Česlovas Iškauskas. Maitvanagiai suka ratus virš Venesuelos aukso


Print
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Senas sovietinių laikų posakis: auksas nebešildo, reikalingos auksinės rankos. Kažin, ar kas besiginčys. Tačiau vis tiek tariant žodį „auksas“, kažkas skamba ypatingai skaidriai ir viliojančiai. Šitas skambesys ir švytėjimas žmones pavergia nuo seno…

Šis tas apie lietuvišką auksą…

Lietuvos valstybės aukso atsargos pradėtos kaupti po 1920 m., kai pagal jos ir Rusijos sudarytą taikos sutartį bolševikai skyrė 3 mln. aukso rublių kompensaciją. Šis auksas buvo deponuotas Švedijoje ir Šveicarijoje. Iki sovietų okupacijos 1940 m. Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse iš viso saugojo 9 593,4 kg aukso. Okupacijos laikais Lietuvos auksas buvo laikomas JAV Federalinėje rezervų sistemoje ir naudojamas Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

1997 m. Lietuva turėjo 5,6 t aukso. Pasaulinės ekonominės krizės laikais, 2008-2009 metais, Lietuvos aukso atsargos pasipildė 40-čia kilogramų iki maždaug 5,82 tonos. Lietuvos bankas visas valstybės aukso atsargas laiko Londone, Jungtinės Karalystės centriniame banke. Bet saugojimo sąnaudos Lietuvos bankui atsieina apie 6 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Šio banko specialistai aiškina, kad aukso atsargos yra paskutinis rezervas šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai susidaro ypatingos aplinkybės, vyksta ekonominiai ar politiniai kataklizmai. Todėl aukso saugojimo vietai keliami ypatingi reikalavimai, jiems užtikrinti didelį vaidmenį vaidina šalies geopolitinė padėtis, karinė galia, istorija, dydis ir kitos aplinkybės.

Rusai „saugos“ Venesuelos auksą?

Ne visos pasaulio valstybės su savo turimu auksu elgiasi taip, kaip Lietuva. Antai 2011 m. Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nurodė gražinti 85 proc. šalies aukso atsargų atgal į šalį, baiminantis Vakarų valstybių sankcijų, kai jos buvo pritaikytos Libijai (jos užsienyje laikytos aukso atsargos buvo įšaldytos).

Ir štai „aukso karštligė“ pasikartojo. Sausio pabaigoje, kaip pranešė Londono „Daily Star“, Rusijos lėktuvas „Boing 777“, kuriame telpa 500 žmonių, priklausantis oro kompanijai „Nord wind Airlines“, sausio 28 d. rytą pakilo iš Vnukovo oro uosto ir vakare nusileido Karakase. Lėktuve buvo du pilotų ekipažai, jis buvo pripildytas kuro, kad galėtų atlikti ir skrydį atgal į Maskvą. Prieš tai jis buvo nusileidęs Dubajaus, Kasablankos ir Kabo – Verdės oro uostuose. Vasario 1 dieną pasklido žinia, kad pakrautas ne mažiau 20 tonų aukso briketų (tai sudaro apie 20 proc. visų šalies centrinio banko aktyvų) jis paliko Venesuelos sostinę ir greičiausiai išskrido į Rusiją.

Tačiau naujienų agentūra Fox News netrukus paneigė šias žinias, tvirtindama, jog spaudžiamas tarptautinės visuomenės prezidentas Nicolas Maduro sulaikė 850 mln. JAV dolerių vertės aukso krovinį. Apžvalgininkai daro išvadą, kad atsistatydinti verčiamas Venesuelos lyderis pabūgo Vakarų valstybių spaudimo ir prisiminė dešimtmečio pradžią, kai Londonas atmetė Karakaso prašymą gražinti 1,2 mlrd. dolerių vertės aukso atsargas. „Anglai pavogė mūsų auksą, saugomą Anglijos banke. Imperialistiniai bosai turi žinoti, kad mes niekada nepasiduosime“, – su revoliuciniu užsidegimu pareiškė Venesuelos socialistų partijos vadovo pavaduotojas Diosdadas Cabello.

Agentūra Bloomberg rašo, kad šios aukso atsargos ypač reikalingos Venesuelai, susidūrusiai su ekonomikos nuosmukiu, būtiniausių prekių stygiu, didžiule infliacija. Centrinio banko rezervai sumažėjo iki 8 mlrd. dolerių, t.y. beveik iki tiek pat, kiek turi jokiais naftos ir dujų ištekliais negalinti pasigirti Lietuva. N. Maduro jais ketina pasinaudoti priešinantis prezidentu pasiskelbusiam opozicijos lyderiui, Nacionalinio susirinkimo vadovui Juanui Guaido.

Šis politikas kaltina N. Maduro, kad aukso rezervai naudojami ne pagal paskirtį – ginklams iš Rusijos ir kitų šalių pirkti, o ne humanitariniams poreikiams. J. Guaido jau gavo leidimą naudotis Venesuelos aktyvais JAV federaliniame rezervų banke.

JAV ir Rusijos varžybų placdarmas

Venesuelos auksu rankas norėtų pasišildyti ne tik rusai, rašo Bloomberg. Sausio 31 d. Amerikos senatorius respublikonas Marco Rubio grasino sankcijomis Jungtinių Arabų Emyratų finansų firmai „Noor Capital“, taip pat bet kuriai kompanijai, kuri organizuoja Venesuelos rezervų pardavimą, tad Dubajų tai atbaidė. Bet ji pranešė, kad vis dėl tris tonas aukso nupirko. JAV yra įvedusi sankcijas šios šalies naftos kompanijai PDVSA.

Akivaizdu, kad kova dėl šios naftos turtingos šalies „baltojo aukso“ virsta didžiųjų gigantų JAV ir Rusijos dvikova už geopolitines pozicijas. V. Putinas griebėsi rizikingo žingsnio, kai prieš neramumus šioje Centrinės Amerikos šalyje Kremliuje priėmė N. Maduro. Jis pažadėjo užjūrio diktatoriui „strateginę partnerystę“, ir dabar V. Putinui būtina išlaikyti ramų veidą bei švarias rankas, kad šią partnerystę išsaugotų. Jo milijardinės investicijos į šį režimą pakibo ant plauko. Bet juk V. Putinas, buvęs KGB agentu Drezdene, savo akimis matė, kaip demonstrantai nušlavė Vokietijos socialistinės vieningosios partijos režimą ir kaip suiro SSRS…

Pirmiausia strateginiu požiūriu Karakasas yra kur kas arčiau Vašingtono. Opozicijos lyderis J. Guaido šalininkų skaičius plečiasi ne tik Lotynų Amerikoje, bet ir visame pasaulyje – jį prezidentų pripažino jau kelios dešimtys valstybių, išskyrus, žinoma, Rusiją, Kiniją, Turkiją, na, dar Italiją. Rašoma, kad Maskvą padėti J. Maduro pasiuntė pusšimtį „žaliųjų žmogeliukų“, kurie susitelkė formalaus prezidento apsaugoje. Taigi, V. Putino pralaimėjimas nulemtas…

D. Trumpas – pasaulio diktatorius?

Paryžiaus „Le Figaro“ pastebi ir kitką: naujo tūkstantmečio pradžioje Vakarų vienybę ardo būtent Jungtinės Valstijos, sukūrusios tris monstrus – neokonservatyvizmą, Amerikos teisės eksteritorialumą ir vienpusiškų veiksmų laisvę. Jeigu jau taip, tai šiuolaikinėje pasaulio tvarkoje, kurią palaiko F. Roosevelto iniciatyva 1945 m. įkurtos Jungtinės Tautos, nė viena šalis negali pretenduoti į viršenybę virš kitų, teigia prancūzų laikraštis.

Vienpusiškas požiūris (V. Putinas jį vadina vienapoliu pasauliu) – didžioji D. Trumpo nuodėmė. Pasitraukęs 2017-ųjų sausį iš Ramiojo vandenyno šalių partnerystės sutarties jis sunaikino instrumentą, kuriuo galėjo Kiniją priversti imtis sąžiningos prekybos ir laikytis Vakarų standartų. Dabar gi iš naujo Kiniją reikia priversti gerbti intelektinę teisę, Rusiją gražinti į Europos šeimą, o Turkiją – trauktis iš tarptautinio islamizmo farvaterio.

Šiame kontekste varžytinės dėl Venesuelos aukso tam tikra prasme primena maitvanagių puotą. N. Maduro tokiu būdu gelbstisi nuo kracho, o, užuodę nors ir ne taip dvokiantį kąsnelį, suskrenda viso pasaulio grobuonys, kuriems vaduodamasis iš krizės vienas diktatorius mėto valstybės turto gabalus, kai tauta vos suduria galą su galu.

Buvo Kuba, dar teberusena Sirija, dabar šios geopolitinės dalybos prasideda ties Amerikos viduriu.

2019.02.05; 15:11