Edvardas Snoudenas pasinaudojo nebrangiomis priemonėmis, kad pranoktų NSA


Žvalgybos bendradarbiai, kurie tiria, kaip Edvardui Snoudenui pavyko prieiti prie daugybės slaptų dokumentų, tvirtina, kad jis naudojosi nebrangiomis ir visiems prieinamomis priemonėmis JAV Nacionalinio saugumo agentūros tinklams „iššukuoti“, rašo The New York Times.

Kaip pažymėjo aukšto rango žvalgybos bendradarbis, E.Snoudenas, pasinaudodamas web crawler programa, skirta paieškai saituose, indeksacijai ir rezerviniam kopijavimui, „šukavo mūsų sistemų duomenis“ ir lygiagrečiai dirbo savo kasdienį darbą. „Mes nemanome, kad tas žmogus sėdėjo prie kompiuterio ir pumpavo medžiagas vieną po kitos tokiais kiekiais“, – sakė atstovas. Tas procesas „automatizuotas“, pridūrė jis.

„Tie pranešimai stulbina, nes NSA misija numato labai slaptų armijos duomenų ir žvalgybos kompiuterinių sistemų apsaugą nuo kibernetinių atakų, ypač nuo įmantrių atakų, ateinančių iš Rusijos ir Kinijos. Kaip tvirtina tyrėjai, E.Snoudeno, „nepašalinio žmogaus“, ataka vargu ar buvo įmantri, todėl galėjo būti lengvai susekta“, – rašo straipsnio autoriai Devidas Sendžeris ir Erikas Šmitas.

E.Snoudenas turėjo platų priėjimą prie NSA failų, nes buvo žinybos Havajuose techninis bendradarbis. Web crawler programa, kuria jis naudojosi, automatiškai pereina nuo vieno saito prie kito, sekdamas nuorodas kiekviename dokumente. Ją galima užprogramuoti taip, kad ji kopijuotų viską savo kelyje.

Atrodo, E.Snoudenas užsakė paieškos parametrus, taip pat, kokių objektų ieškoti ir kaip gilintis į dokumentų nuorodas bei kitus duomenis NSA vidaus tinkluose. Praėjusią savaitę per klausymus Kongrese žvalgybos bendradarbiai pranešė, kad jam buvo prieinami apie 1,7 mln. failų.

Žinybos bendradarbiai tvirtina, kad jei E.Snoudenas būtų dirbęs NSA centriniame biure Fort-Mide Merilendo valstijoje, kur įrengtos monitoringo priemonės, rodančios, kas prieina prie didelių kiekių duomenų, jis beveik garantuotai būtų užfiksuotas. Bet kadangi jis dirbo žinybos atstovybėje, kur dar nėra modernių apsaugos priemonių, jo veikla nesukėlė ypatingų įtarimų.

„Kai kurias vietas apsaugos priemonių atnaujinimas pasiekia paskiausiai“, – sakė vienas iš bendradarbių, žinantis E.Snoudeno veiklą. Bet jis pridūrė, kad keletą kartų E.Snoudeno veiksmai vis dėlto buvo sukėlę nerimo.

Šiaip ar taip, kartą E.Snoudenas savo veiksmus paaiškino gana įtikinamai: kaip sistemų administratorius, jis atsakingas už nuolatinį techninį tinklo palaikymą. O tai, kaip pranešė tyrėjams, gali būti kompiuterinių sistemų informacijos kopijavimas ir perkėlimas į vietinius serverius.

Šaltinis: The New York Times

2014.02.14; 05:22

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *