Atleidimo iš darbo procesas Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje (2)


Print

Maži nesusipratimai Antakalnio poliklinikoje

Visgi mažų teisinių nesusipratimų Antakalnio poliklinikoje neišvengta.

Karoliniškių poliklinikos vadovybės sprendimu Antakalnio poliklinikoje atsidūrė du svarbūs dokumentai: Karoliniškių poliklinikos raštas „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“ ir jos „Asmens medicininė knygelė“.

Abiejuose kalbama tik apie A. Kavaliauskaitės sveikatos reikalus.

Pagal Konstituciją ir įstatymus, tarptautines konvencijas gauti visą dokumentuotą informaciją apie savo sveikatos reikalus yra kiekvieno žmogaus teisė. 

„Asmens medicininė kortelė“ buvo atiduota į A. Kavaliauskaitės rankas tik Antakalnio poliklinikos vadovybei pasitarus su savo teisininkais.

A. Kavaliauskaitės prašymas padaryti Karoliniškių poliklinikos rašto „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“ kopiją Antakalnio poliklinikoje nebuvo patenkintas. Pasiūlyta dėl to kreiptis raštiškai, kad prašymas būtų išnagrinėtas. Ir galima numanyti – kodėl. Apie tai – žemiau.

Karoliniškių poliklinikos rašto Antakalnio poliklinikai anatomija

Karoliniškių poliklinikos raštas „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“ Antakalnio poliklinikai, Slaptai.lt nuomone, vertas teisėsaugos institucijų dėmesio.

Šalia to, kad adresatas – anoniminis, labai įtartinas atrodo imperatyvus prašymas rašto pabaigoje „atlikus neeilinį sveikatos patikrinimą pavesti GKK pateikti galutinę išvadą“, tarsi akcentuojant, kad po neeilinio sveikatos patikrinimo, suprantama, ne kur kitur, o pas šeimos gydytoją, tarp jo ir A. Kavaliauskaitės kils konfliktas. Nes tik tokiu atveju galima kreiptis į GKK, ir tik A. Kavaliauskaitei ar šeimos gydytojui prašant, bet ne A. Kavaliauskaitės darbdaviui ir ne Antakalnio poliklinikos administracijai.

Kaip vėliau sakė A. Kavaliauskaitė, vienoje iš jos bylų Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad darbdavys gali nuspręsti, į kurią sveikatos priežiūros įstaigą siųsti darbuotoją eiliniam ar neeiliniam sveikatos patikrinimui pagal profesinės rizikos veiksnius, tačiau teisės parinkti konkretų šeimos gydytoją toje įstaigoje nei darbdaviui, nei tos įstaigos vadovui nesuteikė.

Rašte pareikštas įtarimas A. Kavaliauskaitei klausos sutrikimo dėl Sausio 13-osios įvykių simuliavimu.

„VšĮ Karoliniškių poliklinika – sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje dirba patyrę įvairių sričių gydytojai. Administracijos darbuotojai neretai sulaukia pastabų iš pastarųjų, dėl, jų nuomone, akivaizdžios A. Kavaliauskaitės klausos sutrikimo simuliacijos“, – rašo V.Vertelkaitė. 

Dėl to rašte V. Vertelkaitė prašo patikrinti A. Kavaliauskaitės klausą tokiais objektyviais metodais, kurie eliminuotų paciento (darbuotojo) galimybę daryti įtaką tyrimų rezultatams (įvertinimui). Suprask, paprasto, vairuotojams taikomo, klausos patikrinimo Karoliniškių Darbų saugos organizatorei V. Vertelkaitei neužtenka, reikia atlikti brangiai kainuojančius, bet objektyvius A. Kavaliauskaitės ausų klausos mechanizmo mokslinius tyrimus.

Bet šiuo konkrečiu atveju nederėtų pamiršti ir aplinkybės, jog A.Kavaliauskaitė, nors ir būdama Karoliniškių poliklinikos darbuotoja, nėra šios poliklinikos nuosavybė. A.Kavaliauskaitė – ne daiktas, ne vergė, privalanti paklusti absoliučiai visiems Karoliniškių poliklinikos vadovų reikalavimais.

Slaptai.lt, publikavęs daug straipsnių apie žvalgybos metodus ir painias detektyvines istorijas, šį kartą pasimetė. Atrodytų, pagal išdėstytą scenarijų ir slaptą susitarimą tarp Karoliniškių ir Antakalnio dėl A. Kavaliauskaitės turėjo būti padaryta išvada – dirbti negali (nes, kad dirbti gali, parašyta paskutinio eilinio patikrinimo įraše). Dėl klausos problemų, nustatytų objektyviais metodais. Ten ausyse, matyt, būtų nustatyti tokie patologiniai pakitimai, kad gydomojo masažo pacientams ji daryti niekaip negalėtų, su išvada „dirbti negali“.

Be kita ko, V. Vertelkaitės rašte A. Kavaliauskaitei pareikšti įtarimai dėl klausos sutrikimo Sausio 13-osios simuliavimo, sudėjus juos su jos asmenybės ir charakterio niekuo nepagrįstais neigiamais apibūdinimais oficialiame dokumente, leidžia kelti klausimą dėl jos garbės ir orumo įžeidimo ir net šmeižto.

Ir galiausiai labai keista, kad raštą „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“, skirtą anoniminei „Asmens sveikatos priežiūros įstaigai“ (paprastai tai suvokiama kaip įstaigos vadovui) pasirašė ne Karoliniškių poliklinikos direktorė ar jos įgaliotas asmuo, o darbų saugos organizatorius, akivaizdžiai viršijęs kompetencijos ribas savo pamąstymais apie darbuotojos asmenines savybes, sveikatą ir perėmęs net šeimos gydytojo funkcijas.

Toks raštas vargu ar galėtų būti pagrindu finansiniam atsiskaitymui už Antakalnio poliklinikos dviejų specialistų suteiktą beveik pusantros valandos trukmės paslaugą šioje istorijoje.

Štai taip atsitinka, kai sveikatą patikrinti gydytojai imasi remdamiesi ne įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, o pagal darbų saugos organizatoriaus pamąstymus.

Šiaip ar taip už viską, kas neteisėto vyksta Karoliniškių poliklinikoje, atsakinga Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė, Vilniaus miesto savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija.

Ir … Generalinė prokuratūra, nes iš to, ką buvo galima pamatyti savo akimis ir išgirsti savo ausimis, yra pagrindo manyti, kad pateikiant Antakalnio poliklinikai klaidinantį, teisiškai niekinį Karoliniškių poliklinikos raštą „Dėl A. Kavaliauskaitės neeilinio sveikatos patikrinimo“ buvo siekiama gauti norimo turinio oficialų dokumentą savanaudiškais tikslais, siekiant atleisti iš darbo Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkę A. Kavaliauskaitę. Ir nusikaltimas yra užbaigtas, nes jis neįvyko tik dėl nuo sumanytojo nepriklausančių priežasčių (viešumo).

Atrodo, kad ir Antakalnio poliklinikos teisininkai tai suprato, vilkindami šio rašto paleidimą į viešumą, kol vyresnybės apsvarstys susidariusią situaciją.

Post Scriptum

Nurimus aistroms pakalbinome patyrusią profesinių sąjungų aktyvistę, Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę ir LMPS tarybos narę Violetą Seiliuvienę, kaip ji vertina tai, ką matė ir girdėjo Antakalnio poliklinikoje.

