Azerbaidžano golgota (5)


Print

Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 5-ąją ištrauką iš Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos ir Žmogaus teisių instituto išleistos enciklopedijos „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Ši enciklopedinio pobūdžio knyga (enciklopedijos idėjų autorius ir mokslinis vadovas – Rovšanas Mustafajevas, Azerbaidžano NMA Žmogaus teisių instituto direktorius, politinių mokslų daktaras) liudija sudėtingą, tragišką Azerbaidžano likimą.

Pirmosiose dalyse aprašytos 1885 – 1896, 1903 – 1914 ir 1915 – 1918, 1918 – 1948 patirtos nelaimės.

Penktojoje ištraukoje apžvelgiami 1965 – 1980 metų įvykiai. Tai – labai svarbi ištrauka. Ji byloja, jog teroristinės armėnų organizacijos smurto neatsisakė net 20-ojo amžiaus pabaigoje. Kas dėjosi 19-ojo amžiaus pabaigoje ar 20-ojo pradžioje, – viena medalio pusė. Visai kas kita, kai prieš šimtą metų naudotos priemonės naudojamos ir 20-ojo amžiaus pabaigoje. Naudojamos ne kur nors už tūkstančių kilometrų tolimojoje Azijoje, o būtent čia, Europoje.

Taigi penktojoje ištraukoje pasakojama, kaip teroristinės organizacijos ASALA, JCAG ir Dašnakcutiun, persekiodamos musulmonus azerbaidžaniečius bei turkus, įžūliai siautėjo visoje Europoje. Azerbaidžaniečių ir turkų diplomatai, politikai, visuomenės veikėjai bei žurnalistai buvo kryptingai žudomi net Prancūzijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje…

Dažniausiai naudotas metodas – sprogmuo, slapta padėtas automobilyje ar prie ambasados durų. Tačiau nevengta naudoti ir šaunamųjų ginklų. Slaptai.lt iš minėtos enciklopedijos parinko tik tipiškiausius, bet toli gražu ne visus atvejus.

Vėlesnėse „Azerbaidžano golgotos“ ištraukose bus analizuojami 1965 – 1980, 1980 – 1994 metų laikotarpiai.

Paskutiniojoje dalyje pateiksime publikaciją, pasakojančią apie JAV Vyriausybės požiūrį į armėniškojo terorizmo apraiškas.

XXX

1965 metų balandžio 24–25. Jerevanas. Armėnija. Mitinio „armėnų genocido“ dingstimi mieste surengtas fašistinis šou. 400 000 armėnų, skatinami tarptautinės teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ aktyvistų, išėjo į gatves, šūkaudami priešiškus turkams, azerbaidžaniečiams lozungus ir reikalaudami perduoti Armėnijai Karabacho, Nachčyvano žemes ir didelę dalį Turkijos.

Tai buvo vienas iš viešo armėnų propagandinio teroro pavyzdžių, po kurio sustiprėjo valstybinis bei visuomeninis spaudimas azerbaidžaniečiams Armėnijoje. Azerbaidžaniečius atleidinėjo iš darbo, neįleisdavo į mokyklas, sumušdavo tiesiog teisėsaugininkų akivaizdoje. Dėl tokių akcijų dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių buvo priversti palikti gimtąsias vietas. Beje, įvairių šios „etninės sterilizacijos“ linijos besilaikančių armėnų teroristinių organizacijų nariams ilgai nesisekė gauti pageidaujamų rezultatų Armėnijos ir Sovietų Sąjungos valdžios komunistinėse struktūrose.

Anot Azerbaidžano Respublikos prezidento Geidaro Alijevo kalbos, pasakytos 1998 metų gegužės 27, „…ketvirtajame, penktajame, šeštajame, septintajame, aštuntajame dešimtmečiuose armėnų nacionalistai neatsisakė bandymų atskirti Kalnuotąjį Karabachą nuo Azerbaidžano ir prijungti prie Armėnijos. Jie ne kartą pradėdavo audringai veikti ta linkme, bet būdavo sustabdomi. Aš asmeniškai esu to liudytojas, ir daugeliu atvejų net organizavau, kaip išvengti tų bandymų“.

Vėliau, M. Gorbačiovo valdymo metais „Dašnakcutiun“ padarys viską, kas tik įmanoma, kad nušalintų G. Alijevą nuo valdžios ir net mėgins pasodinti jį į teisiamųjų suolą „už antiarmėnišką veiklą“. Tai liudija I. Muradiano laiškas.

1972 metų rugsėjo 5. Miunchenas. Vokietijos Federacinė Respublika. Teroristinė grupuotė „Juodasis rugsėjis“, kurioje savo karjerą pradėjo vienas iš ASALA (Armenian Secret Army of Liberation of Armenia) įkūrėjų Akopas Akopianas, surengė ir įvykdė Izraelio sportininkų žudynes Olimpinėse žaidynėse. Laikraštis „Armenian Reporter“ 1985 metų vasario 7 dieną paneigė informaciją spaudoje apie Akopo Akopiano žūtį 1982 metais, nurodydamas, kad teroristas pakaitomis gyvena Damaske ir Atėnuose, kur jam sudarytos visos sąlygos. Tas pats šaltinis, remdamasis įtakingu Paryžiaus laikraščiu „Le Matin“, pažymi, kad Akopas Akopianas aktyviai dalyvavo sportininkų žudynėse, vėliau pavadintose „Miuncheno skerdynėmis“.

Anot Prancūzijos laikraščio, Akopianas (Bedrosas Oganesianas) „gimė Irako Mosule. 1982 metais dalyvavo teroristinėse Beiruto grupėse, bet pabėgo iš šalie, kai į miestą įžengė Izraelio kariuomenė“. „Le Matin“ patvirtina tą faktą, kad Akopas Akopianas yra armėnų teroristinės organizacijos ASALA „įkūrėjas ir vadovas“. Laikraštis taip pat pabrėžia, kad „ASALA išlaidas dalinai padengia ją remiančių turtingų armėnų įnašai, kitas lėšas jie gauna iš kitų šaltinių, taip pat ir iš tebetrunkančio dalyvavimo narkotikų biznyje“. Tai, kad ASALA – teroristinė organizacija, patvirtina ir Amerikos šaltiniai“.

1973 metai. Tuo metu buvo sukurtas dar vienas armėnų teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ sukarintas padalinys „Armėnų genocido keršytojai“. Nuo pat pradžių minėtas padalinys pareiškė, kad jų veikla nukreipta prieš turkus. Pažymėtina, kad įvairiuose pasaulio regionuose jis veikia pasivadinęs skirtingai. 1980–1982 metais dalyvavo vykdant teroro aktus Austrijoje, Danijoje, Portugalijoje. Dažniausiai bendrininkauja su armėnų teroristais iš ASALA.

Organizacijos „Armėnų genocido keršytojai“ vadovai ir aktyviausi nariai: Tigranas Abgarianas Arutiunas Avetisianas Stepanas Avianas, Akopas Agolianas. Užbėgant į priekį pažymėsime, kad, pagal kai kuriuos šaltinius, 1973–2002 metais armėnų teroristinės organizacijos vien tik Vakarų Europos šalyse įvykdė 235 teroro aktus ir 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimą, sužeidė 524 žmones. Per armėnų teroristinių organizacijų aktus 105 civiliai asmenys buvo paimti įkaitais ir 12-ai įvykdyta egzekucija pagal įvairių armėnų teroristinių organizacijų nuosprendžius.

1973 metų sausio 27. Santa Barbara Kalifornija Jungtinės Amerikos Valstijos. Armėnų teroristas Gurgenas Janikianas nužudė Mechmetą Baidarą, Turkijos generalinį konsulą Los Andžele, ir Bachadirą Demirą, Turkijos konsulą Los Andžele. Nusikaltimai įvykdyti „Biltmoro“ viešbutyje Santa Barbaroje kur, neįtardami pavojaus, Turkijos diplomatai atėjo susitikti su „draugu“. Nepaisant teismo nuosprendžio įkalinti iki gyvos galvos, Gurgenas Janikianas po kurio laiko buvo paleistas į laisvę „dėl sveikatos būklės“.

1973 metų balandžio 4. Paryžius. Prancūzija. Armėnų teroristinė grupuotė priešais Turkijos ambasados ir Turkijos oro transporto kompanijos pastatą susprogdino bombą.

1973 metų spalio 26. Niujorkas. Jungtinės Amerikos Valstijos. Turkijos informacijos tarnyba gavo siuntinį. Jame – bomba ir laiškas nuo armėnų teroristinės grupės „Nuteistasis Gurgenas Janikianas“, – ji pavadinta nusikaltėlio, 1973 metų balandžio 27 dieną įvykdžiusio žmogžudystę Kalifornijos valstijoje, Santa Barbaroje, vardu. Bombą laiku nukenksmino saugumo tarnyba.

1975 metai. Beirutas. Libanas. Tuo metu įkurta dar viena armėnų teroristinė organizacija ACOA. Štabo būstinė Damaske. Tik per šešis 1975 metų mėnesius ACOA suorganizavimo 19 Turkijos diplomatų nužudymą įvairiose pasaulio šalyse. ACOA turi per tūkstantį smogikų, kurie rengiami Palestinos bazėse Sirijoje ir karinėse stovyklose, esančiose Kipro salos Graikijos dalyje.

1975 metų vasario 7. Beirutas. Libanas. Libano tarnautojas buvo sunkiai sužeistas, kai bandė nukenksminti bombą Turkijos Informacines Agentūros ir Turizmo biuro pastate. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Nuteistasis Gurgenas Janikianas“.

1975 metų vasario 20. Beirutas. Libanas.  Priešais Turkijos oro transporto kompanijos pastatą Beirute sprogo kilograminė bomba. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Nuteistasis Gurgenas Janikianas“.

1975 metų spalio 22. Viena. Austrija. Trys ginkluoti armėnų teroristai, įsibrovę į Turkijos ambasadą Vienoje, nužudė Turkijos ambasadorių Danisą Tunalidžilą. Atsakomybę už kruviną nusikaltimą prisiėmė teroristinė grupė „Armenijos Pergalinga Armija“.

Kita armėnų teroristinė organizacija, ASALA, irgi pretendavo į nusikaltimo „autorystę“. Keldamos viena kitai tokias pretenzijas, armėnų teroristinės organizacijos tuo pačiu siekė joms būtino įvaizdžio ir ypatingo statuso tarptautinio terorizmo sferoje.

1975 metų spalio 24. Paryžius. Prancūzija. Nužudytas ambasadorius Ismailas Ereza ir jo vairuotojas Talipas Enera. Armėnų teroristinės organizacijos ASALA ir JCAG ginčijasi tarpusavyje dėl atsakomybės už pasikėsinimą. Varžytuvės tarp armėnų teroristinių organizacijų kartais įgydavo absurdo formą. Besivaikant įvaizdžio būdavo užmirštamas konkretaus žmogaus gyvenimas, pralietas kraujas.

JCAG buvo įkurta 1972 metais partijos „Dašnakcutiun“ XX suvažiavime Vienoje (Austrija). Jos tikslas – suvienyti jaunus armėnų kilmės Libano piliečius į naują teroristinį sukarintą padalinį.

1975 metų spalio 28. Beirutas. Libanas. Per apšaudymą raketomis buvo smarkiai sugriauta Turkijos ambasada Beirute. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA. Armenan Secret Army of Liberation of Armenia (ASALA) įsteigta 1975 metais. Štabo būstinė Beirute. ASALA turi infrastruktūrą Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, daugiausia Sirijoje (Bekaa slėnis), Libane, Šiaurės Amerikoje. Viena iš pagrindinių struktūrų – organizacinis centras – įsikūręs Atėnuose (Graikija).

Teroristinės organizacijos tikslas – kova už „didžiąją Armėniją“. ASALA vykdo teroristinę veiklą prieš Turkijos ir Azerbaidžano piliečius, o taip pat prieš jų strateginius sąjungininkus. Vadovai ir aktyvūs nariai: Akopas Akopianas, Simonas Zakarianas, Vazgenas Petrosianas, Vazgenas Sislianas, Seda Kavramianas, Gilbertas Levonas Molnasianas, Martirosas Džamdočianas.

Nuo 1973 metų būsimieji armėnų ASALA smogikai išeina sustiprintą parengtį Palestinos lageriuose, mokydamiesi organizuoti ir vykdyti diversines teroristines operacijas. Viena iš pagrindinių bazių armėnų teroristams rengti yra ir Graikijos Kipro teritorijoje Trodos kalnuose specialiai įrengta stovykla. Pasak informacinės agentūros BBC, Mossadas turėjo svarbios informacijos apie stovyklas PKK ir ASALA smogikams mokyti, įrengtas Trodos kalnuose Kipre…

Vienas iš ASALA lyderių, Akopas Akopianas, aktyviai dalyvavo Izraelio sportininkų nužudyme Miunchene. Etninis armėnas, jis žinomas ir musulmoniška pravarde Modžahedas, bendradarbiavo su tokiomis teroristinėmis organizacijomis, kaip PFLGG, Abu Nidal ir „Juodasis rugsėjis“. 1975 metais inicijavo ASALA sukūrimą PFLGG struktūros pagrindu. Iš pradžių teroro aktai buvo vykdomi tik prieš Turkijos piliečius. Vėliau ASALA aukomis tapo įvairiausių šalių ir tautybių atstovai. 1975–1985 metais armėnų teroristinė organizacija ASALA įvykdė 168 tarptautinius teroro aktus, kurių dalis baigėsi mirtimi. ASALA teroristinėse operacijos, anot šaltinių, dalyvauja samdiniai iš įvairiausių Artimųjų Rytų šalių.

1976 metų vasario 16. Beirutas. Libanas. Armėnų teroristas Chamra street nužudė Turkijos ambasados Beirute pirmąjį sekretorių Oktarą Siritą. Banditui pavyko pasprukti.

Atsakomybę už nužudymą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA, veikianti pagal „Dašnakcutiun“ ideologiją.

1976 metų gegužės 17 Frankfurtas, Esenas, Kelnas. Vokietijos Federacinė Respublika. Turkijos diplomatiniai biurai Frankfurte Esene ir Kelne vienu metu tapo armėnų teroristinių organizacijų bombų atakų taikiniais.

1976 metų gegužės 28. Ciurichas. Šveicarija. Sprogus dviem bomboms, sugriauti Turkijos banko „Garanti Bankasi“ Šveicarijos filialas ir Turkijos atašė darbo reikalams biuras. Trečia bomba, padėta Turkijos turizmo biuro patalpose, buvo laiku nukenksminta teisėsaugos tarnybų. Šveicarijos teisėtvarkos institucijos tvirtina, kad nusikaltimą įvykdė armėnų teroristinė organizacija JCAG, veikianti pagal „Dašnakcutiun“ ideologiją. Tuo pačiu metu datuojamas dar vienas areštas, šį kartą Šveicarijoje suimtas armėnų teroristas narkotikų prekeivis Nubaras Safojanas, įtarus, kad jis finansavo armėnų teroristines organizacijas, susijusias su sprogimais Ciuriche.

1977 metų gegužės 14. Paryžius. Prancūzija. Sprogimas Turkijos turizmo biure Paryžiuje. Sužeistas vienas žmogus. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė dvi skirtingos armėnų teroristinės grupės:

a) „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“, įeinanti į ASALA sudėtį. Štabo būstinė yra Prancūzijoje; b) „Jaunimo veiksmų grupė“.

1977 metų gegužės 29. Stambulas. Turkija. Galinga bomba sprogo Stambulo oro uoste „Yeşilköy“: 5 žmonės žuvo ir 42 buvo sužeisti (vienas iš jų JAV pilietis). Tą pačią dieną kita bomba sprogo Stambulo „Sirkeci“ stotyje, vienas žmogus žuvo ir 10 sužeista. Smarkiai nuniokotas stoties pastatas. Atsakomybę už tas kruvinas akcijas prisiėmė teroristinė grupė „Armėnų gegužės 28-osios organizacija“.

1977 metų birželio 6. Ciurichas. Šveicarija. Galingas sprogimas sugriovė parduotuvę, priklausiusią turkui Huseinui Biulbiuliui. Versiją, kad už tą akciją atsakinga viena iš armėnų teroristinių organizacijų, vėliau patvirtino daugybė faktų, patikslintų per tyrimą.

1977 metų birželio 9. Vatikanas. Turkijos ambasadorių Vatikane Tachą Karimą nužudė du armėnų teroristai priešais jo paties rezidenciją. Paskambinusi į informacijos agentūrą Beirute, armėnų teroristinė organizacija JCAG prisiėmė atsakomybę už žmogžudystę.

1977 metų spalio 4. Los Andželes, Kalifornijos valstija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Bomba sprogo priešais amerikiečių profesoriaus Stenlio Šou, žydo, Rytų istorijos specialisto Kalifornijos universitete namą. Sprogimas smarkiai nuniokojo pastatą. Šou per stebuklą liko gyvas. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė teroristinė organizacija „Armėnų grupė–28“.

1978 metų sausio 2. Briuselis. Belgija. Sprogusi bomba sugriovė Turkijos banko pastatą. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė grupė „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“ – ASALA padalinys.

1978 metų sausio 3. Londonas. Didžioji Britanija. Turkijos banke Londone suveikė sprogmuo. Atsakomybę už teroristinį aktą prisiėmė teroristinė organizacija „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“ – ASALA padalinys.

1978 metų sausio 8. Maskva. SSSR. Sprogimas Maskvos metro. Teroro aktą įvykdė nusikalstama grupė: S. Zatikianas, Z. Bagdasarianas, A. Stepanianas. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė organizacija „Nacionalinės Vienybės Partija“.

1978 metų birželio 2. Madridas. Ispanija. Trys armėnų teroristai, apsiginklavę automatais, pradėjo šaudyti į Turkijos ambasadoriaus Zekio Kiuneralio mašiną, kai ji išvažiavo iš ambasados teritorijos. Per šaudymą žuvo ambasadoriaus žmona Pekle Kiuneral ir ambasadorius dimisijoje Beširas Balsas oglu. Vairuotojas, ispanas Antonijus Toresas, buvo sunkiai sužeistas ir ligoninėje operuojamas mirė.

Atsakomybę už nužudymą iki šiol ginčija tarpusavyje armėnų teroristinės organizacijos ASALA ir JCAG.

1978 metų liepos 8. Paryžius. Prancūzija. Paryžiuje įvykdytas pasikėsinimas į Turkijos ambasados atašė. Po kurio laiko mesta granata į Turkijos turizmo biurą. Atsakomybę už abu teroro aktus prisiėmė organizacija „Armėnų genocido teisingumo komandosai“.

1978 metų gruodžio 6. Ženeva. Šveicarija. Įvyko sprogimas priešais Turkijos konsulatą, smarkiai jį apgriovęs. Atsakomybę už teroro aktą prisiėmė organizacija „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“.

1978 metų gruodžio 17. Ženeva. Šveicarija. Įvyko sprogimas Turkijos oro transporto kompanijos pastate Ženevoje. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1979 metų liepos 8. Paryžius. Prancūzija. Armėnų teroristai susprogdino tris bombas Turkijos įstaigose:

1) oro transporto kompanijoje; 2) darbo atašė biure; 3) turizmo biure.

Ketvirtoji bomba, padėta Turkijos nuolatinės atstovybės Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijoje (EBVO) patalpose, buvo laiku nukenksminta Paryžiaus teisėtvarkos tarnybų. Atsakomybę už sprogdinimus prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JCAG.

1979 metų rugpjūčio 22. Ženeva. Šveicarija. Du Šveicarijos sostinės gyventojai sužeisti ir paguldyti į ligoninę, sprogus bombai, padėtai į Turkijos konsulo Ženevoje Niasio Adalio mašiną. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1979 metų rugpjūčio 27. Frankfurtas. Vokietijos Federacinė Respublika. Frankfurto gyventojas buvo sunkiai sužeistas per sprogimą prie Turkijos autotransporto kompanijos pastato Frankfurte. Nukentėjo ir pro šalį važiavusio tramvajaus keleiviai. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1979 metų spalio 4. Kopenhaga. Danija. Sunkiai sužeisti du danai buvo skubiai nugabenti į ligoninę, sprogus bombai, paliktai popierių šiukšliadėžėje netoli Turkijos oro transporto kompanijos pastato. Sprogimas smarkiai apgriovė pastatą. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA, kuri laikosi „Dašnakcutiun“ ideologinio kurso.

1979 metų spalio 12. Haga. Nyderlandai. Armėnų teroristas nužudė Turkijos ambasadoriaus Ozdemiro Benlerio 27-rių metų sūnų jo paties mašinoje. Delfto Technikos universiteto doktorantas buvo nužudytas matant dešimčiai žmonių. Nusikaltėlis pasislėpė. Atsakomybę už nužudymą prisiėmė dvi armėnų teroristinės organizacijos – JCAG ir ASALA.

1979 metų lapkričio 8. Roma. Italija. Sprogimas sugriovė Turkijos ambasados pastatą, kur įsikūręs ir turizmo atašė biuras. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1979 metų lapkričio 18. Paryžius. Prancūzija. Du prancūzų tarnautojai buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę po sprogimų Paryžiaus centre. Sugriauti trijų tarptautinių oro kompanijų biurai:

1) Vokietijos „Lufthanza“; 2) Danijos „KLM“; 3) Turkijos „THY“.

Atsakomybę už visus tris teroro aktus prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA. Nagrinėdami armėnų teroristinių organizacijų finansavimo klausimą, tyrėjai primygtinai rodo jų ryšį su narkotikų prekeiviais. Ryšium su tuo pateikiamas faktas, kad ASALA, keldama reikalavimus, ginančius suimtus kontrabandininkus, vadino juos ne kitaip, kaip tik „politiniais kaliniais“.

1979 metų lapkričio 25. Madridas. Ispanija. Įvyko sprogimai priešais Amerikos oro transporto kompanijos ir „British Airways“ kompanijos filialų Madride pastatus. Armėnų teroristinė organizacija ASALA, prisiėmusi atsakomybę už sprogimus, pranešė, kad tai buvo perspėjimas Romos Popiežiui, ketinančiam apsilankyti vizito Turkijoje.

1979 metų gruodžio 17. Londonas. Didžioji Britanija. Sprogus bombai buvo smarkiai nuniokotas Turkijos oro transporto kompanijos filialo Londone pastatas. Atsakomybę prisiėmė teroristinė grupė „Armėnijos išvadavimo frontas“, veikianti pagal „Dašnakcutiun“ ideologiją.

1979 gruodžio 22. Paryžius. Prancūzija. Armėnijos teroristas nužudė Turkijos ambasados turizmo atašė Elmazą Šolpaną, vaikščiojusį Eliziejaus laukais, kur yra minios žmonių. Atsakomybę už diplomato nužudymą prisiėmė keletas armėnų teroristinių organizacijų: ASALA, JCAG ir „Armėnų smogikų būrys prieš genocidą“.

1979 metų gruodžio 22. Amsterdamas. Nyderlandai. Sprogimas rimtai apgriovė Turkijos oro transporto kompanijos pastatą. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1979 metų gruodžio 23. Roma. Italija. Įvyko sprogimas priešais Pabėgėlių centrą prie Pasaulinės Bažnyčių Tarybos (Dino pensionas) Romoje. Tas Centras buvo naudojamas kaip „perkėlimo“ punktas armėnų imigrantams iš Libano. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA, pareikalavusi iš Italijos valdžios ypatingų lengvatų etniniams armėnams iš Libano.

1979 metų gruodžio 23. Roma. Italija. Dešimtys Romos gyventojų buvo sužeisti ir nugabenti į ligoninę po trijų sprogimų priešais Prancūzijos oro transporto kompanijos ir Amerikos oro transporto kompanijos „Trans World Airlines“ Romos filialų biurą. Prisiėmusi atsakomybę už sprogimus, armėnų teroristinė organizacija ASALA pareiškė, kad bombos buvo padėtos „kaip atsakymas į represinius Prancūzijos valdžios išpuolius prieš armėnus, gyvenančius Prancūzijoje“.

1980 metų vasario 2. Briuselis. Belgija. Briuselio centre priešais Turkijos oro transporto ir sovietų „Aeroflot“ kompanijų pastatus su penkių minučių intervalu sprogo dvi bombos. Savo oficialiame pranešime teroristinė grupė „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“ pareiškė, kad prisiima atsakomybę už abu sprogimus.

1980 metų vasario 6. Bernas. Šveicarija. Priešais Turkijos ambasados Berne pastatą armėnų teroristas pradėjo šaudyti į automobilyje sėdėjusį Turkijos ambasadorių Doganą Tiurkmeną. Ambasadorius buvo sužeistas. Armėnų teroristas Maksas Klindžianas vėliau buvo suimtas Marselyje ir grąžintas į Šveicariją tyrimui atlikti.

Atsakomybę už pasikėsinimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JCAG.

1980 metų kovo 10. Roma Italija. Du italai žuvo ir 14 buvo sužeista nuo dviejų stiprių sprogimų Turkijos oro transporto kompanijos biure ir Turkijos turizmo biuro Romoje patalpose Plazza della Republica. Atsakomybę prisiėmė teroristinė organizacija „Naujasis Armėnų Pasipriešinimas“.

1980 metų balandžio 17. Roma. Italija. Šalia Katedros trys armėnų teroristai įvykdė pasikėsinimą į Turkijos ambasadorių Vatikane Vesdį Tiurelą. Ambasadorius, jo apsauga ir vairuotojas buvo sužeisti. Atsakomybę užpuolimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija JCAG.

1980 metų liepos 31. Atėnai. Graikija. Turkijos ambasados Atėnuose valdymo reikalų atašė Galibas Ozmanas ir jo šeima savo mašinoje buvo apšaudyti armėnų teroristų. Galibas Ozmanas ir jo 14-metė duktė Neslichan žuvo. Jo žmona Sevil ir 16-metis sūnus Kenanas buvo sužeisti.

Atsakomybę už nužudymą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA. Tuo pačiu laikotarpiu spaudoje aktyviai skleidžiama versija, kad armėnų teroristai Graikijoje susiję su narkotikų bizniu. Vėliau prielaida pasitvirtina, kai Graikijos teisėsaugos institucijos sulaikė narkotikų prekeivį N. Safojaną. Visuomenė sužino ir tai, jog anksčiau jis buvo suimtas, įtarus, kad finansavo armėnų teroristus. 

1980 metų rugpjūčio 1. Vienas iš ASALA lyderių Akopas Akopianas, prisipažinęs, kad yra susijęs su Turkijos ambasadoriaus Atėnuose nužudymu 1980 metais, viešai pareiškia: „Mūsų priešas – Turkijos režimas, NATO ir armėnai, kurie ne su mumis“. Vėliau, kaip mano daktaras Hitas U. Louris, teroro aktai buvo vykdomi ne tik prieš Turkijos piliečius, bert ir kitų šalių piliečius, neturinčius nieko bendro su absurdiškais armėnų teroristinių organizacijų tikslais.

1980 metų rugpjūčio 11. Niujorkas. Jungtinės Amerikos Valstijos. Netikros bombos buvo numestos priešais Turkish House biurą, kur buvo įsikūrusi Turkijos delegacija prie JTO ir Turkijos ambasada Niujorke. Laiške, pritvirtintame prie vienos bombos, buvo grasinama baudžiamosiomis akcijomis prieš Turkijos diplomatus. Laiškas pasirašytas „Armėnų grupė“.

1980 metų spalio 3. Ženeva. Šveicarija. Atsitiktinai sprogus bombai, buvo sužeisti du armėnų teroristai, rengę pasikėsinimą viename iš Ženevos viešbučio numerių. Šveicarijos policija suėmė abu teroristus – Siuzi Machseredžian ir Aleksandrą Jenikomečianą. Areštas buvo priežastis įsteigti naują armėnų teroristinės organizacijos ASALA „filialą“, vadinamąją „Spalio 3 organizaciją“, kuri vėliau ne kartą užpuldinėjo Šveicarijos įstaigas visame pasaulyje.

1980 metų spalio 3. Milanas. Italija. Du italai buvo sužeisti per sprogimą priešais Turkijos oro transporto kompanijos biurą. Atsakomybę už sprogimą prisiėmė armėnų teroristinė organizacija ASALA.

1980 metų spalio 6. Los Andželes, Kalifornija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Turkijos generalinio konsulo Los Andžele Kemalio Arkano namasbuvo apmėtytas buteliais su padegamuoju skysčiu. Anoniminis telefono skambutis pranešė, kad sprogimas buvo įvykdytas „vardan armėnų“.

1980 metų spalio 12. Los Andželes, Kalifornija. Jungtinės Amerikos Valstijos. Sprogimas sugriovė Kelionių agentūros Holivude biurą. Jam vadovavo amerikiečių kilmės turkas. Armėnų teroristinė organizacija JCAG prisiėmė atsakomybę už sprogdinimą. Maždaug tuo pačiu metu Jungtinėse Amerikos Valstijose narkotikų prekeiviui Libijos piliečiui armėnui Nubarui Safojanui pateikiamas kaltinimas dėl heroino kontrabandos. Pažymėsime, kad šiek tiek anksčiau Safojanas jau buvo suimtas Šveicarijoje, įtarus, kad jis finansuoja armėnų teroristus, bet vėliau buvo paleistas į laisvę.

1980 metų spalio 12. Londonas. Didžioji Britanija. Tą dieną sprogimas apgriovė Šveicarijos prekybos kompleksą Britanijos sostinės centre. Atsakomybę prisiėmė armėnų teroristinė organizacija „Spalio 3 organizacija“.

(Bus daugiau)

2014.02.26; 06:02


Prisijunkite prie diskusijos