Dėl nemokamo viešojo transporto žmonės gali dar mažiau juo naudotis


Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nemokamo viešojo transporto miestuose įvedimas galėtų atsisukti kita puse, nes viešojo transporto kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jo atsisako, mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
 
„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumas važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
 
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
 
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.
 
Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
 
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
 
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
 
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 06:33
print