Atviras laiškas dėl Vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės


Print

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, spalio 8 dieną susitikusi su piketo prie Lietuvos Respublikos Seimo „Dėl Vaiko teisių kontrolierės E.Žiobienės atstatydinimo“ atstovėmis (visuomeninio judėjimo “Drąsiaus kelias” nare pedagoge Danute Maslauskiene, antipedofilinio judėjimo atstove pedagoge Vida Vrubliauskiene bei Londono lietuvių visuomeninio judėjimo “Veritas“ astove teisinį išsilavinimą turinčia Agne Gredeckaite) pažadėjo greitu laiku pasikviesti Vaiko teisių apsaugos kontrolierę E.Žiobienę ir paprašyti jos pačios atsitatydinti. Tokią Pirmininkės nuostatą patvirtino po susitikimo interviu “Lietuvos ryto” žurnalistams davęs Pirmininkės atstovas ryšiams su visuomene.

Ilgai laukti nereikėjo. Štai po 10 dienų žiniasklaidoje pasirodo pranešimas apie įvykusį susitikimą. Iš televizijos žinių kanalų sužinome, jog kontrolierė E.Žiobienė “ją (Seimo Pirmnininkę) įtikino”. Tad mes norime sužinoti: kuo įtikino? Kad yra „devynios auklės“, o įstatymai – netobuli? Norime pasakyti, kad įstatymai niekada nebūna tobuli ir gyvenimo tėkmėje būna palaipsniui tobulinami arba bloginami… Negi tikrai dėl visko kalti tik netobuli įstatymai ir be jų naujų reikalavimų nebuvo įmanoma nuosekliai, sąžiningai ir kompetentingai Lietuvoje ginti vaikų?

Iš tiesų I. Degutienė pastebėjo nekoordinuotai sprendžiamas Vaiko teisių problemas: viena tarnyba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, rajonuose tarnybos pavaldžios savivaldybei ir neaišku, kokios yra paties vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijos, kurios pagal įstatymą griežtai apribotos. Kaip Jūs, Seimo Pirmininke, numatote spręsti pačios įvardintą problemą? Kokios bus pasiūlytos priemonės? Kada įgyvendinsite?

Prašome pasakyti, ar buvo keliamas klausimas dėl Jūsų susitikimo su piketo atstovais metu išsakytos nuostatos, jog reikia taisyti teisinę bazę Vaiko teisių apsaugos srityje? Štai pagal dabar galiojantį Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnį: “Vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio arba teisinio pedagoginio darbo stažą”.

Seimo pirmininkė I.Degutienė, spalio 8 dieną susitikimo metu su deleguotais piketo nariais, aiškiai pasakė, jog teiks minėto įstatymo 5-ojo straipsnio pataisą, kad kontrolierius nebūtinai turi būti teisininkas su 10 metų teisininko stažu, kad į tokį postą labiau tiktų socialinis pedagogas, pedagogas, psichologas – tas asmuo, kuris turi didesnę patirtį dirbant su vaikais. I.Degutienė sutiko, kad ir dešimties metų darbo stažas yra per didelis.

Tai ir būtų vienas iš pirmųjų bei esminių žingsnių betaisant teisinę bazę Vaiko teisių apsaugos srityje. Bet kokio įstatymo pataisos dažnai nueina ilgoką kelią, kol būna paskelbiamos „Valstybės žiniose“. Per tą laiką gali ir politikų ar valdininkų kadencijos pasibaigti, o pačios pataisos dar vis gulėti politikų stalčiuose.

Pas mus jau tapo bloga tradicija, kad valdininkui ar politikui net viešai susikompromitavus (kaip prisipažįsta ir pati E.Žiobienė) ir toliau norima laikytis savo darbo kėdės. Nepakeičiamų pareigūnų nėra, tad tik pasielgus garbingai galima tikėtis susilaukti pagarbos bent jau savo karjeros ateityje. Jis gali ir tobulėti, ir degraduoti. Visai gali būti, kad ši, santykinai dar jauna valdininkė, ateityje geriau suvoks, kurioje darbo sferoje gali geriausiai pritaikyti savo žinias. Vaikų apsaugoje padarytos klaidos tokią galimybę sumažina beveik iki nulio. Pati Edita Žiobienė pripažįsta, kad jos kai kurie vieši pasisakymai buvo nepakankamai apgalvoti ir galėjo jai pakenkti. Tad tikriausiai kitą kartą ji labiau pagalvos, ką sako.

