Atsargiai – ginkluojasi Kinijos liaudies armija


Print

Vakarų spaudoje pastaruoju metu pasirodė užtektinai daug analitinių straipsnių, analizuojančių šiandieninę padėtį Kinijoje.

Publikacijų autoriai vienu balsu tvirtina, jog Kinija sparčiai ginkluojasi ir netrukus kariniu požiūriu taps galingesne valstybe nei JAV. Pavyzdžiui, leidinyje “The Washington Times” paskelbti net keli rašiniai, perspėjantys oficialųjį Vašingtoną, jog “kiniečiai ginkluojasi jau ne dienomis, bet valandomis”. Oficialusis Pekinas pagrindinį dėmesį sukoncentravęs į masinio naikinimo ginklus, įskaitant ir atominę bombą.

Pavyzdžiui, Kinija masiškai atnaujina bei papildo savo branduolinį arsenalą, tobulina priešlėktuvinės gynybos sistemas. Minėtame leidinyje tvirtinama, jog Kinija įsigijo arba pati pasigamino ypatingą raketą, ginkluotą branduolinėmis galvutėmis. Toji raketa ypatinga tuo, jog paleista suskyla į dešimtis ir šimtus atskirų branduolinių galvučių, kurios po to savarankiškai ieško taikinių.

Tokio pobūdžio karinis arsenalas slepiamas giliai po žeme įrengtose specialiose šachtose. Taip teigia minėto leidinio žurnalistas Bilas Gertcas. Žurnalistas B.Gertcas remiasi slapta Pentagono ataskaita, kuri neseniai buvo pateikta svarstyti JAV Kongresui. Remiantis šia ataskaita, Kinija greičiausiai turi net 75 specialias raketas, ginkluotas atominėmis galvutėmis. Tos raketos gali įveikti ypatingai didelius atstumus. Jas galima paleisti ir iš stacionarių kompleksų, ir nuo mobiliųjų vilkikų. Jos pasižymi aplinkybe, kad jas taip pat labai sunku aptikti.

Be to, Kinijos ginkluotės arsenale esama ir 120-imt vidutinio nuotolio raketų. Neatmetama versija, jog oficialusis Pekinas įsakęs savo konstruktoriams sukurti dar vieną branduolinius užtaisus nešti galinčios raketos modelį. Patį naujausią. Kokiomis savybėmis pasižymės naujasis modelis, kol kas nežino net JAV žvalgyba. Pažymėtina, kad Kinija pastaruoju metu sukūrė pirmąjį savo povandeninį laivą, ginkluotą balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius užtaisus. Tas povandeninis laivas – “Czin” klasės.

Remiantis Pentagono duomenimis, provincijoje Hubei kiniečiai įkūrę milžinišką požeminį armijos kompleksą, kur saugomos raketos ir branduoliniai užtaisai. Minėtas požeminis kompleksas pastatytas dar 1950-aisiais metais. Tačiau šiandien jis labai išplėstas ir patobulintas. Jo požeminių tunelių ilgis – trys tūkstančiai mylių. 

Analitikas Ričardas Fišeris tvirtina, jog Vašingtonas neturėtų rimtai žiūrėti į oficialiojo Pekino tvirtinimus, esą Kinija nesiekia sukurti skaitlingų branduolinių pajėgų. Kinijos kalbos apie nenorą turėti skaitlingą atominį aresenalą tėra gudriai patreikiama dezinformacija. Kinija masiškai kuria tolimojo pobūdžio raketas, galinčias nešti branduolinius užtaisus. Štai tikroji, nepaneigiama tiesa.

Pentagono ataskaitoje taip pat sakoma, jog Kinija kuria savo specifinį “skėtį”, kuris jau artimiausioje ateityje patikimai saugos šalies oro erdvę nuo branduolinį užtaisą nešančių priešo raketų. To “skėčio” išskirtinė savybė – galimybė neutralizuoti net 50-ies mylių aukštyje esančias priešo branduolines raketas. Žinoma, Kinija kuria ir specialiąją ginkluotę, kuri pajėgs iš rikiuotės išvesti kosmose esančius potencialių priešų palydovus.

