AUKSĖ NARVILIENĖ. KULTŪROS IŠTAKOS IR DABARTIS


Print

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinoms dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo įteisinta kaip atmintina Kultūros diena. Tokia diena pasirinkta balandžio 15-ji.

Ši data siejasi su kultūra tuo, kad 1935 metais tą dieną Vašingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu.

Dr. Auksė Narvilienė, Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje.
Dr. Auksė Narvilienė, Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje.

Šis istorinis įvykis turėjo savo ištakas, o šios – sąsajų su Lietuva. Įžymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas dar 1904 metais iškėlė mintį, jog nuo visa griaunančių karo audrų būtina apsaugoti kultūros turtus. Tai paliudijo ir  Pirmasis pasaulinis karas, nušlavęs nuo žemės paviršiaus daugybę meno ir kitų kultūros vertybių. Tos realybės akivaizdoje N. Rericho iškeltoms mintims pritarė daug įžymių asmenybių, kurių judėjimas subrandino dokumentą, įgavusį Rericho Pakto pavadinimą.

1931 m. rugsėjo 13-15 dienomis Briugėje įvykio pirmoji Paktui skirta konferencija. Tada šio miesto Švč. Kraujo bažnyčioje su Kristaus kraujo relikvija buvo pašventinta Taikos vėliava. Vėliavos simboliu pasirinktas raudonas žiedas, juosiantis tris raudonus skritulius, kaip Taikos per kultūrą simbolis. 1933 m. lapkričio 17-18 d. Vašingtone įvyko trečioji tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 36 valstybių atstovai, tarp jų – Lietuvos įgaliotasis ministras P. Žadeikis. Už Paktą savo laiku pasisakė daug žymių žmonių, tarp jų Romen Rolanas, Bernardas Šou, Rabindranatas Tagorė, Albertas Einšteinas, Tomas Manas ir kiti. Už šį Paktą ir kitus kultūrinius darbus popiežius Pijus XI apdovanojo Nikolajų Rerichą Garbės raštu. Nikolajus Rerichas taip pat buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai.

Ratifikavus Rericho Paktą Vašingtone 1935 m. balandžio 15 dieną, tų pačių metų gegužės mėn. vykusiame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime ministras Stasys Lozoraitis pasiūlė irgi ratifikuoti šį Paktą, bet Latvijos ir Estijos atstovai atidėjo šį klausimo sprendimą ateičiai. Tuo metu Vokietija ir Anglija buvo nusistačiusios prieš Paktą. Dėl šio Pakto buvo paskelbti visuomenės Memorandumai – 1936 m. – Lietuvos, 1937 m. Latvijos ir trijų Baltijos šalių. Pastarasis buvo įteiktas Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, vykusiam 1937 metais Kaune, bet atsakymo į jį tada nebuvo gauta. Nors daugelyje šalių buvo priimtos rezoliucijos Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone ratifikuota sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai nebuvo pritaikyta.

 Profesorius, Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
Profesorius, Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

JUNESCO 1954 metais, remiantis šiuo Paktu, priėmė Hagos konvenciją, tačiau joje nebuvo kalbama apie kultūros vertybių apsaugą taikos metu. Kaip žinome, kultūros paminklų ir įstaigų apsaugai buvo parinkta ne Taikos vėliava, o kitas ženklas. Nežiūrint to, Taikos vėliava reikšminga ir dabar. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos. Taikos vėliava ne kartą buvo iškelta virš planetos į kosminę erdvę ant orbitinių stočių. Amerikiečių astronautas Maiklas Foelas pasakė: „Mes iškėlėme šią Taikos vėliavą į kosmosą, kad dar kartą primintume visiems žmonėms apie mūsų visuotinę atsakomybę už žmonijos ir planetos likimą… Žmogaus skrydžiai į kosmosą… – tai pirmieji žingsniai link vieningos kultūros, kurios simbolis yra Taikos vėliava“.

