Arvydas Valionis. Latvijos kasdienybė: 2018-ųjų gruodžio pabaiga


Print

„Čekistų maišai“ internete

KGB archyvų paslaptys

Gruodžio 20 d. Latvijos nacionalinis archyvas ėmė viešinti sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) „čekistų maišus“. Išvakarėse šalies oficiozas „Latvijas Vēstnesis“ paskelbė Ministrų kabineto patvirtintus Latvijos nacionalinio archyvo veiklos sąlygų pakeitimus ir įpareigojo šią instituciją savo svetainėje publikuoti KGB dokumentus.

Žmonės, norintys susipažinti su KGB agentų dokumentais, privalės registruotis, kad būtų galima nustatyti asmenybę, jeigu asmuo pažeis teisės aktus dėl informacijos duomenų saugumo. Interesantai turės nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, elektroninio pašto adresą su vartotojo pavarde ir slaptažodžiu, dokumentų panaudojimo tikslą.

Šiemet  iki gruodžio 31 d. bus paskelbta KGB darbuotojų telefonų knyga, neetatinių operatyvininkų įskaitos kartoteka, LTSR KGB agentūros  abėcėlinė ir statistinė kartoteka, Latvijos komunistų partijos Centro komiteto įskaitos sąrašai.

Publikuojami originalai. Didžiuma jų rusų kalba ir ranka rašyti.

1970-1991 m. Latvijos KGB agentūroje buvo apie 25 tūkst. agentų. Daugelis jų išvyko iš Latvijos arba mirė. Paaiškėjo, kad „netikėtai palikta” tik penktadalis įskaitos kortelių – apie 4800 ir apie 380 pokario agentų kortelių su atžyma „saugoti amžinai”. Dar yra elektroninė duomenų bazė DELTA su daugiau kaip 7000 agentų pranešimais ir 2000 informacinių signalų. Nėra nė vieno agento ranka rašyto teksto, parašo dėl bendradarbiavimo, pinigų gavimo ar pranešimo. Nėra nė vienos asmeninės bylos.

Žinoma, kad devinto dešimtmečio pabaigoje ir dešimto dešimtmečio pradžioje 20 000 kortelių ir visos asmeninės bylos buvo išvežtos į Jaroslavlį, o dalis Latvijoje sunaikinta. Manoma, kad maža dalis dokumentų palikta sąmoningai. Devinto dešimtmečio KGB instrukcijoje nurodyta, kad agentus galima verbuoti be agento parašo ir sutikimo. Specialistams galvosūkis: kaip teisiškai įvertinti dvi konkretaus asmens korteles ir paskirto slapyvardžio įrašą registracijos žurnale? Prieš kurį laiką buvo paviešinta informacija apie 1990 metais viename Rygos betono gamybos ceche per naktį sudegintus du autofurgonus KGB dokumentų.

Valstybės prezidentas Valdis Zatleras primena, kad KGB neapdairiai ar sąmoningai Latvijoje paliko „maišus“ su maždaug 4 tūkstančių ir maždaug 25 tūkstančių informatorių kortelių; kiekvieno informatoriaus veiklą ir kenkimą latvių tautai reikia vertinti atskirai; deja, šiame kontekste kol kas nevertinami TSKP ir sovietinės nomenklatūros kadrų, kurių tiesiogiai vadovavo KGB, veiklos modeliai.

„Čekistų maišai“ visuomenėje sukėlė ažiotažą, todėl buvo priimtas sprendimas susipažinimą su KGB dokumentais pradėti gruodžio 20-osios popietę, nes tuo metu statistiškai mažiau žmonių naudojasi internetu, antraip nuo veržlaus vartotojų antplūdžio svetainė gali „užlūžti“.

Latvijos nacionalinio archyvo direktorė Mara Sprūdža priminė Lietuvos kolegų informaciją, kad panašią svetainę Lietuvoje per dieną aplankydavo vidutiniškai 10 tūkstančių žmonių, tačiau Latvijoje, esant tokiam ažiotažui, būtų galima sulaukti iškart 10 tūkstančių lankytojų.

