Saulius Kizelavičius
Liono administracinis teismas anuliavo prancūziškų miestų Desin-Šarpje ir Sent-Etjen draugystės sutartis su šiandien Hodžavendą ir Šušą kontroliuojančiomis armėnų administracijomis.
Prancūzijos teismas nustatė, kad tokios draugystės prieštarauja Prancūzijos Konstitucijos 73 straipsniui bei Bendrojo Kodekso normoms, kur kalbama apie pagarbą šalių teritorinio vientisumo taisyklėms.
Taigi Prancūzijos teismo sprendimas aiškiai byloja: jei prancūziški miestai siekia bičiuliautis su Kalnų Karabacho ir aplinkinių rajonų miestais, draugystės sutartis leistina pasirašyti. Tačiau sutartis privalu sudaryti ne su armėnų administracija, šiuo metu šeimiminkaujančia šiame regione, bet su su Azerbaidžanu, kurio valdžia ir karinės pajėgos iš regiono išstumtos. Prancūzijos teismo logika labai paprasta: visa civilizuota tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir NATO, ir Europos Sąjungą, pripažįsta Kalnų Karabachą esant neatskiriama Azerbaidžano teritorija, o armėnų jėgas, kurios dabar administruoja Kalnų Karabachą, – laiko okupacine valdžia, privalančia kuo greičiau iš ten išsikelti. Žodžiu, 2017-aisiais ir 2018-aisiais pasirašyti draugystės protokolai tarp prancūziškų miestų ir armėnų valdžios – neteisėti ir todėl negaliojantys nuo pat pasirašymo dienos.
Šiuo metu Prancūzijos teismai anuliavo net devynis tokio pobūdžio prancūziškus-armėniškus bičiulystės susitarimus.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pasveikino Prancūzijos temidės sprendimą. Oficialusis Baku teigia, kad šis prancūziškų teismų sprendimas byloja, jog oficialusis Paryžius, nepaisant buvusių nesusipratimų, gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą.
Azerbaidžanas tikisi, kad tokių kvailysčių daugiau nedarys ne tik Prancūzijos, bet ir kitų NATO bei ES šalių miestai. Visiems turėtų būti aišku: jeigu nori draugauti su Kalnų Karabachu, reikia gauti oficialiojo Baku leidimą, nes Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija, kurią iš azerbaidžaniečių neteisėtai atėmė ginkluotosios Armėnijos ir Rusijos pajėgos.
2019.09.30; 10:11
