Du šnipinėjimu kaltinami asmenys bus teisiami už akių


Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu už akių pateikti Rusijos Federacijos piliečiui I. G. ir Lietuvos Respublikos piliečiui V. S.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos Federacijos pilietis I. G., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku, taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos perėjimu.

I. G. ir V. S. už akių kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje su už šiuos nusikaltimus jau nuteistu Rusijos Federacijos piliečiu Nikolaj Filipčenko – tuomečiu Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už gautą informaciją.

Bylos duomenimis, skirtingu metu ir atskirai vienas nuo kito šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinę saugumo tarnybą domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo duodamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, kontaktine informacija, profesinėmis ir asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine ir patalpų apsauga, tam naudojama technine įranga bei kita panašaus pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti privačią, techninę ir kitokią informaciją apie tuometinės Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą, užmegzti ryšius su saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais. Juos buvo siekiama užverbuoti tikintis slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti pasiklausymo priemones.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie tuometinius ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Siekdami gauti tokių žinių, kaltinamieji teikė jų verbuojamiems asmenims technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas bei pinigines lėšas ryšio ir kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Bylos duomenimis, kaltinamasis I. G., vykdydamas nusikalstamas veikas, ne kartą naudojosi suklastotais asmens dokumentais vykdamas į užsienio valstybes susitikti su verbuojamais asmenimis.

Galimybė šiuos asmenis dėl nusikaltimų, kuriais Lietuvos valstybei padaryta didelės žalos, teisti už akių atsirado nuo 2017 m. spalio 26 d., kai buvo priimtos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pataisos.

Rusijos pilietis Nikolaj Filipčenko įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl organizuotoje grupėje vykdyto šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką, neteisėto valstybės sienos perėjimo, panaudojant suklastotus dokumentus, jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams, papulkininkis Nikolaj Filipčenko Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu šnipinėjo, duodamas Lietuvos piliečiams užduotis rinkti užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją ir tokią informaciją surinko.

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“

Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu Nikolaj Filipčenko suteikė malonę.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2019.12.11; 14:15

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.