Benas Brunalas. Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių


Konservatoriai didina atotrūkį nuo valstiečių. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Su valdančiaisiais karo sąlygomis gyvenantys konservatoriai reitingų lentelėje didina atotrūkį nuo pagrindinių savo oponentų – „valstiečių“. Per pastaruosius du mėnesius Tėvynės sąjungai pavyko net 5 procentiniais punktais sustiprinti savo patikimumą visuomenės akyse, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) viešoji nuomonė buvo mažiau palanki ir valdančiųjų reitingas šiek tiek aptrupėjo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą šiuo metu turi konservatoriai – juos palaikytų 17,7 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Antroje vietoje su 12,4 proc. populiarumu rikiuojasi „valstiečiai“.

Tačiau ne atskiros pergalės politiniuose mūšiuose ar nuožmus konservatorių oponavimas valdančiųjų sprendimams lemia pastaruosius mėnesius augusį TS-LKD reitingą. Nepaisant to, kad politinių epizodų, kuriuose konservatoriai galėjo visuomenei prisistatyti kaip jėga, besipriešinanti valdančiųjų savivalei ir demokratinių principų laužymui, netrūko, sociologės nuomone, reitingų augimo priežastys greičiausiai susijusios su pagreitį įgyjančiais prezidento rinkimais.

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad partijų rietenos tarpusavyje ir net savo struktūrų viduje visuomenės akyse tapo kone kasdienybe, tad vargu ar konfliktai, kuriuos pastaruoju metu sukėlė valdančiųjų politikų sprendimai ir pareiškimai, turės reikšmingos įtakos piliečių nuomonės pokyčiams ir netolimoje ateityje.

Todėl, samprotavo sociologė, didelio poveikio reitingams neturėtų turėti ir dabartinis Vyriausybėje kilęs skandalas dėl ištrinto premjero pasisakymo, stipriai kritikuotas „valstiečių“ sprendimas valstybės pinigais palepinti „socialdarbiečius“ ar siekis keisti nacionalinio transliuotojo valdymo modelį. Tiek vienos, tiek kitos partijos elektoratas, aiškina R. Ališauskienė, selektyviai – pagal „myli-nemyli“ principą – ir toliau vertins į viešąją erdvę prasprūstančius skandalus.

„Tie, kurie myli vieną pusę, teisins tuos politikus, kuriuos myli, o tiems, kuriems nepatinka – tai bus tik dar vienas iš argumentų, kodėl nepatinka. Politikoje skandalų daug, o visuomenė pakankamai susiskaldžiusi ir, reikia pažymėti, kad kiekvienas girdi tai, ką nori konkrečiame skandale girdėti“, – kalbėjo sociologė.

Pasak jos, prie konservatorių reitingų ūgtelėjimo prisidėjo partijoje prasidėjęs kandidatų atrankos prezidento rinkimams procesas. R. Ališauskienės teigimu, skirtingai nei aštrios politinės diskusijos, kalbos apie prezidento rinkimus visuomenės yra sutinkamos pozityviai. Ji pabrėžia, kad dėl konservatorių paramos siekiant tapti šalies vadovu konkuravo ne vienas žinomas veidas, tuo tarpu „valstiečiai“ prezidento rinkimų kontekste liko praktiškai negirdimi.

„Prezidentiniai rinkimai domina žmones – tai viena iš temų, kuri šalia visų skandalų Seime, turi pozityvų aspektą“, – pabrėžė mokslininkė.

„Atsiminkim tai, kad apklausa vyko būtent tuo metu, kai prasidėjo konservatorių kandidatų kėlimai į prezidentus. Būtent šiame fone – kalbėjime apie galimus partijos kandidatus – konservatoriai ir buvo labiausiai matomi. Tad pokyčiai reitinguose yra daugiau kontekstiniai“, – aiškino R. Ališauskienė. Ji teigė nenustebsianti, jei pasibaigus konservatorių organizuojamiems pirminiams rinkimams padidėjęs konservatorių atotrūkis nuo LVŽS ilgainiui vėl sumažėtų.

Ryškesnių poslinkių kitų partijų reitinguose pastarąjį mėnesį neįvyko.

Be reitingo viršuje įsitvirtinusių konservatorių ir valstiečių, dar už 4 politines partijas ketina balsuoti daugiau nei 5 procentai šalies rinkėjų – tai Lietuvos socialdemokratų partija (8,6 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (8,3 proc.), Darbo partija (5,3 proc.) bei LR liberalų sąjūdis (5,2 proc.). Visuomenės nuomonė šių partijų atžvilgiu pastarąjį mėnesį beveik nesikeitė.

5 proc. ribos, reikalingos pateikti į Seimą šiandien neperžengtų Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,9 proc.), Lietuvos centro partija (3,2 proc.). Pastarąja visuomenės pasitikėjimas per mėnesį sumenko 2 procentais. Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą palaiko 3,1 proc., o Lietuvos laisvės sąjungą/liberalus – 2,5 proc. šalies rinkėjų.

Tuo tarpu trys iš dešimties respondentų nurodė, kad apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką norėtų balsuoti.

Nesibaigiantys politinių partijų konfliktai tarpusavyje ir struktūrų viduje, sociologės nuomone, kelia grėsmę politinei šalies sistemai.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į dar vieną priežastį, kodėl visuomenė tampa vis labiau apatiška politikų rietenoms. Tai – konfliktai partijų viduje. Anot sociologės, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, praktiškai nėra nė vienos politinės jėgos, kuri kaip vieningas darinys žygiuotų į būsimus rinkimus.

Liberalų stovykloje – sumaištis ir susiskaldymo tendencijos, panaši situacija gresia „tvarkiečiams“, socialdemokratai kariauja tarpusavyje, tarp konservatorių kandidatų į prezidentus taip pat tvyro įtampos. Jas Tėvynės sąjungoje ypač išryškino nesutarimai tarp partijos palaikymo prezidento rinkimuose siekiančio diplomato Vygaudo Ušacko ir jį aštriai kritikavusio Žygimanto Pavilionio, o pastaruoju metu – ir pagrindinių partijos lyderių.

Anot R. Ališauskienės, tai kelia riziką, kad kol kas pozityviame prezidentų kandidatų kontekste matoma konservatorių partija, nesutarimams viduje neslopstant, tiesiog ims visuomenei komunikuoti, kad kažkas su ja yra negerai.

Pasak sociologės, pro visuomenės akis nepraslysta ir „valstiečių“ viduje vykstančios intrigos bei tarpusavio grumtynės. Partijos lyderių konfrontacija su iš LVŽS frakcijos pasitraukusiu Povilu Urbšiu, Justu Džiugeliu, trintys su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ar Vytautu Baku rodo, kad partijoje nėra viskas gerai.

„Paprastas skaitytojas ar klausytojas į detales nesigilina. Jis mato tai, ką rodo televizija ar portalai“, – aiškino sociologė. Anot jos, tokia „košė“ partijų viduje labiausiai kenkia politinei sistemai.

„Taip atsiranda tezė, kad politikai visi vienodi“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.19; 11:05

print