„Asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita“


Print

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad Plungės rajono apylinkės teismas jau baigė nagrinėti plungiškio Andriaus Kavecko baudžiamąją bylą. Šių metų gegužės 20-ąją šio teismo pirmininkas teisėjas Vaidas Gasiūnas turėtų paskelbti nuosprendį. Tad netrukus paaiškės, kaip Plungės rajono apylinkės teismas vertina Plungės prokurorų pateiktus kaltinimus A.Kaveckui dėl grasinimo nužudyti kaimyną.

Be abejo, kiekvienas tokio pobūdžio grasinimas privalo būti atidžiai ištirtas bei įvertintas. Svaidytis grasinimais – nevalia. Tačiau vargu ar galima pamiršti aplinkybę, jog šiuo konkrečiu atveju viena iš pagrindinių nesutarimų su kaimynu priežasčių – vien tik barniai dėl skirtingo požiūrio į gyventojų bendrijos "Rūtelė" administravimo reikalus.

Stebint beveik dvejis metus Plungėje užsitęsusį šį teisminį procesą neapleido abejonės: ar dėl smulkių buitinių kivirčų iš tiesų rimtai ruoštasi pasikėsinti į oponento gyvybę, ar lietuviškoji teisėsauga tiesiog persistsengė, demonstruodama ypatingą budrumą ir uolumą?

Beje, Plungės teisėsauga plungiškiui A.Kaveckui iš pradžių inkriminavo žymiai daugiau nusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, kaltino tuo, jog plungiškis A.Kaveckas ieškojo asmenų, kurie sumuštų oponento sūnų, pažemintų dukrą, nepataisomai sugadintų automobilį, padegtų garažą… Žodžiu, kaltinimų pažėrė užtektinai daug ir grėsmingų.

XXX

Tačiau liaudies išmintis byloja, jog iš didelio debesies – maža lietaus. Panašiai atsitiko ir šį kartą. Paskutiniojo teismo posėdžio metu Plungės prokurorė Eleonora Kudriavceva paprašė plungiškiui A.Kaveckui skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę vien už grasinimą nužudyti. Taigi net valstybės kaltintojai priversti pripažinti, jog teismui perduotoje medžiagoje nėra užtektinai įrodymų, kad buvo rimtai ketinama nuskriausti dar ir kaimyno dukrą. O tokios nusikalstamos veikos kaip plėšimas, padegimas ar automobilio sugadinimas nepriskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Bet ir vienintelis Plungės prokurorų paliktas kaltinimas šių eilučių autoriui, kantriai stebėjusiam visus Plungės rajono apylinkės teismo posėdžius, neatrodė paremtas itin rimtais argumentais. Ką iš tiesų byloja viešai ištarti žodžiai "nušausiu oponentą ir pats nusišausiu"? Rimtą grasinimą ar viso labo – nevilties šauksmą? Į šį klausimą atsakymą surasti buvo galima išklausius teismo posėdžio, kuriame grasinta, garso įrašą. Atidžiai išklausius minėtą garso įrašą buvo galima susidaryti objektyvią nuomonę, kokiu tonu ištarti tie nelemti žodžiai.

Todėl neatsitiktinai plungiškio A.Kavecko interesus ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius viename iš paskutiniųjų teismo posėdžių paprašė išklausyti būtent 2010-aisiais metais surengto administracinio teismo posėdžio, kuriame jo ginamasis neva viešai pagrasino nušausiąs savo neprietelių, o paskui ir pats nusišausiąs, garso įrašą.

Tada ir išryškėjo keista aplinkybė. Pasirodo, Plungės teismui perduotoje medžiagoje tokio garso įrašo nėra. Vaizdžiai tariant, prokurorai kaltinimus pažėrė konkrečius ir rimtus. 2011-ųjų pradžioje ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti pradėtas remiantis būtent 2010-aisiais administraciniame teismo posėdyje neva ištartais bjauriais žodžiais. Bet gi teismui nepateiktas svarbiausias įrodymas, galintis patvirtinti arba paneigti, kad A.Kaveckas išties 2010-aisiais administracinio teismo posėdyje grasino "nušausiąs neprietelių ir pats nusišausiąs".