N.Rerichas, keliaudamas po daugelį šalių, Trejybės simbolį rado įvairiose tautose, religijose ir kultūrose, pradedant neolito laikotarpiu. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate, Švč. Trejybė krikščioniškoje tradicijoje, pasaulinis susivienijimas ir panašiai.

Rericho Pakto aktualumas buvo suvoktas šių dienų Lietuvoje. Ir ne tik dėl susirūpinimo kultūros paveldo apsauga. Taip pat susirūpinta nepavydėtina dvasinės kultūros situacija apskritai, pačios kultūros puoselėjimu, ugdymu, plėtra. Todėl gimė Kultūros dienos idėja, kuriai įprasminti ir buvo pasirinkta balandžio 15-oji – Rericho Pakto ratifikavimo  diena. Kelių nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos kultūros fondo, Vydūno, Lietuvos Rericho, „Ethos“ draugijų) iniciatyva buvo rengiami Etikos forumai, kurių tikslas – atsižvelgiant į kultūrinę ir pasaulėžiūrinę Lietuvos įvairovę, siekti konkretaus politikos ir kultūros bendradarbiavimo, stiprinant dorovės vaidmenį.

Dešimtajame Etikos forume – Kultūros vyksmas ir inteligentija – surengtame 2006 m. kovo 16 dieną Kaune, paminėtas 70-metis Memorandumo, kuriuo žymūs Lietuvos kultūros veikėjai 1936 metais kreipėsi į Užsienio reikalų ministrą dėl Rericho Pakto ratifikavimo ir Taikos vėliavos iškėlimo. Šio Etikos forumo dalyviai kreipėsi su Prašymu į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo pirmininką, kad balandžio 15-ji būtų paskelbta Kultūros diena. Po Prašymu pasirašė šimtas asmenų. Tikint, kad Kultūros diena bus įteisinta ne tik Lietuvoje, bet ir taps tarptautine, šiame Prašyme siūlyta, kad tądien kaip daugeliui tautų ir kultūrų bendras simbolis būtų iškeliama Taikos vėliava.

Seimo III rūmų konferencijos salė, kurioje dirbo Tarptautinės konferencijos "Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?" dalyviai.
Seimo III rūmų konferencijos salė, kurioje dirbo Tarptautinės konferencijos „Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?“ dalyviai.

Pirmajai Kultūros dienai paminėti buvo skirta konferencija Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime?, kuri įvyko 2007 m. balandžio 13 d. LR Seimo rūmuose šioje salėje.

Įteisinus Lietuvoje Kultūros dieną, iniciatyvinės grupės nariai kreipėsi į Baltijos Asamblėjos Lietuvos Seimo atstovus, siūlydami inicijuoti, kad Kultūros diena būtų minima kartu visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Baltijos Asamblėja 2007 m. lapkričio 24 dieną priėmė Rezoliuciją, kurioje ragina Baltijos Ministrų tarybą paskelbti balandžio 15 dieną Baltijos valstybių Kultūros diena ir koordinuoti veiksmus, reikalingus kuriant bendrą Baltijos kultūros erdvę. Deja, šis pasiūlymas dar laukia įgyvendinimo.

Taip pat Kultūros dienos iniciatoriai kreipėsi į Baltijos Miestų Sąjungos Kultūros komisiją. Šios Komisijos valdyba 2007 m gruodžio mėn. pritarė Lietuvos kultūros dienai ir rekomendavo jų ženklą naudoti Kultūros dienos renginių metu.

Nuo 2009 metų Kultūros dienos renginių metu pradėta kelti Taikos vėliava. Ypač iškilmingai tais metais buvo iškelta prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiandien Lietuvoje plazda daugiau nei 100 Taikos vėliavų, skelbdamos pasiryžimą siekti Taikos per kultūrą, įtvirtinti svarbiausias žmonijos vertybes.

Lietuvoje plačiai minima Kultūros diena: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos, kiti renginiai.

Konferencijų, kas metai vykstančių Seimo rūmuose temos parenkamos atsižvelgiant ir į tų metų paskelbtas Seimo temas. Pavyzdžiui, 2011 metų tarptautinė konferencija buvo paskirta Konstantinui Mikalojui Čiurlioniui. Praėjusiais – paminėtas ir Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejus. Kultūros dienos reginių metu Tarptautinės konferencijos yra vykusios ir kituose miestuose: Panevėžyje, Klaipėdoje, Rietave, Dubingiuose, Ylakiuose, Neringos mieste, Birštone.

Koncertą surengę Radviliškio V.Kudirkos pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Koncertą surengę Radviliškio V.Kudirkos pagrindinės mokyklos moksleiviai.

Taikos vėliavos komitetas, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT padalinys Lietuvoje, su miestų bendruomenėmis nuo 2012 metų pradėjo skelbti Taikos miestus. Kultūros dienos ir kitų renginių metu paskelbti šeši Taikos miestai (miesteliai): Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringos miestas, Klaipėda, Birštonas. Šių miestų siekis – įgyvendinti kultūros prioritetą visose gyvenimo srityse. Lietuvoje vyko du tarptautiniai Taikos miestų forumai. Taip pat yra paskelbtos septynios Taikos mokyklos.

Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-tą, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos miestų ir mokyklų skelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, būdama pavyzdžiu kitoms šalims. Prieš aštuoneris metus Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dienos paskelbimą su Taikos vėliavos simboliu. Į šį judėjimą yra įsijungusios visuomenės grupės iš Italijos, Ispanijos, Izraelio, Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Austrijos, Šveicarijos, Meksikos, Argentinos, Brazilijos, Kolumbijos, Čilės, Kubos, Uzbekistano, Ukrainos, Kazachstano, Indijos bei kitų šalių. Jau 29 šalyse minima ši diena. Susidomėjimas auga ir toliau.

Savo ruožtu, 2013 metais Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21 dieną, o 2014 metais – ir balandžio 15-ją. Meksikoje keliamos Taikos vėliavos įvairiomis progomis jau daug metų. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT būstinė. Šio Komiteto prezidentė dr. Alicija Rodriges, žymi kino aktorė, Nobelio Taikos premijos nominantė yra dovanojusi daugiau negu 3 tūkstančius Taikos vėliavų, skleisdama taikos idėjas plačiai pasaulyje,  vykdydama programą – Kartu kuriame taiką, yra paskelbusi Taikos miestų. Ypatingą dėmesį savo veikloje skiria vaikų ir jaunimo ugdymui.

Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų, prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos prioritetą skleidžiant taikos ir kultūros idėjas, Kultūros dienos minėjimą, Taikos miestų ir mokyklų skelbimą Komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Šiais metais plačiai pasaulyje minimas jos reikšmingos veiklos 30 – metis. Tur būt sutiksime visi, kad reikia pasveikinti šią garbingą moterį čia dabar vykstančios konferencijos dalyvių vardu.

Kaip atsakytume į šios konferencijos klausimą – Ar kultūra tampa valstybės prioritetu? Tur būt, šis tapsmas vyksta pastoviai, kas dieną. Jis prasideda mūsų širdyse, mintyse, jausmuose, veiksmuose. Kuo daugiau valstybės piliečių sieks gyventi aukščiausių vertybių principais, išreikštais ir Taikos vėliava, tuo labiau artėsime į šį prioritetą.

Sėkmės mums visiems kuriant taikos ir kultūros šalį!

Šis pranešimas perskaitytas kovo 15-ąją Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?“ Konferencija buvo skirta Kultūros dienos 10-mečiui paminėti.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Dr. Auksė Narvilienė, Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT koordinatorė Lietuvoje.

Kitose Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: profesorius, Seimo narys Vytautas Juozapaitis, pirmininkavęs konferencijai; koncertą surengę Radviliškio V.Kudirkos pagrindinės mokyklos moksleiviai; Seimo III rūmų konferencijos salė, kurioje dirbo Tarptautinės konferencijos „Ar kultūra tampa valstybės prioritetu?“ dalyviai.

2016.04.19; 06:59