Edvardo Snoudeno išdavystė ir Krymo okupacija


Print

Po plataus ir išsamaus Edvardo Snoudeno interviu Amerikos kanalui NBC dvejopas požiūris į šį perbėgelį tik sustiprėjo. JAV valdžia iškart perėjo į puolimą. Perėjimas į puolimą – pagrįstas. NSA klausia, kodėl demaskuotojas E.Snoudenas, pastebėjęs Amerikos slaptųjų tarnybų neteisėtus veiksmus, nepasidalino savo nuogąstavimais su vadovybe, o iškart pasirinko išdavystės kelią…

Juk galėjo būti kiek kitaip, nei nutiko. Išvydęs, kaip Amerikos slaptosios tarnybos nusispjauna į pagrindines savo piliečių teises, per daug uoliai užsiimdamos sekimu, E.Snoudenas kreipiasi į savo vadus išdėstydamas priekaištus. Amerikos slaptųjų tarnybų vadovybė į E.Snoudeno pastabas nereaguoja. Tiesiog pataria nesikišti, kur nereikia. Arba dar blogiau: pagrasina sankcijomis.

Tada teisybės ieškotojui E.Snoudenui, žinoma, nieko kito nelieka kaip tik imtis drastiškų veiksmų. Pavyzdžiui, belieka nutekinti informaciją apie JAV slaptųjų tarnybų piktnaudžiavimus ir tokiu būdu sukelti tarptautinį skandalą, atkreipiant pasaulio visuomenės dėmesį į, jo manymu, rimtą Gordijo mazgą. Bet E.Snoudenas nė nebandė pirmiausia pasišnekėti apie įžvelgtą problemą su savo darbdaviais. CŽV atsakymas į šį klausimą toks: E.Snoudeno veiksmai nėra spontaniški, jis Rusijai pluša jau septynerius metus.

Požiūrio į E.Snoudeną dilema pasiekė naujas gelmes po televizijos interviu, kuriame jis stengėsi atsakyti į pagrindinę jam adresuotą kritiką, – sakoma „The Washington Times“ redakciniame straipsnyje. „Kartais dėl teisybės tenka pažeisti įstatymus“, – teisindamasis pareiškė E.Snoudenas.

„Peržengęs įstatymą, buvęs analitikas iš žvalgybos papasakojo pasauliui, kad jo vyriausybė kuria technologijas, kurių tikslas – pažeisti kiekvieno amerikiečio privataus gyvenimo paslaptį vardan nacionalinio saugumo“, – rašo leidinys.

„Aukščiausias teisėjas tam,  ką padarė E.Snoudenas, bus istorija. Kaip į jį turime žiūrėti mes – kaip į patriotą ar kaip į išdaviką, – subtili dilema. Jis padarė labai svarbią ir vertingą paslaugą, prisiimdamas galias, kurioms neturėjo teisės, ir atskleidė neleistinus valdžios atliekamus pažeidimus. Bet nė viena vyriausybė negali leisti savo bendradarbiui nebaudžiamam pažeisti pagrindinę ir svarbiausią priesaiką – ištikimai saugoti paslaptis“, – rašo „The Washington Times“.

„Įstatymo, kuris tokiam bendradarbiui atrodo neteisingas, pažeidimas gali būti didvyriškas poelgis ir net paslauga visuomenei, tačiau kaip prieš pusę amžiaus mums priminė iš Birmingemo kalėjimo Martynas Liuteris Kingas, į teisingo reikalo vertę įeina pareiga atsakyti už įstatymo pažeidimą. Grįžti namo, kad atsakytum už teisingą poelgį, – sunkus sprendimas, kurį gali padaryti tik pats Edvardas Snoudenas“, – mano leidinys.

Kaip praneša „The Daily Mail“, CŽV įtaria, kad E.Snoudenas buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos dar prieš septynerius metus ir galėjo perduoti jai paslapčių „lobyną“.

Tas faktas, kad E.Snoudenas galų gale atsidūrė Rusijoje, – iškalbingas. Šis faktas gali reikšti, kad Maskva užverbavo jį dar tarnaujant Ženevoje, mano Robertas Bajeris, buvęs CŽV bendradarbis. Jeigu E.Snoudenas iš tikrųjų perdavė Rusijai Amerikos paslaptis, tai toks paslapčių nutekinimas galėjo padėti jiems aneksuojant Krymą: jie galėjo pakeisti šifrus ir ryšio dažnius, kad sutrukdytų JAV jų pasiklausyti.

Pasak R.Bajerio, jo pažįstami iš CŽV neatmeta tokios galimybės. „Jie aptaria versiją, jog informacija buvo perduota specialiai, – pranešė jis. – Tai žalos vertinimas – suprantama, reikia išstudijuoti tai, ką jis matė Ženevoje, ir reikia atsižvelgti į tai, kad jis tai perdavė Rusijai“.