Taigi šių metų balandžio mėnesį baudžiamojo teismo proceso dalyviai neturėjo galimybės susipažinti su garso įrašu, kuris būtų galėjęs išsklaidyti bet kokias abejones: ar tikrai grasinta būtent teismo posėdžio metu, kokiu tonu grasinta, ar tie žodžiai buvo labiau panašūs į nevilties šauksmą, ar į rimtus bauginimus, galų gale – kokią nutartį priėmė teisėja, jei grasinimai buvo ištarti įtikinamu tonu…  

Plungiškio A.Kavecko advokatas A.Marcinkevičius pasielgė logiškai, paprašydamas, kad, susiklosčius tokiai padėčiai, oficialiame teismo posėdyje būtų apklausti minėto administracinio teismo dalyviai – teisėja, teismo sekretorė ir teismo posėdį stebėjusi žurnalistė. Toks advokato A.Marcinkevičiaus prašymas šių eilučių autoriui pasirodė pagrįstas. Kaip galima kaltinti žmogų ketinus nužudyti kitą žmogų neaptarus svarbiausio įkalčio?

Tačiau šis advokato prašymas kažkodėl nebuvo patenkintas.

XXX

Štai kaip viskas klostėsi. Advokatas A.Marcinkevičius paprašė bylos medžiagoje surasti ir pagarsinti teisėjos A.Šukienės, teismo sekretorės Z.Pranskietienės ir "Žemaičio" laikraščio žurnalistės, dalyvavusių teismo posėdyje, kuriame A.Kaveckas ištarė žodžius "nušausiu ir nusišausiu", apklausos protokolus. Teisėjas V.Gasiūnas pareiškė, jog "minėtų asmenų apklausos protokolų byloje nėra".

Įsiminė tokia advokato A.Marcinkevičiaus pastaba: "Šios bylos prasmė – nustatyti ir įrodyti buvus nusikalstamą veiką. Turint omenyje, kad šioje byloje skaitome begalę dokumentų, kurie nėra procesiniai, o apibrėžiami Operatyvinės veiklos įstatyme, prašau teismą kreiptis į Plungės rajono policijos komisariatą ir išreikalauti poįstatyminių aktų – Vidinio naudojimo tarnybines instrukcijas, kurios su grifu "konfidencialu", dokumentus, reglamentuojančius operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindus – pradžią ir pabaigą. Šių dokumentų neturėdamas teismas negalės priimti objektyvaus sprendimo".

Bet teisėjas nusprendė netenkinti gynėjo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo iš minėto policijos komisariato.

Tada advokatas pabrėžė, kad jei prokuratūra kaupiamojoje byloje neturi minėtų liudytojų apklausos protokolų, liudytojus derėtų pakviesti į teismo posėdį ir sulaukti jų parodymų jau oficialiame teismo posėdyje.

Juk prokurorė E.Kudriavceva pripažino: "kontrolinėje byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų apklaustos teisėja, teismo sekretorė ir žurnalistė".  Po to advokatas A.Marcinkevičius paprašė atkreipti dėmesį, kokių pareiškimų pagrindu pradėtas pats ikiteisminis tyrimas. Plungiškio A.Kavecko gynėjas akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent 2011-ųjų sausio 28-ąją. O pirmasis A.Kavecko pokalbis su Pavelu Iljinu, kurio A.Kaveckas neva ieškojo ir kurio neva prašė pagalbos siekiant nuskriausti kaimyną Alvydą Meištininką, įvyko tik 2011-ųjų balandžio mėnesį.

Taigi pirmiausiai pradedamas ikiteisminis tyrimas, o A.Kavecko ir P.Iljino susitikimas fiksuojamas kur kas vėliau. Ši detalė – labai svarbi. Teisinėje valstybėje turėtų būti atvirkščiai: jei pradedamas ikiteisminis tyrimas, bet kokie nusikalstamos veikos imitavimo modeliai nedelsiant stabdomi. Savo baigiamojoje kalboje advokatas A.Marcinkevičius pastebėjo, jog "operatyvinės veiklos būdai ir metodai baigiami tuo metu, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas". O ikiteisminis tyrimas pradėtas juk 2011-ųjų sausio 28-ąją.

Svarbus ir toks pastebėjimas: vos tik iš kalėjimo paleistas P.Iljinas, beje, dar nepasibaigus baudžiamąjam procesui dėl jam pačiam pareikštų kaltinimų, nedelsiant puolė ieškoti savo buvusio dėstytojo A.Kavecko. Kodėl puolė ieškoti, iš kur toks uolumas? Juk anksčiau jie niekad artimiau nebendravo.

Taigi P.Iljinas su buvusiu dėstytoju A.Kavecku susitiko du sykius. Pirmąjį kartą P.Iljinas bendravo savo asmenine iniciatyva, kai dar nebuvo patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Šis modelis oficialiai įteisinamas tik prabėgus vienuolikai parų. Iš stenogramų, kurios buvo pagarsintos Plungės rajono teisme bei paties P.Iljino liudijimų teismo salėje akivaizdu, jog būtent A.Kaveckas, bendraudamas su savo buvusiu studentu, elgėsi pasyviai. A.Kavecko advokatas A.Marcinkevičius baigiamojoje kalboje labai aiškiai pabrėžė: "Iš stenogramų akivaizdu, kas ką įtikinėja, jog būtina keršyti. Taigi esu priblokštas teiginių, esą tie įrašai patvirtina mano ginamojo bloguosius ketinimus".