Pirmi pirmos dienos komentarai labai įvairūs: nuo aktyvaus pritarimo ir abejonių: kokia prasmė skelbti tai, jei visa, kas svarbiausia, seniai sunaikinta arba nebėra Latvijoje; visa tai turėjo įvykti prieš 28 metus…

Ir pirma rimtesnė vieša informacija: kultūrologas D. Šembergas dalijasi įspūdžiais, patirtais gruodžio 20-ąją „draugaujant“ su KGB abėcėline ir statistine kartoteka. Pirmi įspūdžiai privertė jį neigti kai kuriuos KGB kartoteką apipintus mitus. Pavyzdžiui, „komunistų neverbavo“ – kartotekoje jis iškart surado per 350 TSKP narių. Tarp agentų „daugiausia inteligentijos ir latvių intelektualų“ – bet kur kas dažniau šmėžavo inžinierių, traktorininkų, pensininkų, studentų pavardės; mokslo ir kultūros darbuotojų rado mažiau nei darbininkų ir tarnautojų. „Agentai buvo tik latviai“ – įvairių tautybių ir gana gausiai.

Kartotekoje D. Šemberas rado per šimtą šimtamečių ir vyresnių agentų pavardžių. Nemažai kortelių su įrašais: išbrauktas dėl senatvės, dėl ligos, arba areštuotas kaip dvigubas agentas ir pan.

Išviešintoje informacijoje ima ryškėti ir politikų pavardės, net keturių buvusių KGB agentų, šiemet kandidatavusių į Saeimą.

„Maišuose“ pasirodė ir buvusio Saeimos deputato, Atgimimo laikų lyderio Romualdo Ražuko pavardė – „kandidatas verbuoti“. Buvęs politikas tvirtina, kad nėra bendradarbiavęs su KGB, ši žinia jam esą staigmena.

Publikuotuose dokumentuose ir buvusio premjero I. Guodmanio pavardė (slapyvardis Pugulis). Jis teisme jau yra įrodęs, kad nebendradarbiavo su KGB, tačiau neseniai skandalą sukėlė šios bylos medžiagos dingimas Jūrmalos teismo archyve.

Demografijos ministras?

Krišjanis Karinis, kandidatuojantis į naujos vyriausybės premjerus, siūlo Latvijai turėti ypatingų užduočių demografijos ministrą, galėsiantį pagerinti valstybės politiką šiuo klausimu. Dabar demografijos dalykais dalinai rūpinasi Gerovės ministerija, kuri ir taip turi daug neišspręstų įsisenėjusių problemų, pavyzdžiui, pensijų klausimai. Pasak K. Karinio,  reikalingas ministras, kuris „stovėtų ir gultųsi“ dėl šeimos politikos.

Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak demografo Ilmaro Mežo, kol kas demografija Latvijoje yra tik šūkių lygmeny.

Per 100 metų Latvija pergyveno tris dramatiškus  gyventojų sumažėjimus. Pirmi du – Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Trečias – radikalios nepriklausomybės metų ekonominės reformos privertė tūkstančius gyventojų  geresnio gyvenimo ieškoti svetur. 2017 m. emigravo 8099 žmonės, grįžo tik 3540 asmenų.

Sovietmečio pabaigoje Latvijoje buvo 2,6 mln. gyventojų, dabar tėra tik 1, 95 mln. (į šią statistiką  neįtraukti emigravę latviai). Eurostato prognoze, iki 2070 metų Latvijoje liks tik 1,3 mln. gyventojų. Pagal gyventojų mažėjimą Latvija yra trečia Europos Sąjungoje, ją lenkia tik Lietuva ir Kroatija.

Demografinė krizė skaudžiausiai ištiko skurdžiausią Latgalos regioną šalies pietryčiuose. Už Latgalos ekonomikos vystymąsi atsakingas V. Stankevičius tvirtina: čia algos ir šeimos mažos, regione rengiamos NATO ir Rusijos karinės pratybos skatina latgaliečius emigruoti, užsienio investuotojams Latgala kol kas visiškai nepatraukli.

Parengta pagal Latvijos spaudos pranešimus

2018.12.21; 13:36