbu pabrėžti, jog toji gauja susikūrė dar 1980-ųjų pabaigoje. Jos įkūrėjas Džemu, beje, įteisintas vagis (vor v zakone), savo smogikus subūrė tarsi legaliai – iš benamių ar sunkiai auklėjamų berniukų. Iš pradžių jis įkūrė vasaros stovyklas, kuriose berniukai neva buvo mokomi nerūkyti, negirtuokliauti, nenaudoti narkotikų. Iš pirmo žvilgsnio – labai gražus sumanymas. Juk berniukai mokomi sportuoti, o ne girtuokliauti. Tačiau tokių stovyklų dvasia buvo visai priešinga moralės, etikos, dorovės principams.

Ilgainiui ponas Džemu (tai – pravardė) jau turėjo šimtus ištikimų, tvirtų jaunuolių, kurie buvo pasiryžę bet kada šaudyti, žudyti, deginti. Džemu vadovaujama gauja apie 20-imt metų terorizavo visą Chabarovsko ir Primorės kraštą. Jie jau užpuldavo net karinius dalinius. Net iš karininkų reikalaudavo duoklės. Vienoje kavinėje, kurios lankytojai neparodė deramos pagarbos Džemu smogikams, buvo surengta tikra egzekucija. Visi pagarbos neparodę lankytojai sudeginti gyvi, juos apliejus benzinu. Šis žiaurus nusikaltimas įvykdytas 1990-ųjų pabaigoje.

Įsimintinas atvejis, kai organizuoto nusikalstamumo atstovai užpuolė Čeliabinsko rajone surengtą roko festivalį. Į tą koncertą įsiveržė apie šimtą puikios fizinės formos ir gerai ginkluotų 30 – 40 metų amžiaus vyrų. Jie visus mušė, atiminėjo brangius daiktus, pinigus. Bet tikroji užpuolimo priežastis – koncerto organizatoriai atsisakė mokėti duoklę. Žodžiu, banditų žargonu tariant, neturėjo teisės koncertuoti. Dėl šio įžūlaus išpuolio buvo iškelta baudžiamoji byla. Bet kokia nauda iš tokių pastangų, jei nuteisti buvo vos keli nusikaltėliai. Jiems pritaikytos minimalios laisvės atėmimo bausmės. Atsargos generolas – majoras V.Ovčinskij įsitikinęs, jog šiandieninėje Rusijoje bet koks humanizmas atneš dar daugiau bėdų nei naudos. Dabar nusikaltėliai už grotų praleidžia bent jau keletą metų. Ir ši nuostata bent šiek tiek juos tramdo. Bet jei įsigalios Teisingumo ministro Aleksandro Konovalovo peršamos pataisos, banditai laisvės nepraras net keleriems metams. Taigi V.Ovčinskij įsitikinimu, “humanizmas kol kas puoselėja tik totalinį nebaudžiamumą”.

Dar vienas sveiku protu sunkiai suvokiamas pavyzdys iš Sverdlovsko. Ten prieš keletą metų siautėjo Čiudinovo gauja. Kai neapsikentę žmonės kreipėsi į miliciją, kai kuriuose Sverdlovsko rajono miestuose įvyko tikros gatvių kautynės: tarp OMON milicijos atstovų ir banditų. Nes banditai gražiuoju nepasidavė.

Atliekant tyrimą Sverdlovske paaiškėjo, jog čia milicija dažniausiai atsisakydavo kelti baudžiamąsias bylas dėl išprievartavimo. Tokių atsisakymų – tūkstančiai. Milicija dažniausiai pasiteisindavo, jog merginos pačios savo noru tapdavusios prostitutėmis. O juk viskas būdavo priešingai: jas pagrobdavo ir jėga priversdavo imtis seniausios pasaulyje profesijos. Prostitucijos verslą Sverdlovsko krašte kuravusi Čiudinovo gauja  buvo lyg ir pažabota. Pats Čiudinovas sėdo į belangę iki gyvos galvos. Trims artimiausiems jo sėbrams buvo atseikėta po 20 metų. O likusiems – tik po 10 metų laisvės atėmimo. Taigi šie galvažudžiai maždaug po penkerių – šešerių metų ir vėl bus laisvėje. Ir, susitikę su savo neteistais sėbrais, vėl pagal savo dūdelę šokdins Sverdlovską.

