Aukščiausiasis Teismas pripažino: kelių chuliganas pagrįstai nuteistas už nužudymą


Print

Gruodžio 22 dieną paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turėtų priversti sunerimti kelių chuliganus.

Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Panevėžio apygardos 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis uteniškio vairuotojo, girto sprukusio nuo policijos ir sukėlusio avariją, kurioje trys žmonės žuvo, veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip tyčinį nužudymą. 

Utenos rajone gyvenantis 25 metų M. Š. į teisiamųjų suolą sėdo dėl 2014 metų kovo 29 dienos rytą Utenoje sukeltos tragiškos avarijos. Apie 7 val. 40 min. aikštelėje prie prekybos centro policijos patrulių ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi A6 Avant“. Tačiau pastarąjį vairavęs M. Š. teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo. 

Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau važiuodamas šalutine gatve, kirto vieną iš judriausių miesto gatvių. 

Bėglio kelionė baigėsi, kai, lėkdamas tolyn šalutine gatve, jis susidūrė su kita pagrindine gatve važiuojančiu taksi automobiliu „Renault Megane“. Juo 57 metų taksistas G. T. į turgų apsipirkti vežė dvi nuolatines klientes, garbaus amžiaus uteniškes. 

Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo vietoje. M. Š. ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina buvo nesunkiai sužaloti. 

Ikiteisminio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad judriomis miesto gatvėmis sprukdamas nuo policijos ekipažo, M. Š. kelis kartus viršijo leistiną greitį – skriejo 128 km/h greičiu. Jo kraujyje po avarijos rasta 2,02 promilės alkoholio. Minėtas uteniškis per keletą pastarųjų metų yra keliolika kartų baustas administracine tvarka dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.  

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai, o jį organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras D. Skrebiškis. 

Panevėžietis prokuroras priėmė precedento neturintį sprendimą – M. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavo ne kaip avariją, kurios metu žuvo du ar daugiau asmenų, tačiau kaip tyčinį dviejų ar daugiau žmonių nužudymą. 

Pasak D. Skrebiškio, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kad mirtiną avariją M. Š. sukėlė tyčia, sąmoningai pažeisdamas daugybę Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 

2014 metų gruodį Panevėžio apygardos teismas prokuroro argumentus pripažino pagrįstais ir M. Š.  dėl tyčinės žmogžudystės skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Tačiau 2015 metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Teismas nusprendė, kad M. Š. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip nužudymas, bet kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas. Perkvalifikavus veiką, jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 

Šį nuosprendį Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas kasaciniu skundu apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 

Išplėstinė 17-os teisėjų Aukščiausiojo Teismo (AT) plenarinė sesija gruodžio 22 dieną paskelbė, kad prokuroro kasacinis skundas pagrįstas. AT konstatavo, kad automobilį vairavęs  M. Š. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį be pakeitimų. 

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad siekdamas išvengti sulaikymo ir girtumo nustatymo, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuteistasis M. Š. iš esmės buvo abejingas savo veikos padariniams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką tai yra vienas iš netiesioginės tyčios požymių. Pasak Aukščiausiojo Teismo, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad vairuotojas suprato savo veikos pavojingą pobūdį, numatė padarinių atsiradimą ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė ir neskundžiama. 

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriausvyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2015.12.23; 05:39


Prisijunkite prie diskusijos