Dėl separatistinių judėjimų, slaptųjų tarnybų intrigų ir ilgakojų gražuolių


Print

Internete pasirodė planas, kaip Moldovai bus grąžinta atplėšta Padniestrė. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi nepripažintos Padniestrės KGB (Valstybės saugumo komitetas) informacija, teigia, kad yra labai rimtai analizuojama Moldovos vidaus reikalų ministro Dorino Rečano konfidencialaus laiško kopija, adresuota vicepremjerui Jevgenijui Karpovui.

Toje kopijoje neva minimas slaptas Padniestrės prisijungimas prie Moldovos. Laiško kopijoje tvirtinama, kad pagal šį planą (Reintegracijos strategijos 2012–2014 m. įgyvendinimo planas) sudarytos sąlygos Benderų miestui ir jo apylinkėms pereiti į Moldovos pavaldumą.

Pateiktoje laiško kopijoje taip pat rašoma, kad su Moldovos slaptųjų tarnybų pagalba bus trukdoma priimti kai kuriuos įstatymus Padniestrėje.

Nepripažintos Padniestrės KGB teigia, kad bus ištirtas šio laiško autentiškumas bei jame minimi faktai.

Apie tai išsamią informaciją skelbia portalas unian.net. Ar ši žinia gali būti Lietuvai neįdomi?

Moldova – tolokai nuo Lietuvos. Moldaviška tematika – lyg ir ne svarbiausias mūsų domėjimosi objektas. Tačiau mums, lietuviams, vis tik derėtų atidžiau domėtis šiais įvykiais. Padniestrės regionas nuo Moldovos buvo atplėštas Rusijos intrigų dėka. Kremliaus inspiruojami separatistai atplėšė šį regioną tuomet, kai Moldova ėmė siekti realios nepriklausomybės.

Jei ne dabartinės Rusijos politinė, karinė ir finansinė parama, ši separatistinė, niekieno pasaulyje nepripažinta "respublika" seniai būtų žlugusi. Neabejotina, kad Moldova šias žemes būtų lengvai susigrąžinusi. Ji jų net nebūtų praradusi, jei ne Kremliaus ardomoji veikla.

Tačiau Kremliaus siekiai trukdyt Moldovai judėt Vakarų kryptimi, šantažuojant "padniestrės korta", – akivaizdūs. 

Beje, tokių "kraujuojančių padniestrių" kadaise galėjome turėti ir mes. Omenyje turiu tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos kraštus. Lietuvai siekiant nepriklausomybės bei tarptautinio pripažinimo mūsų oponentai ne sykį bandė sutrukdyti triukšmaudami, esą Klaipėda – ne lietuviška, o Vilniaus kraštas – taip pat nelietuviškas.

Tad mums negali būti neįdomi moldaviška patirtis. Gilinkimės į moldavišką tematiką. Domėkimės Gruzijos bėdomis prarandant du regionus, nepamirškime taip pat ir Azerbaidžano skausmo praradus Kalnų Karabachą. Toks domėjimas būtinas, jei nenorime patys patirti panašių netekčių, kokios ištiko Moldovą, Gruziją, Azerbaidžaną.

Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos kiršinant tautas – akivaizdžios. Kremlius moka itin išradingai, patraukliai propaguoti savo ekspansinius tikslus. Vienas iš labiausiai į akis krentančių pavyzdžių: internete gausu pusnuogių ilgakojų gražuolių, propaguojančių sovietinius simbolius, taip pat ir KGB, FSB užrašus. Tokios nuotraukos negali neatkreipti dėmesio. Primityviam žmogui ilgainiui SSRS, KGB, FSB užrašai pradeda asocijuotis su gražiais, maloniais, patraukliais vaizdais. Primityvus žmogus ims nebebijoti nei SSRS imperijos, nei KGB, nei FSB. Juolab primityvus žmogus liausis bjaurėtis tokiomis struktūromis kaip SSRS, KGB ar FSB. Šiuos triukus būtina turėti omenyje.

Išradingai, patraukliai ekspansinius planus puoselėja ir kai kurios kitos didžiosios valstybės.

Beje, ekspansinio, propagandinio pobūdžio intrigos turi bendrųjų požymių. Kiekvienai su Rusija sieną turinčiai valstybei privalu perprasti KGB, FSB ar GRU juodąsias technologijas. Tikėkimės, jog mūsiškis VSD šiai temai skiria pakankamai dėmesio.

Juk Vilniaus krašto priklausomybės Lietuvai klausimai kai kurių politinių jėgų tebeginčijami iki šiol. Tiesa, abejonės Klaipėdos ir Vilniaus žemių lietuviškumu kurstomos ne tiesmukiškai, ne atvirai, ne ginklų pagalba. Tačiau būtent paslėpti separatistinių judėjimų kurstymai – patys pavojingiausi.

Štai prieš keletą dienų Slaptai.lt redakcijai teko svečiuotis Klaipėdoje (stebėjome, kaip Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji plungiškio Andriaus Kavecko byla). Nakvojome ganėtinai patogiame, jaukiame, tvarkingame viešbutyje. Pusryčiai taip pat buvo karališki. Glumino tik viešbučio pavadinimas. Viešbutis pavadintas "Memelio" vardu…

Be abejo, verslas yra verslas. Verslo nedera painioti su politika. Verslininkai vadovaujasi savomis taisyklėmis. Norėdami pritraukti turtingų turistų iš Vokietijos klaipėdiečiai privalo verstis per galvą pataikaudami potencialių klientų įgeidžiams. Bet viskam reikalingas saiko jausmas. Ar ant paradinių durų savo valia pakabindami užrašą "Memelis" mes neprarandame lietuviškos savigarbos? Ar toks pataikavimas užsienio turistams ilgainiui nesukurs liūdnų paskelmių? Ar kada nors neatsitiks taip, kad mes patys Klaipėdos miesto pavadinimą pakeisime į mums svetimą vardan … pasiturinčių turistų antplūdžio? Juk vokiečių turistai dar mieliau plūstų ne į Klaipėdos, o į Memelio miestą…

Slaptai.lt manymu, tokiu keliu žingsniuoti bent šiek tiek savigarbos turinčiai tautai negalima. Juolab kad vokiečiai būtent šiais klausimais turi griežtai, principingai vokišką poziciją.

O gal Slaptai.lt klysta, gal Berlyne, Bonoje ir Miunchene esama viešbučių, restoranų, kavinių, gatvių, pavadintų su mums brangiais Prūsijos, Mažosios Lietuvos, Herkaus Manto, Karaliaučiaus vardais? Gal Lietuvai brangius vietovardžius rūpestingai saugo Kaliningrado sritis? Gal Lenkija nuoširdžiai puoselėja lietuviškąją Punsko, Seinų, Suvalkų praeitį?

2013.07.13 


Prisijunkite prie diskusijos