Taigi Kinija tampa stipresne už Jungtines Valstijas. Taip laikraštyje “The Washington Times” tvirtina redaktorius Bretas M.Dekeris. Jis savo straipsnyje rašo net šitaip: “Saugokitės, atžygiuoja Kinijos liaudies armija”.

Pentagono prognozės Amerikai nežada nieko gero. Jėgų balansas Azijoje jau pasikeitęs Vašingtono nenaudai. Čia dominuoja Kinijos armija. Tačiau liūdniausia, kad šis balansas keičiasi ir visame pasaulyje. Netrukus JAV negalės pasigirti esanti pirmoji. Ilgainiui Amerikai teks tenkintis antrąja vieta, nes pasaulyje dominuos karinė kiniečių jėga.

Kinijos karinės jėgos augimas pavojingas dar ir dėl to, jog oficialusis Pekinas vis dažniau ir garsiau pareiškia sieksiantis dominuoji svetimose teritorijose, o Pietų – Kinijos jūrą laikysiantis savo teritoriniais vandenimis. Kinijos armija – pati skaitlingiausia pasaulyje. Bet jei anksčiau ji neturėjo modernios ginkluotės, tai šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Kinų ginklai – vis modernesni ir galingesni.  Dauguma ekspertų neabejoja, jog Kinija stiprina karinį tolimojo plaukiojimo jūrų laivyną vien tam, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į svetimas žemes ir ten esančius turtus. Netrukus išaus diena, kai Kinijos raketos su branduoliniais užtaisais galės pasiekti visas JAV ir NATO karines bazes vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Žinoma, Kinijos komunistai tvirtina, jog tobulinama ir gausinama ginkluotė skirta tik gynybinėms reikmėms. Tačiau iš tiesų Pekinas, anot amerikiečių ekspertų, ruošiasi plataus masto kariniams veiksmams.

Padėtis komplikuota dar ir dėl to, kad Amerikos finansinė padėtis šiandien – apvergtina. Deficitinis biudžetas ir milžiniškos valstybės skolos neleidžia JAV prezidentui Barakui Obamai rimtai imtis “kinų problemos”. Vakarų civilizacija mato, kaip Amerika silpsta ir nepajėgia sustabdyti savo kritimo. Europa su nerimu stebi šiuos procesus, nes nežino, ko griebtis ir ką daryti. O Kinija žino, ką tokiais atvejais reikia daryti – ji vis labiau įžūlėja.

Beje, Kinijos karo lėktuvų gamyba daug kuo priklauso nuo specialiųjų rusiškų sistemų. “The Washington Times” korespondentas Reibenas F.Džonsonas dalyvavo tarptautinėje Brazilijos konferencijoje. Jo pranešimai iš šios konferencijos – taip pat mažai paguodžiantys. Kinija pajėgi savarankiškai kurti atominius povandeninius laivus. Tik jų automobilių pramonė vis dar labai priklausanti nuo Rusijos malonės. Todėl Amerika priversta pataikauti Rusijai. Amerika prašo Rusijos, kad ši neleistų kiniečiams labai staigiai atsistoti ant kojų minėtoje automobilių pramonėje.

Kinijos karinė aviacija irgi priklausoma nuo Rusijos pramonės, gaminančios kai kurias specialias detales, be kurių negali išsiversti kinietiškų karo lėktuvų J-10 ir JF-17/F-1 varikliai. Žinoma, kiniečiai patys bando išmokt pasigaminti specialias detales, reikalingas moderniausiems 5-osios klasės naikintuvams. Tačiau šis procesas dar užtruks mažiausiai penketą metų. Todėl kiniečiai nori iš Rusijos pirkti moderniausius naikintuvų variklius 111C. Šio tipo varikliai jau naudojami eksperimentinio kiniečių naikintuvo J-20 gamybai.