Na ir kas, kad ji viešai ateityje tiek daug nekalbės? Ar tai jau leis manyti, kad pasikeitė jos mąstymas ir sugebėjimas užimti tokias svarbias pareigas? Deja, tuo tenka labai suabejoti. Seimo Pirmininkė galėjo pasiūlyti E.Žiobienei pasiieškoti kitokio darbo, nesusijusio su vaikų apsauga, jei ji mano, kad E.Žiobienė yra kompetentinga teisisninkė. Pas mus dabar tapo netgi madinga iš vieno posto teisėsaugos darbuotoją perkelti į kitą, kad jis būtų apsaugotas nuo visuomenės dėmesio. Tokiais perstumdymais mėgstama viešai pasigirti ir netgi pasididžiuoti.

Jei I.Degutienė nebūtų žinojusi apie buvusios kandidatės praeities darbus, tai tada galima būtų manyti, kad ji apsiriko. Kai viešoje erdvėje apie kandidatus pasklinda informacija, tai padėjėjai ir patarėjai turi ją surinkti ir nuo politiko, kuriam padeda, jos neslėpti. Tai kas iš I.Degutienės patarėjų atsakingas už šią vaikų apsaugos sritį.? Be to, norime pastebėti, kad Vaiko teisių apsaugos Kontrolierė turi bent devynis patarėjus, būrį vyriausiųjų specialistų. Tačiau, matyt, nei pati kontrolierė, nei jos patarėjai nesuvokia tikrosios savo darbo paskirties – ginti vaiko interesus.

Ką tai galėtų reikšti? Kad pirmajame susitikime su Seimo Pirmininke, kuriame dalyvavo jos penki patarėjai bei dvi pedagogės ir teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį turinti pilietė, įvyko nesusikalbėjimas? Ne. Ar atviras pokalbis tebuvo pigi viešųjų ryšių akcija? Taip pat gerb. I.Degutienė sakė, kad kaip mama, kaip močiutė, ji palaiko Drąsiaus Kedžio mergaitę, išreiškė susirūpinimą, kur yra antroji mergaitė. Dar kartą cituoju minėtą įstatymą, tik šį kartą 3 straipsnio, kuris apibrėžia pagrindinius Vaiko teisių kontrolieriaus veiklos principus, 4 punktą: “atskaitingumas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius už savo veiklą yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui”. Kodėl Seimo Pirmininkė nepaklausė Vaiko teisių kontrolierės šio klausimo?

Seimo Pirmininkė džiaugėsi, kad einama teisiniu keliu, kad atnešta ir įregistruota Seime peticija dėl E.Žiobienės atstatydinimo ir kad per mėnesį bus paruoštas atsakymas. Tad eikime kartu tuo teisiniu keliu. Po susitikimo su Seimo Pirmininke I.Degutiene aš, Agnė Gredeckaitė, sakiau, kad Edita Žiobienė, mano buvusi dėstytoja, kaip teisininkė yra tikrai stipri – aš jai galiu padėkoti už gautą teisinių žinių bagažą. Ir Seimo pirmininkė pritarė mūsų nuomonei, kad E.Žiobienė yra teisininkė teoretikė, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierės poste ji nesugeba savęs realizuoti. Nepriekaištinga teisininko kvalifikacija yra tik viena medalio pusė, kai kalbame apie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas, tačiau neišvengiamas ir moralinis autoritetas prieš visuomenę, o E. Žiobienė pastarojo neturi. Tai kodėl parlamento vadovė E.Žiobienei tik davė pastabą, jog šioms pareigoms reikia subtilumo?

Prašytume dar kartą gerb. Seimo Pirmininkę patikslinti susitikimo su mumis metu išsakytas nuostatas ir poziciją E.Žiobienės atžvilgiu.

Pasirašė:

Danutė Maslauskienė, Vida Vrubliauskienė ir Agnė Gredeckaitė.

Nuotraukoje: dabartinė Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė.

2010.10.25


Prisijunkite prie diskusijos