Davoso forume – pusiau slaptas bankininkų susitikimas


Print

Sausio 27 – 31 dienomis Šveicarijos Davoso kurorte vyko žymus tarptautinis renginys – kasmetinis Davoso ekonomikos forumas. Šio forumo darbe dalyvavo per 2000 dalyvių. Tai jau jubiliejinis, 40-asis, forumas. Šiame renginyje svarstomos ne tik ekonominės, bet ir politinės, socialinės, aplinkosaugos problemos. Šį kartą Davoso forumą ignoravo daug žymių verslininkų ir politikų. Į šiame Šveicarijos kurorte vykusį renginį neatvyko ir Lietuvos valstybės oficialūs pareigūnai. Praeityje šio forumo darbe kelis kartus yra dalyvavęs tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Šiemetiniame Davoso forume svečiavosi Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi, Izraelio valstybės vadovas Šimonas Peresas, Pietų Korėjos prezidentas Li Men Bakas, Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas. Atvyko ir kelių Lotynų Amerikos valstybių (Peru, Urugvajaus ir Kosta Rikos) vadovai Alanas Garsija Peresas, Tabaras Vaskesas ir Oskaras Arijas. Be to, atvyko Argentinos ir Čilės užsienio reikalų ministrai. Tiesa, šį sykį į forumą neatvyko ir aukšto rango Rusijos valstybės pareigūnai. 2009 metų Davoso forumo darbe aktyviai dalyvavo Rusijos premjeras V.Putinas, kuris  net renginio atidaryme pasakė kalbą. Iš didžiųjų amerikiečių korporacijų atvyko tik Citygroup, Morgann Stenley ir JP Morgan atstovai. Forumo darbe dalyvavo ir žymios šveicarų korporacijos “Nestle“ vadovai.

Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį Šveicarijoje kilo didelis skandalas, kai buvo rastas negyvas Davoso forumo apsaugos tarnybos vadovas K.Richteris. Iš pradžių manyta, kad šis daugelį metų apsaugos tarnybai vadovavęs pareigūnas nužudytas, bet tyrimo metu paaiškėjo, kad K.Richerio mirtis susijusi su savižudybe.

Davose forumo ataskaitos pagrindinėje dalyje, kurią parengė JAV Džordžtauno universitete rektorius F.Kuperis, teigiama, kad pasaulinė ekonominė krizės kreivė jau stabilizuojasi. Pabrėžiama, kad krizės sureguliavimui didelę įtaką turės tiek daugelio valstybių vyriausybių, tiek privačių finansinių institucijų ir įtakingų verslininkų pastangos. Religinę ataskaitos dalį rengė žymus stačiatikių dvasininkas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, žymus Katalikų bažnyčios hierarchas vokiečių arkivyskupas R.Marksas, Kanterberio anglikonų arkivyskupas R.Viljamsas, žymus islamo dvasininkas, buvęs Irano prezidentas M.Chatamis, induistas Šri Šri Ravi Šankaras, keli žydų rabinai.

Davoso forumo metu įvyko pusiau slaptas bankininkų susitikimas. Stambių bankų atstovai su Didžiosios Britanijos finansų ministru Alisteriu Darlingu aptarė įvairias aktualijas. Bankininkai

reiškė pretenzijas dėl D.Britanijoje įgyvendinamo finansinio reguliavimo įstatymo. Dalyvavo kelių didžiausių britų bankų atstovai ir amerikiečių bankų JPMorgan ir Morgan Stenley aukšto rango darbuotojai. Dar vienas, jau oficialus renginys – ukrainiečių milijardieriaus Viktoro Pinčiuko fondo surengta diskusija ekonomikos ir finansų klausimais. Šiame renginyje buvo aptartos pastaruoju metu pasaulyje ir ypač Rytų Europoje dominuojančios ekonominės tendencijos. Jame dalyvavo buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas, Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, Peru prezidentas Alanas Garsija Peresas, pats V.Pinčiukas bei jo kolega iš Ukrainos Sergejus Kostinas, žymūs bankininkai ir finansų ekspertai. Buvo konstatuota, kad kai kurioms Rytų Europos valstybėms ši ekonomė krizė labai pakenkė ir jos pradės atsigauti tik 2012 – 2014 metais.

Tuo pat metu, sausio 27 – 31 dienomis, kitame Davoso gale vyko ir alternatyvus renginys – Atvirasis Davoso forumas. Šį forume organizuoja Šveicarijos ir kitų Europos valstybių protestantų bažnyčių atstovai. Jame daugiausia svarstomi aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, kultūrinės plėtros klausimai. Į šį forumą atvyko per 1200 dalyvių.

Davoso ekonomikos forume dalyvavęs Rusijos opozicijos politikas, buvęs Rusijos centrinio banko vadovas Viktoras Geraščenka parėškė, kad ekonominė krizė gerokai pakenkė Rusijai. Jis teigė, kad šia krize naudojasi ir galingi, artimai su Kremliumi susiję klanai, kurie perima dalį jiems patrauklių stambių verslo įmonių.

Šio forumo sekcijose vykusių aptarimų metu ir kuluaruose dažnai svarstytos su Lotynų Amerika susijusios temos. Prieš kelis dešimtmečius, kai dar didelę dalį šio regiono valstybių valdė diktatoriški režimai, daugelis tarptautinių ekspertų pesimistiškai vertino Lotynų Amerikos ateitį. Tačiau šiuo metu dalis regiono valstybių – pirmiausia Urugvajus, Čilė ir Kosta Rika – yra pasiturinčios, stabilios ir mažai korumpuotos šalys. Kai kuriose valstybėse aktyviai kovojama su korupcija, vykdomos ekonominės reformos. Štai Peru per paskutinius ketverius metus regimi akivaizdūs pažangos ženklai. Pastaruoju metu dažnai prisimenama prieš kelis dešimtmečius vykdyta paslaptinga operacija “Kondoras“. Šios 1970-1980 metais vykdytos slaptos operacijos metu žuvo virš 2000 įvairių Lotynų Amerikos šalių piliečių. Šešių diktatoriškų režimų valdomų valstybių  Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus, Bolivijos ir Čilės slaptųjų tarnybų pareigūnai aktyviai persekiojo ir žudė šių režimų oponentus – politikus, žurnalistus ir verslininkus.

Dauguma tokių įvykių vyko ir užsienyje – kitų Lotynų Amerikos valstybių, JAV, Kanados bei Europos šalių teritorijose. Šių kelių Lotynų Amerikos šalių slaptosios tarnybos koordinavo savo veiksmus, į pagalbą pasitelkė ir privačias saugos tarnybas, detektyvus bei mafijos klanų narius. Bendradarbiauta net su kai kuriais Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos politikais, teisėsaugos pareigūnais, slaptų organizacijų nariais. Tarp į operacijos “Kondoras“ voratinklį įsitraukusių organizacijų minima ir pseudomasoniška ložė P-2. Ši paslaptinga organizacija veikė Italijoje nuo 1945 iki 1981 metų (o nuo 1971 iki 1981 metų veikė kaip tikra pogrindinė organizacija). Beje, šiai ložei priklausė ir dabartinis Italijos premjeras Silvijo Berluskonis. “Kondoro“ operacijos tyrimas prasidėjo nuo 1992 metų ir tebevyksta iki šiol.

Atvirajame Davoso forume dalyvavo ir garsios žmogaus teisių gynimo organizacijos “Amnesty International“ atstovai, tame tarpe – šios tarptautinės organizacijos vadovė Irena Zubaida Chan. Ši iš Bangladešo kilusi teisininkė skaitė ir vieną iš pagrindinių šio renginio pranešimų. Forumo darbe dalyvavo ir akademikas, žinomas žmogaus teisių gynėjas V.Turčinas. Jis su S.Kovaliovu ir kitais bendražygiais dar tuometinėje Sovietų Sąjungoje 1973 metais įkūrė “Amnesty International“ grupę. Už šią veiklą V.Turčinas buvo persekiojamas, kalinamas, o 1977 metais jam leista išvykti į JAV.

Forumo darbe buvo aptarti ir su Sudanu susiję klausimai. Sudano prezidentui O.Al-Baširui gresia suėmimas, yra išduotas tarptautinis jo arešto orderis. Tarptautinis Baudžiamasis teismas šį orderį išdavė jau beveik prieš metus, 2009 metų kovo mėnesį. Tačiau O.Al-Baširas iki šiol nesuimtas, nors per tą laiką buvo išvykęs į bent kelias užsienio šalis. Sudano prezidentas kaltinamas 2003 metais vykusio vadinamojo Darfūro konflikto organizavimu. Šio konflikto metu arabai išžudė apie 400 tūkstančių Darfūro regione gyvenusių juodaodžių sudaniečių, o apie 2 milijonai tapo pabėgėliais. Dauguma šio konflikto aukų buvo krikščionys.

Pastebima, kad forumo veikla tampa vis labiau formali ir mažiau dominanti tiek žiniasklaidą, tiek politinius ir finansinius sluoksnius. Davoso forumas yra konsultacinis renginys, kuriame išklausomi pranešimai, vyksta daug diskusijų, bet nėra priimami konkretūs sprendimai. Šio ekonomikos forumo reputacijai kiek pakenkė ir tai, kad 1995 – 2007 metais čia labai aktyviai dalyvaudavo “Enron“ ir kitų skandalingai žlugusių amerikiečių korporacijų vadovai.

Lietuvos, kaip ir kaimyninių Baltijos šalių Latvijos ir Estijos vadovai periodiškai dalyvaudavo Davoso ekonomikos forumo darbe. Bet šiais metais visų trijų valstybių vadovai neatvyko į šį renginį. Ko gero, viena iš pagrindinių to priežasčių – visose trijose valstybėse įsibėgėjusi ekonominė krizė.

2010.02.09


Prisijunkite prie diskusijos