Dar viena didelė Rusijos bėda: banditai masiškai veržiasi į valdžią. Pavyzdžiui, Brianske rinkiminė komisija buvo sudaryta vien iš nusikaltėlių. Vadinasi, valdžią Brianske formuoja ne kas kitas, o banditai. Nusikaltėlių atstovų jau esama ir Vladimiro Putino partijoje “Jedinaja Rossija”. Štai Vladivostoko meru ilgokai dirbo nusikaltėlis pravarde “Vinipuch”, vienas iš gaujos “Obščiak” lyderių. Ponas V.Ovčinskij nesuvokia, ką tuo metu veikė visos Rusijos specialiosios ir slaptosios tarnybos, kai “Vinipuch” sėdosi į Vladivostoko mero kėdę. Beje, tas “Vinipuchas” už grotų atsidūrė labai trumpam laikotarpiui – dėl neva silpnos sveikatos netrukus buvo paleistas į laisvę už užstatą ir dabar sėkmingai slapstosi kažkur Rusijoje arba užsienyje. O šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas demagogiškai giriasi, esą nusikalstamumas Rusijoje mažėja. Štai per praėjusius metus Rusijoje užregistruota apie 2 milijonus nusikaltimų. Bet tuo pačiu net 7 proc. padaugėjo žmonių skundų. 7 proc. – tai 21 milijonas skundų. Vadinasi, šiandien Rusijos milicija registruoja tik kas 11-ąjį ar 12-ąją gyventojų pareiškimą dėl įvykdyto nusikaltimo.

Pasak “Osoboje mnenije” svečio V.Ovčinskij, Rusijoje masiškai daugėja atsisakymų kelti baudžiamąsias bylas. Kiekvieną mėnesį daugėja skundų, kurių autoriai tvirtina, jog buvo nepamatuotai atsisakyta iškelti baudžiamąsias bylas. Statistika byloja, jog per pastaruosius penkerius metus Rusijoje sumažėjo žmogžudysčių. Bet tai – melas. Mat daugėja neatpažintų lavonų, kurių neva neįmanoma identifikuoti. Daugėja ir žmonių, dingusių be žinios. Štai kokie skaičiai: 2009-aisiais metais Rusijos Federacijos teritorijoje užfiksuota 17 tūkst. žmogžudysčių. Tokiai šaliai kaip Rusija – lyg ir mažas skaičius. Tačiau tais pačiais 2009-aisiais metais Rusijoje užfiksuota net 68 tūkst. neatpažintų lavonų ir apie 50 tūkst. dingusių be žinios asmenų. Vadinasi, galima manyti, jog Rusijoje 2009-aisiais metais įvykdyta per 135 tūkst. itin žiauraus pobūdžio nusikaltimų. “Juk mes puikiai suvokiame, kodėl atsiranda tie neatpažinti arba dingusieji be žinios – jie buvo nužudyti”, – pasakojo atsargos generolas – majoras V.Ovčinskij.

Dabar gi Rusijos valdžia sumanė įslaptinti duomenis apie dingusius be žinios arba neatpažintus lavonus. Mat statistika – ne Rusijos naudai. Mat statistika – itin skandalinga. Rusijoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka net 16-a žmogžudysčių. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose skaičiai štai tokie: 4-ios žmogžudystės – 100 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungoje padėtis dar geresnė: tik viena žmogžudystė – 100 tūkst. gyventojų. Todėl Rusijos valdžia ir bando mechaniškai dailinti statistiką. O jei žmogžudystės Rusijoje būtų skaičiuojamos itin tiksliai, tai skaičiai dar labiau badytų akis: 40 žmogžudysčių – 100 tūkst. gyventojų. Panašiai – kaip Kolumbijoje, Meksikoje ar kai kuriose Afrikos šalyse.

