Dėl Lietuvos krašto apsaugos finansavimo įvedant komercinių bankų solidarumo mokestį


Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto

KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMO ĮVEDANT  KOMERCINIŲ BANKŲ SOLIDARUMO MOKESTĮ

Skaičiuojama, kad šiais 2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos komerciniai bankai elgiasi nesąžiningai, didėjant palūkanoms už paskolas, patys nemoka palūkanų už indėlius.

Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kaip atsirado tokie milžiniški komercinių bankų pelnai. Europos Centrinis bankas kovojo su defliacija, po to su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Dėl to Europos Centrinis bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasėkoje, komerciniai bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai gavo trilijonus eurų perteklinių rezervų, už kuriuos Europos Centrinis bankas moka teigiamas palūkanas. Tuo metu, kai vyksta karas, žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, komerciniai bankai pradeda gauti milijardinius pelnus tarsi iš dangaus. Apie tai kalba ir žymiausi pasaulio ekonomistai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Josephą Stiglitzą, kad tai yra neteisinga ir patys bankai suvokia, kodėl tai yra neteisinga.

Viso to pasėkoje Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d. Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.

Solidarumo įnašas sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių 4-ių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Visos šios lėšos tikslingai būtų skirtos Lietuvos krašto apsaugai finansuoti – praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą.

Tai be galo svarbus siūlymas. Agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija ir šią agresiją remianti Baltarusija turi sienas su Lietuva. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys aiškiai sako, kad turime ruošis Rusijos revanšui, jei ji pralaimės karą Ukrainoje. Lietuvos komerciniai bankai šiemet gaus vietoje įprastų 300 mln. – 1 milijardą eurų pelno, t. y. 700 mln. daugiau nei įprasta, numatoma, kad kitais metais būtų panašiai. Vadinasi per du metus iš 1 milijardo 400 mln. papildomo viršpelnio būtų surinkta apie 410 mln. solidarumo mokesčio. Dar apie 1 milijardas, anot ekonomistų, nepelnytų pelnų liktų komerciniams bankams.

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Dabar svarstymai dėl to persikėlė į viešą erdvę, gegužės 9 dieną numatomas dėl šio įstatymo projekto galutinis balsavimas Seime. Labai neramina tai, kad žiniasklaidoje iš karto pasipylė „ekspertų“ komentarai, kad neteisinga, kad tai bus taikoma tik vienam bankų sektoriui, kad tai bus diskriminacija. Ypač aštriai LRT komentare „Vok pavogtą!“ prieš tokį solidarumo mokestį pasisakė vienas pagrindinių Lietuvos visuomenės nuomonės formuotojų Rimvydas Valatka, šiame komentare meistriškai priešinama politinė kairė su politine dešine, „žmonės iš gatvės“ su premjere Ingrida Šimonyte ir panašiai. Į tokius komentarus galima atsakyti tik tai, kad verta atkreipti dėmesį, ar dėl karo Ukrainoje ženkliai neišaugo kitų sektorių pelnai. Jei atsirastų tokių sektorių, kur pelnai išaugo ne procentais, o kartais, tai tikrai būtų verta planuoti ir iš šių sektorių paimti solidarumo įnašus.

Didžiojoje Britanijoje jau taip daroma su energetikos bendrovėmis, kai dėl karo pakyla naftos kainos. Kaip senoje demokratijoje, Didžiosios Britanijos visuomenė labai palankiai vertina tokius solidarumo įnašus paimamus iš energetikos bendrovių. Ne naujiena tai ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu solidarumo mokesčiai jau taikomi Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje.

Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai.

Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu.

Labiausiai neramina kai kurių Lietuvos politikų reakcija. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, Liberalų sąjūdis siūlomą bankų solidarumo mokestį vertina skeptiškai, sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą. Valdančios koalicijos partnerių lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui. Seime per pirminius balsavimus dėl šio įstatymo projekto Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija balsavo prieš.

Tačiau ministrė Gintarė Skaistė mano visiškai priešingai. Ji teigia, kad diskutuojant su investuotojais, ypač su tais, kurie perka valstybės vertybinius popierius, jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje yra ne apie mokestinę sistemą, o apie mūsų krašto ir energetinį saugumą, Lietuvos atsparumą esamiems iššūkiams. G. Skaistė įsitikinusi, kad krašto apsaugos stiprinimas, pasirengimas gintis, pasirengimas priimti sąjungininkus stiprina Lietuvos investicinę aplinką.

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visumoje labai neramu, kad Seime priešinantis Liberalų sąjūdžiui, Laisvės partijai ir galimai kitoms politinėms partijoms, Seime šiam Finansų ministerijos ir Vyriausybės pasiūlymui nebus pritarta. Lietuvos komerciniai bankai siekdami išsaugoti tuos 410 mln., gali kad ir milijoną išleisti „viešiesiems ryšiams“ ir kaip cunamio banga nušluoti bet kokius mėginimus įvesti šį solidarumo mokestį. Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje. Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės. Dėl viso to kas išdėstyta šieme kreipimesi yra labai susirūpinę NOKT organizacijų nariai.

Atsižvelgiant į visa tai, prašome:

  1. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybai, kaip svarstančiai ir koordinuojančiai valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, apsvarstyti tai artimiausiame posėdyje.
  2. Seime susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.
  3. Visuomeninę LRT televiziją ir radiją organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su visomis priežastimis, dėl bankų solidarumo mokesčio idėjos, taip pat prašome šį NOKT kreipimąsi paskelbti visuomeniniame LRT portale.

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas – Arnoldas Kulikauskis

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS VALSTYBĖS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA

Šis pareiškimas buvo išsiųstas: 

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen

Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei

Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Gintarei Skaistei

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui

LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei

Naujienų agentūroms ELTA ir BNS

2023.05.08; 12:33

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *