Dėl ko galbūt dėkosime kinams


Print

Paskutiniu metu pastebėjau žiniasklaidoje antikinišką isteriją: štai Lietuvą okupuoja verslininkai iš Kinijos. Jie savo pigiomis prekėmis išstums lietuvius. Bijoma, kad jie su savo pigiomis prekėmis nukonkuruos vietinius, sukurs Lietuvoje „China townus“, asimiliuos lietuvius ir galutinai nutautins. Žodžiu, piešiamas košmariškas scenarijus. Sveiki, gyvenantys plokščiame pasaulyje!

Sugrįžome į viduramžius. Pasaulis yra ne apvalus, bet plokščias. Ir ne aš pirmas tai pasakiau. Tai po vienos kelionės į Aziją supranto garsus apžvalgininkas Jonathanas Friedmanas. Ir po to parašė knygą „Pasaulis yra plokščias“. Mintis paprasta: globalizacija (kartu su internetu) paverčia pasaulį viena erdve. Šiandien gali padaryti tomografinę nuotrauką Niujorke, o ją analizuos kokioje nors Indijos ligoninėje. Produktą gali kurti Silicio slėnyje, o tam tikrus darbus atlikti Lietuvoje ar Baltarusijoje.

Interneto pagalba galima prekiauti ne tik Lietuvoje, bet Amerikoje. Tau atsiveria visos rinkos. Todėl Friedmanas pranašavo, kad Jungtinėms Valstijoms nebus taip lengva plokščiame pasaulyje, nes reikės konkuruoti su visais vienu metu.

Lietuva irgi papuolė į plokščią pasaulį. Antikiniška isterija tai rodo. Šiais metais per dešimt mėnesių laikinai gyventi Lietuvoje pareiškė norą 272 kinai (pernai – 562), 106 nori kurti įmones. Pernai pradėti verslą siekė 87 Kinijos piliečiai. Kas yra blogai, kad ateina kinai, kuria restoranus ir veža pigias prekes? Nekokybiškos? Nereikia pirkti, ir jie bankrutuos.

Šis kinų išsigandimas yra bereikalingas. Lygiai toks pats kaip bijoti, kad vakare saulė leidžiasi, o ryte teka. Toks jau tas naujasis pasaulis. Mes turime susitaikyti su mintimi, jog ir mums reikia konkuruoti globalioje rinkoje. Didžiosios įmonės – „Mažeikių nafta“, „Teo“, – priklauso užsienio kapitalui. Užsienio kapitalas turėjo ateiti, nes mes neturėjome tiek pinigų, kad šias įmones būtume pavertę konkurencingomis. Dabar tarptautinė konkurencija iš stambaus verslo segmento persikėlė į smulkų ir vidutinį.

Valstybei bei verslininkams yra blogai: sudaroma papildoma konkurencija, o dalis kapitalo iškeliauja į trečias šalis. Tačiau vartotojams yra gerai – kuo didesnė konkurencija, tuo kainos mažesnės. Gal ateis tokia diena Lietuvoje, kad drabužiai ir maistas atitiks Vakarų kainų lygį (juk dabar drabužiai brangesni negu Vakaruose, o maistas – toks pat, nors atlyginimai smarkiai atsilieka nuo vakariečių). Ir kas žino – gal dėl to turėsime dėkoti kinams.

Antra vertus, reikia suprasti, kad mes taip pat turime ieškoti naujų rinkų ir jas užkariauti. Pasaulis yra plokščias, tad konkuruoti galime ir Vakaruose, ir Jungtinėse Valstijose. Ne vien tik važiuoti plauti indų. Ko reikia? Idėjų ir atkaklumo.

www.tinklink.lt

2009.11.20


Prisijunkite prie diskusijos