Dezinformacijos ir propagandos nemažėja, daugiausia – rusų kalba


Fake News – rimtas galvos skausmas. Slaptai.lt nuotr.

Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdančio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) duomenimis, balandžio 3-9 dienomis fiksuoti 152 informaciniai incidentai.
 
Kaip skelbia duomenis surinkę LK SKD analitikai, informacinių incidentų skaičius išlieka stabilus, tačiau kinta dezinformacijos pateikimo metodai bei naratyvai.
 
Pasaulyje prasidėjus COVID-19 viruso protrūkiui, Lietuvoje toliau fiksuojami propagandos ir dezinformacijos reiškiniai, – vertinant jų turinį ir tendencijas, fiksuojama padidėjusi įtampa visuomenėje.
 
Skelbiama, kad nuo vasario 1 d. iki balandžio 9 d. iš viso nustatyti 644 skirtingų tipų incidentai elektroninėje aplinkoje, susiję su COVID-19 kontekstu. Informacija buvo pateikta rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, vis dėlto daugiausia informacinių incidentų socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje buvo pateikta rusų kalba. Kaip rašoma pranešime, tokiu būdu formuojama tam tikra nuomonė apie valstybių solidarumą, COVID-19 sklaidą ir tarptautinius santykius.
 
Tokių informacinių atakų tikslas, – sukeliant papildomą paniką, labiau pagilinti šalių sveikatos informacinę krizę Vakarų valstybėse, sėti abejones dėl tarpvalstybinio solidarumo krizės metu, taip pat kurstyti nepasitikėjimą nacionalinėmis ir Europos institucijomis, sveikatos apsaugos sistemomis, ekspertais ir žmonėmis, kurie padeda viruso paveiktiesiems.
 
Pasinaudojant koronaviruso pandemija, iškeliamomis sąmokslo teorijomis bandoma tendencingai paaiškinti COVID-19 priežastis, kurios leistų susikurti saugumo jausmą neprognozuojame pasaulyje. Pavyzdžiui, kad COVID-19 virusas yra sukurtas farmacinių kompanijų, o labiausiai iš to pasipelnys „Microsoft“ vadovas Bilas Gatesas, kuris uždirbs iš masinės vakcinacijos, arba, kad karantinas paskelbtas siekiant įdiegti 5G tinklą.
 
LK SKD analitikai pastebi, kad pagrindiniai propagandos tikslai krizės metu Lietuvoje yra nutaikyti į Vyriausybės veiksmus valdant viruso situaciją šalyje, žiniasklaidą, valstybės narystę ES ir NATO, Lietuvos kariuomenę, Europos Sąjungą ir jos valstybių narių tarpusavio santykius silpninant Vakarų visuomenes ir jų pasitikėjimą savo institucijomis.
 
Pažymima, kad atviros visuomenės ir demokratijos šalims būdingi gausėjantys informacijos šaltiniai, tad priklausomybė nuo informacijos socialiniuose tinkluose dar labiau stiprės. Dėl to svarbu gebėti atsirinkti informacijos šaltinius ir jų patikimumą. Taip pat reikia ugdyti kritinį mąstymą – kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose plintančias žinias, skirtingus žiniasklaidos šaltinius, ugdytis gebėjimą vertinti kontekstą kiekvienoje atskiroje situacijoje ir kiek įmanoma daugiau domėtis procesais, peržengiant profesines ir gyvenimiškas veiklos ribas, šviestis skaitant knygas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.14; 12:30
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.