“Džeimsas Harperis savo noru bendradarbiavo su Lenkijos saugumo tarnyba”


Print

Džeimsas Harperis (James Harper, 1934)elektronikos inžinierius.

Jis savo noru pardavinėjęs informaciją apie Amerikos raketas Lenkijos saugumo tarnybai – SB (Slużba bespeczenstwa), kurios darbui, susijusiam su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tiesiogiai vadovavo KGB.

Džeimsas Harperis įgijo inžinieriaus specialybę elektronikos srityje Amerikos jūrų pėstininkų tarnyboje. 1955 metais jis pasitraukė iš ginkluotųjų pajėgų ir pradėjo dirbti įvairioms privačioms kompanijoms. 1975 metais jis jau turėjo savo firmą, gaminančią skaitmeninius sekundmačius.

Tais pačiais metais Dž.Harperio verslo partneris Viljamas Bellas Haglis supažindino jį su dviem lenkais. Tie perdavė sąrašą dalykų, kurie juos domino. Tai buvo aukštos karinės technologijos ir sudėtingi įrenginiai, taip pat tankų raketiniai įrenginiai.

Dž.Harperis neprieidavo prie slaptos informacijos ir nedirbo su gynybiniais užsakymais. Vis dėlto jam pavyko gauti pakankamai medžiagos, iš kurios jis uždirbo 5000 dolerių ir kelionę į Ženevą 1975 metų lapkritį. Vėliau jis tvirtino, kad jo perduota informacija nebuvo slapta. 1979 metų liepą jis ir V.B.Haglis susitiko Varšuvoje su Zdislavu Pšichodzinu, SB papulkininkiu, tuo metu prisistačiusiu Lenkijos mašinų gamybos ministerijos valdininku. Nuo to laiko Dž.Harperis pradėjo reguliariai tiekti lenkams ir KGB Amerikos karines paslaptis.

Jo mergina Rubi Luiza Šuler prieidavo prie slaptos informacijos, nes dirbo sekretore “Systems Control Inc.” kompanijoje, įsikūrusioje Palo-Alte Kalifornijos valstijoje ir kūrusioje raketinės gynybos sistemas JAV armijai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas padaryti „Minitmen“ ir kitas Amerikos strategines raketas mažiau pažeidžiamas nuo sovietinių raketų.

Vakarais, pasibaigus darbo dienai, R.L.Šuler atidarydavo seifą kompanijos biure ir reguliariai imdavo iš jo slaptus dokumentus. Ji išnešdavo juos pro praėjimą savo moteriškoje rankinėje arba po drabužiais.

1980 metų birželį Dž.Harperis vėl susitiko Varšuvoje su Z.Pšichodzinu ir pardavė jam medžiagą, svėrusią iš viso 45 kg. Kitą dieną, pasak Lenkijos kontržvalgybininkų ataskaitos, „dokumentai buvo perduoti Sovietų ambasadai, kur 20-imt KGB specialistų grupė, atskridusi specialiai iš Maskvos, paskelbė, kad jie yra tikri ir nepaprastai vertingi“.

Dž.Harperis gavo 100 000 dolerių, o Z.Pšichodzinas ir jo kolegos pelnė asmeninį KGB pirmininko Jurijaus Andropovo pagyrimą.

Per kitą susitikimą, kuris įvyko Varšuvoje 1980 metų rugsėjį, Dž.Harperis atnešė sąrašą slaptų dokumentų, gulėjusių seife, prie kurio prieidavo R.L.Šuler. Z.Pšichodzinas ir jo kolegos atrinko iš to sąrašo, kas jiems vertingiausia. Metų pabaigoje Dž.Harperis perdavė lenkams nurodytus dokumentus ir gavo 20 000 dolerių.

1980 metų gruodį, laikydamasis Z.Pšichodzino instrukcijų, Dž.Harperis susitiko Mechike su Lenkijos agentu slapyvardžiu Žakas (paties Dž.Harperio operatyvinis slapyvardis buvo Džimmo). Žakas pervedė į Dž.Harperio sąskaitą 10 000 dolerių. Vėliau Dž.Harperis perdavė jam 17 slaptų dokumentų kopijų ir gavo dar 110 000 dolerių.

1981 metų rugsėjį Dž.Harperis, bijodamas R.L.Šuler išdavystės, anonimiškai paskambino advokatui. Jis tikėjosi išvengti patraukimo į teismą mainais už bendradarbiavimą ir galimybę panaudoti save kaip dvigubą agentą.

Bet CŽV ir FTB tuo momentu jau buvo aptikę jo pėdsakus. CŽV turėjo savo šaltinį Lenkijoje, – tikriausiai pulkininką Vladislavą Kuklinskį, – kuris pranešė apie asmeninį Andropovo pagyrimą SB adresu ir pasiklausydamas išgirdo žodžius „Kalifornija“ ir „atominiai tyrimai“. Laikui bėgant pagal šitą užuominą FTB aptiko Dž.Harperį, ir 1983 metų spalį jis buvo suimtas.

Jis buvo supažindintas su ta medžiaga, kurią turėjo prieš jį kaltinimas, ir jis mainais už gyvybės išsaugojimą nusprendė sudaryti su teismu sandėrį. Dž.Harperis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

2012.07.30


Prisijunkite prie diskusijos