Džiaugiasi atsikuriančia meldinių nendrinukių populiacija Žuvinte


Meldinė nendrinukė su žiedu. Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai džiaugiasi – rasti 27 giedantys patinai ir tai yra didžiausia kada nors nustatyta šių giesmininkų populiacija šioje teritorijoje. Lyginant su praėjusiais metais, populiacija išaugo beveik dvigubai. Gamtininkų teigimu, toks staigus paukščių pagausėjimas gali būti siejamas su sėkmingai atliktu meldinių nendrinukių perkėlimu (translokacija) iš Baltarusijos į Lietuvą bei gerėjančia buveinių būkle Žuvinte.
 
„Gamtosauginiu požiūriu, rezultatas stipriai viršija pradinius lūkesčius. Jis neabejotinai susijęs su ilgamečiu ir nuosekliu darbu atkuriant buveines bei pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdyta šių tolimųjų migrantų perkėlimo programa. Planuodami perkėlimo eksperimentą kėlėme sau tikslą sėkmingai išauginti jauniklius ir tikėjomės bent vieno jų sugrįžimo po žiemos migracijos. Dabar džiaugiamės matydami gyvybingos populiacijos atsikūrimo požymius ir tai suteikia vilties, jog pavyks išsaugoti šį, ant išnykimo ribos balansuojantį rečiausią Europos giesmininką”, – rezultatais džiaugiasi meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
 
Žuvinto biosferos rezervato direktorių Arūną Pranaitį irgi labai džiugina toks rūšies atsigavimas. Pasak jo, tai yra rezultatas, vainikuojantis daugelio metų pastangas atgaivinti bene didžiausią Lietuvoje išlikusį žemapelkių masyvą ir čia gyvenančią globaliai nykstančią rūšį.
 
Beveik dešimtmetį Žuvinto populiacija balansavo ant išnykimo ribos – buvo skaičiuojami 1-8 giedantys patinai. Pastangos saugoti meldines nendrinukes atkuriant buveines ryškaus poveikio Žuvinto populiacijai neturėjo – ji buvo tiek sunykusi, kad natūraliai nesugebėjo staigiai atsikurti. Buvo iškilusi grėsmė, kad ištikus didesnei sausrai ar kitai nelaimei, ši populiacija gali visiškai išnykti, kaip tai nutiko panašioms populiacijoms Vengrijoje ir Vokietijoje. Po ilgų diskusijų su mokslininkais, detalaus planavimo 2018-2019 m. gamtininkai atliko meldinių nendrinukių perkėlimą. Į nykstančią Žuvinto populiaciją iš didžiausios pasaulyje šių paukščių buveinės Baltarusijoje per dvejus metus atvežta 100 šių paukščių jauniklių. Net 99 iš jų gamtininkams pavyko sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę.
 
Kaip teigiama Baltijos aplinkos forumo pranešime, jau po pirmųjų perkėlimo metų gamtininkai džiaugėsi šio metodo sėkme. 2019 m. pavasarį stebėti 11 po žiemojimo Afrikoje į Žuvintą grįžę perkelti paukščiai (22 proc.). Šis rodiklis viršijo net natūralų pirmamečių jauniklių grįžtamumą (20 proc.). Šiemet jau rasti 5 pernai į Žuvintą perkelti ir po žiemojimo čia grįžę paukščiai – 2 patelės ir 3 patinėliai. Taip pat – 3 paukščiai atvežti čia prieš dvejus metus.
 
„Prieš dvejus metus mes ryžomės pirmieji pasaulyje su šia rūšimi išmėginti dar netaikytą gamtosaugos priemonę – perkėlimą (translokaciją). Dabar jau akivaizdžiai matome šio metodo sėkmę ir puikius rezultatus. Nors galutinis šiemet grįžusių perkeltų skaičius bus nustatytas tik vasaros pabaigoje, šiemet jau stebėjome į Žuvintą grįžusius abiejų perkėlimo metų paukščius. Tai, kad 2018 m. perkelti paukščiai (net trys) čia sugrįžta jau antrus metus rodo, kad esminis perkėlimo momentas – naujų namų įsiminimas ir prisirišimas prie šios teritorijos puikiai pavyko. Meldinių nendrinukių ryšys su Žuvinto pelkėmis labai stiprus. Kadangi meldinės nendrinukės paprastai gyvena 3-4 metus, sulaukti trečius metus einančių giesmininkų taip pat reiškia, kad jie užaugo stiprūs, sveiki ir sąlygos čia geros“, – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Gamtininkų teigimu, daugiausiai šiemet rastų paukščių nebuvo žieduoti. Greičiausiai tai – pernai iš Baltarusijos atvežtų paukščių jaunikliai. Taip pat yra tikimybė, kad paukščiai galėjo atskristi iš kaimyninių šalių.
 
„Europos žemyne situacija su meldinėmis nendrinukėmis, deja, nėra tokia džiuginanti kaip mūsų patirtis Žuvinte. Šiemet buvo ypatingai sausas pavasaris ir sparnuočių buveines naikino gaisrai. Ugnis pasiglemžė apie 6000 ha Biebžos pelkės – svarbiausios meldinės nendrinukės perimvietės Lenkijoje. Baltarusijoje gaisrai suniokojo apie 3000 ha sparnuočio buveinių. Ukrainoje tikslus gaisro suniokotas plotas nežinomas, bet ornitologai praneša apie masinius gaisrus. Gali būti, jog dalis meldinių nendrinukių atskiro į Žuvintą apleidę gaisrų suniokotas buveines. Tai paaiškės vykdant ilgesnius tyrimus, stebint rūšies skaitlingumą ateinančiais metais. Jei tyrimai patvirtins, jog iš tiesų paukščiai atskrido iš kaimyninių šalių, tai irgi bus labai gera ir vilties suteikianti žinia – vadinasi, paukščiai gali perskristi gana tolimus atstumus ieškodami sau tinkamų buveinių“, – sakė Ž. Morkvėnas.
 
Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis Žuvinto biosferos rezervate dar nėra galutinis, pažymima Baltijos aplinkos forumo pranešime. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Metodologiškai meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant du kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.
 
Šiuo metu taip pat baigiami apibendrinti pirmų apskaitų duomenys iš kitų meldinių nendrinukių buveinių Nemuno deltoje ir pamaryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 11:03
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.