Astravo giljotina


Print

Lietuvai parengta pražūtis. Toks būtų mūsų susitaikymas su visai netoli Vilniaus iškasta Astravo duobe.

Žada greit pastatyti neo-sovietinę ir vėl eksperimentinę branduolinę jėgainę, kurios niekas dar niekur nebandė ir kuri bus išmėginta mūsų gyvybės sąskaita. Ekonominis pavergimas per elektrą, nuodai į Nerį ir Nemuną, ir giljotina, kurios peilis bus parengtas kristi ant Lietuvos vaikų galvos bet kurią akimirką. Nė vienas atsakingas tarptautinis ekspertas nebus tikrinęs, ką V. Putinas mums kerštingai pastatė.

Gyvensime laukdami katastrofos, kol nusivilsim, trauksimės ir visai nenorėsim čia gyventi. To siekia nedraugai, deja.

O dabar tūnom lyg akli katukai nuolat kartodami: nieko nebegalim padaryti. Duobė jau iškasta… Netiesa! Užkasėm kadaise Vilniuje duobę jau iškastą garažų statyboms Vokiečių gatvėje; atsitraukėme nuo didžiosios Sovietijos smegduobės, nes norėjom gyventi. Užkasim ir Astravo duobę, jeigu tik pakilsime. Veža agregatus, tai ir išsiveš. Atstovai tarti mūsų valią juk išrinkti, tvarkingai atsiima atlyginimus su nusistatytais priedais, ministrai paskirti; o jeigu akli ir bailūs – jie ne atstovai, ne ministrai.

Ypač jei kas tikisi dividendų iš Lietuvos politinio pardavimo.

Neatmestina, kad dabartinė Vyriausybė slapčiomis, tad neteisėtai, jau susitarė su Rusijos-Baltarusijos politine karine Sąjunga pagrūsti Lietuvą po anuo posovietiniu elektros energetiniu dariniu, nors tai draudžia mūsų Konstitucija. Šiai procedūrai įvykus, pasijustume už pakarpos parsitempti iš Europos atgal į Kremliaus narvą.

Nesuklupkime kaip kadaise tie vargšai Lietuvos žydai, nevilties siaubo palaužti nesipriešinti, kurie varomi guldavosi į duobę, kad budeliai tiesiog nušautų.

Sukilkite, naujo pakto pasmerktieji! Jūs, žydai, padarėte tai Varšuvoje. Sukilkite, nūnai Maskvoj ir Minske pasmerkti lietuviai! Nesigulkim į branduolinę Astravo duobę. Nutarkim, paskelbkim, kad nešvarios Astravo elektros nei patys pirksim, nei leisim mūsų tinklais pardavinėti.

Gyventi verta. Ištieskim rankas vieni kitiems. Ir savo sąjungininkams Europos ir Atlanto bendrijose. Tegul jie pasako, kaip vertina Bendrijos tautų griovimą iš anapus sienos, vos 50 km. atstumu.

Nesulinkime kaip liepa šalia kelio dėl vieno kito suklaidinto ES pareigūno žodžių. Europa turėtų mus ginti, o gali ir parduoti. Juolab – kai kurie dabartinės Lietuvos Vyriausybės nariai. Pirmiausia turim pareikšti valią mes, Lietuva. Kai tarsim atvirą žodį, ateis ir atsakymas. Lietuva tegul pirmoji taria: NE. Tam tiktų mūsų gyvybės nacionalinis referendumas.

Astravo grabui – NE!

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: prof. Vytautas Landsbergis.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.02.23; 14:27


Prisijunkite prie diskusijos