Paklaustas, ar įmanoma susidoroti su esama tragiška padėtis, buvęs aukšto rango milicijos pareigūnas V.Ovčinskij tvirtino, jog teigiamų rezultatų tokiais atvejais pasiekti padeda tik … “plataus masto valymo operacijos”. Omenyje jis turi štai ką: jei norima įvesti tvarką Krasnodaro kraše, būtina bent jau laikinai sustabdyti visų svarbiausių šio krašto valdininkų ir pareigūnų įgaliojimus ir jų vietoje susodinti atsiųstus patikimus žmones iš federalinio centro. Tik atlikus tokią masinę kadrų valymo politiką įmanoma išsiaiškinti, kas gi iš tiesų dedasi Krasnodare. Jei patikrinimus bus pavesta atlikti “tiems patiems, kurie ir iki šiol nieko doro nenuveikė, – visos pastangos bus bergždžios”.

Atsargos generolas – majoras V.Ovčinskij siūlė visiems, norintiems susidoroti su mafija ir organizuotu nusikalstamumu, imti pavyzdį iš Italijos. Jo žodžiais tariant, mafija Italijoje tarsi ir amžina. Bet sumanūs Italijos teisėsaugos pareigūnų sprendimai lėmė, kad čia mafija nėra nei labai galinga, nei labai įtakinga. Nes mafijai nuolat suduodami stiprūs netikėti smūgiai. Italijoje nuo pat 1970-ųjų metų atliekami plataus masto valymai, kurių metu sučiumpami ne keli, bet keliolika krikštatėvių. Ir jie sodinami iki gyvos galvos. Sakykim, nusikalstama grupuotė Drangeta. Iš 37-erių jos vadeivų iki gyvos galvos buvo pasodinti net 27-eri krikštatėviai. Iš Drangetos valdžia konfsiskavo apie 10 tūkst. pelningų objektų – viešbučių, laivų, firmų, gamyklų, lėktuvų. Taip pat iš jos sąskaitų buvo paimta apie 9 milijardus eurų. Be abejo, Drangeta egzistuoja ir šiandien. Tačiau po tokių valymų ji jau nebėra tokia galinga ir įtakinga, kad galėtų kelti rimtą pavojų. O kai ims atsigauti, Italijos slaptosios ir specialiosios tarnybos ir vėl jai kirs rimtą smūgį.

O štai Rusijoje po SSRS subyrėjimo nebuvo nė vieno tokio pobūdžio valymo. Pasak aukšto rango Rusijos milicijos pareigūno V.Ovčinskij, Maskvai nebūtina vienu ir tuo pačiu metu rengti masinio pobūdžio valymų ir Sibire, ir Urale, ir pietuose. Užtektų pradžiai sutvarkyti vieno regiono banditus. Pavyzdžiui, Krasnodaro galvažudžius. Ir tada atsargesni ir kulesni taptų kitų regionų banditai. Tada reikėtų imtis kurio nors kito regiono. Tokiu būdu per keletą metų būtų galima “rimtai aplaužyti ragus rusų nusikalstamam pasauliui”. Tačiau V.Ovčinskij įsitikinęs, jog be masinių valymų, kai nuo pareigų vienu metu nušalinami ir gubernatoriai, ir milicijos, ir prokuratūros vadovai, ir teisėjai, – realių apčiuopiamų rezultatų naivu tikėtis.

Ar Lietuvai nederėtų įsiklausyti į atsargon išėjusio Rusijos milicijos generolo – majoro V.Ovčinskij patarimus?

2011.01.10


Prisijunkite prie diskusijos