Kiniečiai nustebino pasaulį sukūrę ir specialųjį aparatą “Czialun”, kuris pajėgus panerti po vandeniu greičiausiai pasaulyje. Jokia kita valstybė negali pasigirti turinti taip sparčiai paneriančių sistemų. Ši aplinkybė byloja, jog Kinijoje veikia milžiniški moksliniai institutai, pajėgiantys daryti pasaulinio pobūdžio atradimus.

Tuo tarpu leidinys “The Daily Beast” nėra toks pesimistiškas dėl Amerikos perspektyvų lenktyniaujant su kinija. Šiame leidinyje paskelbta Vakarus optimistiškai nuteikianti publikacija “Kinija bijo skolų katastrofos”. Šios publikacijos autoriai tvirtina, jog Vašingtonas, derėdamasis su Pekinu, pasirinko neteisingą taktiką. Amerikiečiams reikia pulti, o ne trauktis. Kadangi Kiniją slegia milžiniška skolų našta. Kai kurių analitikų tvirtinimu, kiniečiai sumaniai slepia savo skolas. Oficialiai sakoma, kad 2010-ųjų skola Kinijoje sudarė maždaug 17 proc. nuo BVP. Bet autoritetinga audito firma “Dragonomics” sako, jog Kinijos skolos – žymiai didesnės. Tikrieji skolos dydžiai tokie: 89 proc. nuo BVP. Beveik tiek pat kaip ir Amerikoje. Tačiau kai kurios kitos audito firmos mano, jog Kinijos skola – dar skaitlingesnė. Maždaug 160 proc. nuo BVP. Panašiai kaip ir Graikijoje.

Kiniečiams slėpti savo skolas padeda vadinamieji “popieriniai projektai”. Jų dėka dirbtinai lėtinamas ekonomikos augimas. Ir tas lėtėjimas tęsis mažiausiai dešimtmetį. Žodžiu, Kinijos vyriausybė verčia savo bankus skirti kreditus netikriems projektams apmokėti. Tai reiškia, kad Kinija stato miestus – vaiduoklius. Pavyzdžiui, vidinėje Mongolijoje pastatytas modernus miestas Ordos. Nors pastatai, komunikacijos ir keliai – itin modernūs, bet kol kas tame mieste niekas negyvena. Tas miestas – tuštutėlis. Formaliai tokie statybiniai projektai kuria BVP, bet jų ypatinga savybė – didelis lėšų švaistymas. Laisvosios rinkos sąlygomis silpnieji kinų verslininkai čia pat bankrutuotų. Tačiau Kinijos vyriausybė juos dirbtinai palaiko, skirdama finansinę paramą.

Centrinė Kinijos valdžia dirbtinai mažina indėlių palūkanas bankuose ir tuo pačiu dirbtinai mažina gyventojų pajamas. Tai labai panašu į klaidą, kurią 1990-aisiais padarė Japonija, pasmerkdama savo šalį ekonomikos lėtėjimui ir stagnacijai. Vienintelė Kinijos išeitis – pakeisti politinę kryptį. Bet politinės krypties Pekinas tikrai nekeis. Tiesa, valdžia Kinijoje po truputį keičiasi. Į valdžią ateina naujieji modernaus sukirpimo lyderiai. Bet tai reiškia, kad senieji lyderiai nebijo daryti klaidų ir nė kiek nemąsto apie artimiausią ateitį. Mat šiandien daromos klaidos ir pinigų švaistymas atsilieps ne jiems, seniesiems lyderiams, o naujosios kartos vadovams. Žodžiu, Kinija brenda į skolų liūną, ir ši aplinkybė neleis jai itin sparčiais tempais modernizuoti armijos. O per tą laiką galbūt atsigaus ir Amerikos ekonomika.

2011.08.28


Prisijunkite prie diskusijos