Artūras Račas: V.Putino ir D.Grybauskaitės režimų analogijos


Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo trys merginos iš Rusijos. Menininkės, kovotojos už demokratiją, kurias V.Putino režimo geležinė ranka pasiuntė dvejiems metams už grotų.

Iš esmės už nieką – nekaltą šokį Kristaus išganytojo sobore Maskvoje ir kiek nepadorią dainelę, kuri neva įžeidė Bažnyčią, tikinčiųjų jausmus. Ir dar Rusijos prezidentą V.Putiną.

Mirgėdama necenzūrinėmis antraštėmis (bandau įsivaizduoti pankuojančių ir už žodžio ar kitą laisvę pasisakančių vaikinų grupę Lietuvoje, ir man kyla daug minčių apie tai, kaip politika keičia visiems gerai žinomų žodžių prasmes, bet tai jau atskira tema) pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai siuntė politikų, visuomenės veikėjų ir popžvaigždžių žinią, jog už laisvę kovojančios Rusijos merginos nubaustos neadekvačiai, kad tokia bausmė tik patvirtina, jog Rusija yra represinė valstybė, o V.Putinas – neabejotinas diktatorius.

Pagrindinė Rusijos menininkių gynėjų mintis tokia – merginų veiksmai negali būti baudžiami laisvės atėmimu, nes negalima sodinti į kalėjimą už saviraišką, kritiką, net jei ji yra šiek tiek nepadori ar ką nors įžeidė.

Aš tokiai pozicijai iš esmės pritariu. Žodžiai, kad ir kokie skaudūs, žiaurūs ar nepadorūs būtų, nedaro realios fizinės ir materialinės žalos, o jausmai (įžeidimas ir panašūs dalykai) neturėtų būti baudžiamosios teisės objektas.

Šioje vietoje komentarą būtų galima baigti, taip įsiliejant į darnų žodžio laisvės ir demokratijos gynėjų, smerkiančių V.Putino režimą, chorą.

Bet labiau nei žodžio laisvė ir demokratija Rusijoje man svarbesnė žodžio laisvė ir demokratija Lietuvoje. Todėl nuo V.Putino režimo nukentėjusios Rusijos menininkės yra labai geras pretekstas apie tai pakalbėti.

Nežinau kaip Rusijoje skiriami teisėjai, bet nekelia abejonių, kad Rusijos teismų sprendimai visiškai priklauso nuo V.Putino valios.

Lietuvoje teisėjus skiria ir atleidžia prezidentė D.Grybauskaitė. Tad logiška būtų teigti, kad būtent prezidentės valia Lietuvos teismų požiūris į žodžio laisvę yra iš esmės toks pat, kaip ir Rusijoje.

Reikia pavyzdžių? Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas žurnalistas G.Visockas, įžeidęs atsargos generolą Č.Jezerską. To paties teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje I.Gedvila nuteistas dėl pasikėsinimo įžeisti prezidentę. Pagaliau šiųmetis sprendimas A.Paleckio baudžiamojoje byloje. Visi nuosprendžiai – dėl įžeidimo.

Nė vienas iš kaltinamųjų, tiesa, nepasodintas, bet tai galbūt tik laiko klausimas. Na, bent jau sprendžiant iš Vilniaus 2-osios apylinkės teismo šių metų pradžios sprendimo, apribojusio žurnalisto A.Drižiaus laisvę, nes šis rašė apie galbūt melagingus eksparlamentaro A.Sadecko parodymus teisme.

Tad ar labai jau tie V.Putino ir D.Grybauskaitės režimai skiriasi?

Kad lengviau būtų rasti atsakymą į šį klausimą, pabandykite įsivaizduoti mane kartu su A.Paleckiu ir N.Vasiliauskaite, apsirengusius sutanomis, Vilniaus arkikatedroje kilnojančius kojas ir dainuojančius apie tai, kokia š… yra Lietuvos Katalikų bažnyčia, prezidentė ir koks „kalė“ yra A.J.Bačkis.

Gintumėte žodžio laisvę? Norėčiau į jus pažiūrėti

Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Artūras Račas.

www.15min.lt, www.racas.lt

2012.08.25

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *