Be Rusijos intrigų čia tikrai neapsieita


Print

Jelena Maglevanaja  (Елена Маглеванная) – žymi Rusijos žmogaus teisių gynėja, didžiausią dėmesį pastaruoju metu sukoncentravusi į Šiaurės Kaukazo problemas. Tačiau šiandien ji gyvena ne Rusijoje, ne Čečėnijoje, bet Suomijoje.

Kodėl J.Maglevanaja pasitraukė iš Rusijos, ką ji mano apie dabartinę Kremliaus politiką Čečėnijoje, kaip vertina Lietuvos VSD persekiotų Hadižat ir Maliko Gatajevų bylą, – sužinosite perskaitę šį interviu.

Interviu vadinasi “Be Rusijos intrigų čia neapsieita”. Su žmogaus teisių gynėja Jelena Maglevanaja kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Kodėl ir kaip Jūs atvykote į Suomiją? Kokios tikrosios priežastys? Juk į Suomiją Jūs atvykote greičiausiai ne savo noru. Rusijoje jums grasino?

Į Suomiją atvykau dalyvauti Žmogaus Teisių gynimo organizacijos Finrosforum organizuojamos konferencijos kvietimu. Tačiau po šios konferencijos nusprendžiau pasilikti Suomijoje ir prašyti politinio prieglobsčio .

Aš tai padariau todėl, kad tai buvo vienintelė galimybė tęsti savo darbą. Man grįžus į Rusiją manęs būtų laukęs kalėjimas (o greičiausia ir mirtis), nes aš atsisakiau paklusti teismo sprendimui, kuris yra absurdiškas. Esmė ta, kad aš viename populiariame rusų laikraštyje aprašiau Rusijos kalėjimuose atliekamus kankinimus, kuriuos patiria neteisėtai sulaikyti čečėnų tautybės asmenys. Rusijos teismas “įrodė“, kad mano straipsnio herojus čečėnas Zubairas Zubairovas … kankino pats save, norėdamas apmeižti Rusijos valdžią.

Jūs, žinoma, stebite dabartinius įvykius Rusijoje. Gal galite pasakyti, ką teisingai daro Kremlius, o kur jo klaidos? Ko gali tikėtis Vakarai iš Kremliaus?

Mano nuomone, Kremlius stovi vietoje ir iš lėto skęsta savo paties iškastoje išvietėje.  Rusijoje netgi valdančiojo režimo negalima pavadinti diktatorišku, nes šis režimas neturi net diktatoriškam režimui būdingos jėgos. Nėra nei diktatūros, nei jai būdingos opozicijos, todėl visa Rusija iš lėto skęsta.

Teisingų Kremliaus sprendimų aš niekaip negaliu atsiminti ar įvardinti. Nebent tai, kad buvo pratęstas moratoriumas mirties bausmei. Nors tiesą pasakius, Rusijos kalėjimuose ir toliau žudomi čečėnų tautybės žmonės – be jokio nuosprendžio. Tą inicijavo nepamainomas prezidentas – premjeras Vladimiras Putinas.

O klaidų Kremlius daro apsčiai – tai ir agresija prieš Gruzija su jos teritorijos okupacija. Baisiausia, kad pasaulinė visuomenė šį Rusijos fokusą prarijo lengvai, ir netgi nesuprato kas įvyko.

Iš Kremliaus galima tikėtis tik vieno – skendimo tame pačiame imperinių ambicijų ir   kruvinos čekistinės retorikos pilname liūne, toliau užgniaužiant viską, kas dar neužgniaužta ir daužant visus gerus sumanymus, kaip kadaise Nikita Chruščiovas daužė batu į tribūną Junginėse Tautose.

Kaip Jūs vertinate dabartinę padėtį Šiaurės Kaukaze ir būtent Čečėnijoje ? Kaip reikėtų išnarplioti šitą Gordijaus mazgą?

Būtent Šiaurės Kaukaze padėtis ir yra katastrofiška. Ten kiekvieną dieną liejamas nekaltų žmonių kraujas, dingsta be žinios gyventojai. Juk jūs žinote, kaip reikia pasielgti su Gordijaus mazgu – jį perkirsti. Visoms Šiaurės Kaukazo tautoms reikia suteikti apsisprendimo teisę. Neseniai susikūrė Kaukazo Imiratas. Tačiau visų pirma reikia išlaisvinti Čečėniją. Tai šalis, tauta, kuri savo krauju nusipirko teisę į Laisvę.

Kaip Jūs apibūdintumėte Suomiją? Kuo Suomija skiriasi nuo Rusijos?

Apie Suomija aš galiu kalbėti ir galvoti tik labai gerai. Nuo pat pirmų dienų čia pajutau Laisvės skonį ir kvapą, asmeninio  saugumo jausmą. Piketų metu policininkai šypsosi, o ne kaip Rusijoj muša žmones. Čia galima laisvai vaikščioti apsirengus pagal musulmoniškus papročius – niekas nekreips dėmesio ir nežiūrės kaip į potencialią teroristę. Pirmomis dienomis pamačius policiją pasidarydavo negera  – matyt, suveikdavo refleksai. Tačiau dabar jau baigiu priprasti prie tos Laisvės.

Patys suomiai – labai ramūs žmonės, šypsosis ir mandagūs. Rusijoje tvirtina, kad vakariečių šypsena yra dirbtinė, tačiau aš su tuo nesutinku. Matyt, taip rusai tvirtina iš nežinojimo. Suomijoje kiekvienas gali būti savimi. Gali priklausyti kokiai nori religijai ar konfesijai. Tai dar neįprasta po gyvenimo Rusijoje.

Koks Jūsų požiūris į Gatajevų, kuriuos persekioja Lietuvos VSD, bylą? Kas tai –  Lietuvos specialiųjų tarnybų “draugystė“ su Rusijos saugumu, kova su terorizmu ar  paprasčiausias žmogaus teisių pažeidinėjimas?

Su Gatajevų šeima esu pažystama jau senokai. Tai nuostabūs žmonės, mylintys visus savo vaikus. Atrodo, kad jie atleido visiems, netgi tiems, kurie juos išdavė. Aš netikiu, kad šie žmonės galėjo padaryti ką nors blogo savo globotiniams. Tad Lietuvos slaptųjų tarnybų kaltinimas Gatajevams, švelniai pasakius, yra melas ir provokacija, kurioje ryškiai matosi Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsakas. Kodėl Lietuvos valstybė turėtų persekioti čečėnų pabėgėlius, kurie Lietuvai nieko blogo nepadarė. O štai Rusija jau seniai paskelbė visą čečėnų tautą nusikaltėliais. Rusija daro viską, kad čečėnų pabėgėliai nerastų vietos užsienyje, o grįžę į Čečėniją patektų Ramzano Kadyrovo galvažudžiams tiesiai į rankas.

Gatajevai jokių sąsajų su terorizmu neturi, jie paprasčiausiai globojo vaikus, kurių likimą sužalojo karas.

Kaip jūs vertinate Suomijos Žmogaus teisių gynėjų pastangas Gatajevų byloje? Taip pat norėtųsi smulkiau sužinoti apie Suomijos Žmogaus teisių gynėjus.

Už Gatajevų šeimos gynimą visų pirma labiausia noriu padėkoti Rusijos – Čečėnijos tautų draugystės pirmininkei Oksanai Čelyševai. Ir, žinoma, begalei kitų gerų žmonių. Pavyzdžiui, europarlamentarei Cheidi Chautalai, suomių žmogaus teisių gynėjai Anu Charju.

Man teko dalyvauti daugelyje protesto akcijų, pavyzdžiui, prieš V.Putino vizitą į Suomiją, ar pagerbiant Rusijos spec. tarnybų nužudytos Natalijos Estemirovos atminimą. Galiu pasakyti, kad suomių susirinkdavo neparastai daug. Suomiai neturi baudžiauninko komplekso ir baimių.

Man patinka, kad Suomijoje labai daug neabejingų žmonių, kurie važinėja po trečio pasaulio šalis, filmuoja ir domisi žmogaus teisėmis. Europoje būti politiškai aktyviu yra laikoma geru tonu. Rusijoje į tokį žmogų pažiūrėtų kaip į keistuolį.

Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinius Lietuvos –Rusijos santykius. Kaip Vakarams reikėtų elgtis su Rusija – daryti nuolaidas ar didinti reikalavimus?

Tokių santykių, kokie dabar yra, neturėtų būti. Lietuvoje neturėtų būti panašių bylų į Gatajevų bylą. Nes tai akivaizdžiai demonstruoja Lietuvos pataikavimą Kremliui. O Vakarai ir taip per daug nuolaidūs Rusijai. Su Rusija reikia būti stipresniems ir griežtesniems. Vakarai prašo Rusijos laikytis žmogaus teisių, o Rusija iš tų prašymų juokiasi, šaiposi, tyčiojasi. Čia Vakarai neturi nuolaidžiauti. Dabartinės Rusijos politika yra tokia: jei Kremliui duosi pirštą, tai jis nukąs visą ranką, ir dar pabandys praryti visą žmogų, jeigu, žinoma, pajėgs.

Kurie rusų politiniai apžvalgininkai Jums imponuoja?  Per kai kurias Rusijos TV laidas, sakykim, RTVi, skelbiama nemažai įdomių, aštrių, drąsių ir principingų diskusijų, interviu. Man įdomu klausytis tokių pokalbių.

Man lengviau pasakyti, kokių apžvalgininkų aš nemėgstu. Kai TV ekrane matau M. Leontjevą (liaudyje vadinamą bleontjevu) ar ankščiau – M. Sokolovą, visada perjungiu TV kanalą ar išjungiu televizorių. Paskutinė TV laida, kurią norėjosi žiūrėti, buvo V.Sololovo autorinė laida “Prie barjero“.

Nepriklausomos spaudos Rusijoje irgi praktiškai nebeliko, nebent “Novaja Gazeta“. Kuri po Anos Politkovskajos žūties tapo nebe tokia aktualia ir įdomia. Iš apžvalgininkų su malonumu skaidau V.Novodvorskaja ir V.Šenderovičių. Žinoma, J. Latynina labai protinga ir gerai pažįsta Kaukazą, tačiau Kaukazo J.Latynina nemyli, ir žiūri į jį tik kaip į tyrinėjimo objektą. Todėl jos klausytis įdomu, tačiau nėra taip įtikinama.

Kokie Jūsų ateities planai? Gal ruošaitės rašyti knygą apie patirtus pergyvenimus?

Mano pagrindinis uždavinys – skleisti informaciją. Rašau straipsnius. Su džiaugsmu bendradarbiausiu ir su Jūsų laikraščiu “XXI amžius” ir internetiniu portalu www.slaptai.lt. Lietuva buvo iš tų šalių, kurios palaikė Čečėniją dar nuo Džocharo Dudajevo laikų. Naudodamasi šia proga ir perduodu kuo nuoširdžiausius linkėjimus lietuvių tautai.

Nuotraukoje: Suomijoje politinio prieglobsčio paprašiusi žymi žmogaus teisių gynėja Jelena Maglevanaja.

Iš rusų kalbos išvertė Vadimas Juška.

2010.05.14


Prisijunkite prie diskusijos