Be to, pasak advokato A.Marcinkevičiaus, "nukentėjusiojo pareiškime išdėstyta frazė įrašyta vienaip, o teismo posėdžio protokole – kiek kitaip". Tad minėtos administracinės bylos posėdžio garso įrašo prijungimas prie šios baudžiamosios bylos būtų suprantamas . Vardan visiško tikslumo.

Tačiau paaiškėjo, jog minėtas administracinio teismo posėdžio garso įrašas yra neišsaugotas ir pradingęs. Dėl to nutarta, jog nėra ką prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Tačiau tie žmonės, kurie žino, ar iš tikrųjų plungiškis A.Kaveckas administracinės bylos metu grasino savo neprieteliui, o jei grasino, tai kokiu tonu, – apklausti nebuvo. Gal tiesiog teisėjas V.Gasiūnas nenorėjo drumsti savo kolegės teisėjos A.Šukienės ramybės?

XXX

Užtat paskutiniuosiuose teismo posėdžiuose buvo pagarsintos kai kurios A.Kavecko ir P.Iljino pokalbių stenogramos. Į akis krenta aplinkybė, jog šis beveik dvejis metus tetesitęsiantis teismo procesas nedomino nei Plungės miesto, nei Plungės rajono žurnalistų. Visus teismo posėdžius stebėjo tik šių eilučių autorius. O štai į paskutinįjį teismo posėdį, kuriame teisėjas garsiai perskaitė A.Kavecko ir P.Iljino pokalbių išklotines, – dalyvavo. Ne tik dalyvavo, bet ir netrukus vietinėje spaudoje (omenyje turiu "Žemaitį") pasirodė Vilijos Mikšienės publikacija "Teisme pagarsino pedagogo kaltinimus susidoroti su kaimynu".

Toks vienkartinis vietinės žiniasklaidos susidomėjimas įdomus tuo, kad ateita būtent į tą teismo posėdį, kuriame pagarsinta stenograma, pilna keiksmažodžių. Taip, kalbėdamas su P.Iljinu, kaip ir pirmasis, A.Kaveckas nevengė keiksmažodžių. Taip, tų keiksmažodžių klausytis teismo posėdžių salėje nebuvo itin malonu. Bet keiksmažodžiai ir grasinimas nužudyti – juk du skirtingi dalykai.

Tad nustebino minėtos žurnalistės išvada: "Kad ir kiek teisinių gudrybių griebėsi vilniškis advokatas, bandydamas įrodyti A.Kavecko nekaltumą, jam niekaip nepavyko nuginčyti įraše užfiksuotų savo kliento frazių". Bet kad advokatas A.Marcinkevičius būtent tų jo ginamojo itin emocingai pasakytų frazių niekada neneigė.

Juk slapta įrašytų provokacinių pokalbių esmę ir tikruosius ketinimus atskleidžia ne etikai nepriimtini išsireiškimai, o policijos užduotį vykdžiusio Pavelo Iljino energingas pedagogo įtikinėjimas griebtis nusikalstamo keršto veiksmų bei itin aktyvus įvairių jų būdų siūlymas.

Galų gale kaip galima vertinti advokato darbą tepabuvus vos viename teismo posėdyje?

XXX 

Baudžiamoji plungiškio A.Kavecko byla turi ir daugiau keistenybių. Jas įvardino plungiškį A.Kavecką gynęs advokatas A.Marcinkevičius. Štai kas labiausiai įsiminė šių eilučių autoriui besiklausant baigiamosios advokato A.Marcinkevičiaus kalbos.

Pirma, grasinimai nužudyti žmogų privalo būti realūs, o ne iš piršto laužti. Tokie grasinimai privalo būti patvirtinti realiais, grėsmingais veiksmais. Tačiau šioje byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis A.Kaveckas būtų sąmoningai ir apgalvotai ištaręs žodžius "nušausiu ir nusišausiu". Taigi nėra objektyvių duomenų, jog A.Kaveckas būtų rimtai kėsinęsis į nukentėjusiuoju šioje byloje įvardinamo kaimyno Alvydo Meištininko gyvybę. Priešingu atveju mes neigiame demokratinėse šalyse tebegaliojančią nekaltumo prezumpcijos taisyklę.