Violeta Seiliuvienė sakė buvusi labai nustebinta tokio neatsakingo Antakalnio poliklinikos vadovybės požiūrio į komisijos darbą. Gydytojų konsultacinė komisija sprendžia labai svarbius žmonėms ginčus, susijusius su ligų gydymu, nedarbingumo pažymėjimo tęsimu, invalidumo pripažinimu ir pan. Todėl komisijai gali vadovauti tik sveikatos priežiūros įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas – aukščiausios atsakomybės pareigūnai, kurie, paprastai, geriausiai išmano teisinius dalykus medicinoje. O šiuo atveju teko susidurti su GKK jauna šeimos gydytoja, iš kurios vargu ar galima buvo tikėtis gilesnių teisinių praktinių žinių.

V. Seiliuvienė išdėstė savo nuomonę ir dėl pagrindinės šio įvykio ašies – neva iškilusių A. Kavaliauskaitės klausos problemų. Ji paaiškino, kad pagrindinis darbdavio uždavinys profesinės rizikos veiksnių srityje – ne jų fiksavimas ir stebėjimas, kaip tie veiksniai blogina darbuotojo sveikatą, o jų pašalinimas.

Pavyzdžiui, A. Kavaliauskaitės atveju jai neva pripažintas profesinės rizikos veiksnys jos darbo kabinete, moksliškai – „Padidėjusi klausos įtampa (darbo procesui būtini aiškiai suprantami žodžiai ir signalai)“, yra triukšmo lygis, kuris tikrai neviršija leistino (švelniai kalbant, yra išgalvotas), bet jei ir viršytų, lengvai būtų išsprendžiamas perkeliant A. Kavaliauskaitės darbo vietą ten, kur dirba visos kitos Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės, ir kur tokio profesinės rizikos veiksnio jau tikrai nėra.

Kaip taisyklė, civilizuotose šalyse patvirtinant profesinės rizikos veiksnius reikia įrodyti, kad jie neišvengiami bei panaudotos visos priemonės minimalizuojant jų įtaką dirbančiajam.

"Be to, A.Kavaliauskaitei neva pripažintas profesinės rizikos veiksnys, susijęs su darbdavio reikalavimais klausai, greičiausiai tiktų aerouosto disperčerinės darbuotojams. Bet priimant į darbą šis veiksnys niekaip nenumatytas kineziterapeuto atveju. Manau, kad šis veiksnys yra išgalvotas, norint atleisti iš darbo dėl turimo neįgalumo – klausos pažeidimo. Šį neįgalumą A. Kavaliauskaitė turi nebe pirmus metus, tačiau tik pasikeitus poliklinikos vadovybei užkliuvo jos neįgalumas. Kaip taisyklė, civilizuotose šalyse neįgaliuosius stengiamasi integruoti į darbo rinką, o Karoliniškių poliklinikoje tarsi Hitlerio laikais – tautos valymas nuo neįgaliųjų," – pasakojo V.Seiliuvienė.

Paklausta, kodėl dėl LMPS pirmininkės akivaizdaus persekiojimo iš darbdavio pusės solidariai neprotestuoja kitų, kad ir negausių, Profesinių sąjungų, Neįgaliųjų organizacijų lyderiai, pašnekovė patvirtino prielaidą, kad dauguma tų lyderių atkeliavę iš komunistinės praeities ir kaip anais laikais, taip ir dabar gina ne darbuotojų, bet darbdavių interesus. Nors susitikimuose su „darbo žmonėmis“, neįgaliaisiais ir piktinasi darbdavių savivale, godumu, tačiau jų prieštaraujantį balsą retai išgirsi trišaliuose susitikimuose, pasisakant ir balsuojant, arba teismuose ginant darbuotojų, ypač neįgaliųjų, teises.

Pastaba. A. Kavaliauskaitės raštiškas sutikimas atskleisti straipsnyje paminėtus jos medicininius duomenis Slaptai.lt yra gautas.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkė, VŠĮ Karoliniškių poliklinikos medikų profesinės sąjungos tarybos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

(Pabaiga)

2013.08.05


Prisijunkite prie diskusijos