Boguslavas Gruževskis gailisi neišnaudotos progos didinti mokesčių progresyvumą


Print
Prof. Boguslavas Gruževskis. Slaptai.lt nuotr.

Teikiamame kitų metų biudžeto projekte žadama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų sieks 430 eurų, o vidutines pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai „į rankas“ didės 40-50 eurų. Pasak ekonomistų, kol kas sudėtinga pasakyti, ar didėjantys atlyginimai smarkiai paveiks prekių ir paslaugų kainas, tačiau tikimasi išvysti skurdo lygio mažėjimą ir vartojimo augimą.

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sakė, kad kainų augimas kitąmet labai priklausys nuo rinkos, tačiau planuojama, kad skurdas dėl naujojo biudžeto turėtų mažėti.

„Pagrindinis šio biudžeto tikslas būtų didinti socialinį jautrumą, suteikiant galimybę žmonėms labiau tenkinti savo poreikius. Realiai planuojama, kad infliacija to nesuvalgys, ir skurdas vienaip ar kitaip turėtų mažėti, o žmonių galimybės patenkinti savo poreikius – padidėti“, – Eltai teigė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, MMA didinimas vienaip ar kitaip turės įtakos ir kitų atlyginimų didėjimui, ir tai turėtų mažinti nelygybę ir didinti mažiau pasiturinčių žmonių vartojimą, nors statistikoje tai gali taip ryškiai ir neatsispindėti. 

„Kita problema, kad darbo užmokesčio augimas labiau pasiturinčių žmonių grupių yra spartesnis, todėl dažnai mes nematome tokių didesnių teigiamų pokyčių matuojant santykinį skurdą arba nelygybę. Iš vienos pusės, daug išleidžiame ir stengiamės dėl mažiau aprūpintų žmonių, o iš kitos, – makroekonominių rodiklių lygyje neturime teigiamų pokyčių“, – Eltai sakė B. Gruževskis.

„Žinoma, mokesčių sistema galėtų būti ir labiau progresyvi, bet ji yra tokia, kokia yra. Man gaila, kad neišnaudojame šio momento. Turėjome paskubėti su progresyvumu, kadangi dabar yra laikas iki 2021-2022 m., kuomet turėtume sustiprinti biudžetą, didinti socialinio draudimo fondo pajamas“, – pridūrė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, kuo toliau, tuo bus sunkiau išlaikyti tokį ekonominį stabilumą, kokį turime šiandien.

ELTA primena, kad Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos – 11 mlrd. 682 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos – 4 mlrd. 43 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui – 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai – 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai – 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys. Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, – 2 mlrd. 917 mln. eurų. 

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma pratęsti PVM lengvatą filmų gamybai iki 2023 m.

Be to, pritarta papildomai skirti 1,2 mln. eurų kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.

Pritarta ir MMA didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.

Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.

Priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18