Antra, kažkodėl niekas taip ir neišsiaiškino, kada konkrečiai buvo ištarti tie lemtingi žodžiai. Gal žodžiai "nušausiu ir pats nusišausiu" ištarti po to, kai teisėja A.Šukienė jau buvo beišeinanti iš teismo salės arba jau net ir išėjusi?

Trečia aplinkybė: P.Iljinas, kurio pagalbos susidorojant su kaimynu neva prašė plungiškis A.Kaveckas, turėjo neužbaigtų teisminių procesų būtent Klaipėdos apygardos Vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Mat iš įkalinimo vietos P.Iljinas paleistas būtent Klaipėdos apygardos VPK. Taigi būtent su uostamiesčio teisėsaugos atstovais P.Iljinas bendradarbiavo „siekdamas demaskuoti“ juoduosius A.Kavecko ketinimus.

Bet tada jokių veiksmų prieš plungiškį A.Kavecką negalėjo imtis Plungės rajono VPK vadovybė. Arba – atvirkščiai. Deja, Klaipėdos apygardos VPK vadovybė elgėsi taip, tarsi duomenų bazėje pranešimų apie pradėtus ikitesiminius tyrimus prieš A.Kavecką nėra. Kokia advokato A.Marcinkevičiaus pastaba? "Daugiau padirbėjus šiuo klausimu, manau, neabejotinai paaiškėtų, kodėl įsijungė Klaipėdos apygardos VPK. Tokios galimybės išlieka, nes apeliacinė instancija dar tiria įrodymus. Sunku patikėti, kad Klaipėdos apygardos VPK atsitiktinai gavo duomenis apie A.Kavecko rengiamus nusikaltimus", – teisme savo poziciją dėstė plungiškio A.Kavecko gynėjas.

Įsiminė ir advokato A.Marcinkevičiaus pastaba, jog bylos medžiagoje tėra "P.Iljino pernelyg akivaizdžiai aktyvus bandymas užsitarnauti sau nuolaidas kitame baudžiamajame procese".

Ketvirta aplinkybė: sulaukę informacijos apie grasinimus nužudyti žmogų Plungės teisėsaugininkai nedelsiant privalėjo perspėti A.Kavecką, jog šitaip elgtis – neleistina. Taigi privalėjo ne tik perspėti apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę, bet ir išsiaiškinti, ar A.Kaveckas neturi šaunamojo ginklo ir ar neieško būdų, kaip įsigyti šaunamąjį ginklą. Kratos atliktos, bet šaunamųjų ginklų – nerasta. O pats A.Kaveckas nežengė nė vieno žingsnio, kuris primintų pastangas kėsintis į kaimyno A.Meištininko sveikatą, juolab – gyvybę.

XXX

Tad gal kažkas sąmoningai siekė, kad plungiškis A.Kaveckas "kuo giliau įklimptų"? Ir gal šito buvo siekiama panaudojant valstybės administracinius resursus, valstybės lėšas bei piktnaudžiaujant tarnybiniais įgaliojimais? Savo baigiamojoje kalboje šią mintį, remdamasis bylos dokumentais, advokatas A.Marcinkevičius pabrėžė ne vieną sykį. Jis pasakė: "Akivaizdu, kad Plungės rajone asmeniniai ginčai sprendžiami valstybės administracinių resursų sąskaita".

Norim to ar nenorim, patinka tai mums ar nepatinka, bet operatyvinės veiklos ypatumus apibrėžiančiame įstatyme aiškiausiai nurodyta, jog operatyvinės veiklos subjektams griežtai draudžiama provokuoti asmenis bet kokiems nusikaltimams.

Paskutinieji advokato A.Marcinkevičiaus žodžiai buvo tokie: "Prašau mano ginamąjį A.Kavecką išteisinti, kadangi jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos, numatytos jam pateiktame kaltinime, o duomenys, kuriais grindžiama ir įrodinėjama ši byla, nėra gauti baudžiamojo proceso nustatytais būdais bei priemonėmis. Jie neteisėti, jų pats gavimas turi savarankiškos nusikalstamos veikos požymių. Dėl šitos aplinkybės savo nuomonę privalėtų pareikšti Plungės rajono apylinkės teismas. O Plungės prokuratūra privalo imtis veiksmų, kad būtų liautasi kvailinti valstybės institucijas. Apie teismo išlaidų priteisimą nukentėjusiajam iš mano ginamojo negali būti ir kalbos. Išlaidas privalo atlyginti asmenys, suklastoję šią bylą. Ieškinį derėtų pareikšti jiems".

Šių metų gegužės 20-ąją paaiškės, kokį nuosprendį priėmė Plungės rajono apylinkės teismas.

Slaptai.lt nuotraukoje: žurnalistas Gintaras Visockas, šio straipsnio autorius.

2013.05.09


Prisijunkite prie diskusijos