Leidinys primena, kad 2007–2009 metais E.Snoudenas, tarnaudamas Ženevoje buvo „komunikatorius“: peržiūrėdavo pranešimus ir persiųsdavo juos CŽV štabo būstinėn Lenglyje. „Būdamas komunikatorius, jis galėjo matyti absoliučiai viską“, – tikina R.Bajeris.  

„The Daily Mail“ pašnekovas E.Snoudeno sustojimą Honkonge laiko bandymu sumėtyti pėdas: „Kodėl jis iškart nesėdo į lėktuvą tiesiai į Pietų Ameriką? Visa tai kažkaip nesusieina. Panašu į verbavimo operaciją“.

„Tai lobynas, kuriuo rusai galės naudotis metų metus, – apibūdino jis informaciją, kurią Rusijos žvalgyba galėjo gauti iš E.Snoudeno. – Jie sužinos visus perėmimo parametrus, kuriuos naudojame mes ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio ryšio centras“.

R.Bajeris išjuokė E.Snoudeno žodžius, kad jis buvęs tikras žvalgas: „Manau, mes visi žinome, kad jis buvo sistemų administratorius. Ženevoje jis buvo komunikatorius, tai yra sėdėjo biure ir persiuntinėjo pranešimus į Lenglį. Nieko bendro su žvalgyba“.

Taigi JAV vyriausybė ginčija vieną iš centrinių Edvardo Snoudeno argumentų, kad jis bandęs informuoti savo vadovybę apie pažeidimus renkant žvalgybinę informaciją. Kaip praneša „Foreign Policy“, gegužės 29-ąją Nacionalinės žvalgybos direktoriaus kanceliarija išspausdino, kaip tvirtinama, vienintelį E.Snoudeno elektroninį laišką, kuriame jis pateikia klausimą dėl NSA mokomosios medžiagos apie Amerikos įstatymų hierarchiją.

Išspausdintame 2013 metų balandžio 5 dienos laiške jis reiškia abejones, ar gali vykdomieji aktai turėti tokią pat juridinę galią, kaip ir federaliniai įstatymai. Tik tiek. Tokia žvalgybos vadovybės versija.

E.Snoudeno advokatas Benas Vizneris pavadino laišką „dėmesį atitraukiančiu argumentu“ ir pareiškė, kad tai buvo „pasirinktinė publikacija“, kuri išsamiai neatspindi E.Snoudeno susirašinėjimo su NSA valdininkais.

Šių metų kovą pats demaskuotojas papasakojo Europos parlamentui, kad kreipėsi „daugiau nei į dešimtį įvairių valdininkų, iš kurių nė vienas nesiėmė jokių veiksmų“.

B.Vizneris pareiškė, kad jo klientas neturėjo veiksmingų būdų pranešti NSA vadovybei apie pažeidimus: sekimo programų neatitikimo konstitucijai sprendimas nepriklauso žinybos generalinio inspektoriaus kompetencijai. Maža to, Kongreso profiliniai komitetai ir Slaptasis išorinės žvalgybos kontrolės teismas jau žinojo apie tas programas. „Pasak B.Viznerio, jeigu E.Snoudenas būtų išsakęs savo nuogąstavimus, jam būtų atsakyta, kad programos teisėtos, o paskui vyriausybės valdininkai, tikriausiai, būtų jį nubaudę arba jam atkeršiję“, – rašo FP. 

„Šiame elektroniniame laiške nėra pranešimų ar pareiškimų apie pažeidimus ar piktnaudžiavimą, tik juridinis klausimas, į kurį atsakė aparato generalinis juridinis konsulas“, – cituoja NSA pareiškimą „The Guardian“.

„Yra daugybė būdų, kuriais ponas E.Snoudenas būtų galėjęs išreikšti susirūpinimą ar kaltinimus. Mes ieškojome papildomų duomenų, kad jis susisiekė dėl šių klausimų, ir iki šiol neradome jokių pokalbių, susijusių su jo tvirtinimais“, – sakė agentūroje.

Tuo tarpu atsakydamas į NBC žurnalisto klausimą apie E.Snoudeno galimybę grįžti į Ameriką Baltųjų rūmų atstovas pareiškė, kad „apie jokią malonę nekalbama“, – perduoda Britanijos leidinys.

Senato Žvalgybos reikalų komiteto vadovė Dajen Feinštein pasakojo, kad tas laiškas buvo pateiktas komitetui šiemet balandžio 10 dieną. “Jame nėra nė menkiausių nuogąstavimų dėl NSA žvalgybinės veiklos, kaip pareiškė pats E.Snoudenas interviu NBC šią savaitę“, – pabrėžė ji.

Tačiau, kaip pažymi leidinys, prieš pusmetį atsakydamas į „The Washington Post“ žurnalisto Bartono Dželmano užklausimą, NSA pareiškė, kad jokių liudijimų apie tokį susirašinėjimą apskritai nėra.

Ėmęs interviu iš E.Snoudeno NBC žurnalistas Brianas Viljamsas puikiai susidorojo su užduotim, leidęs šiam vaikinui išsakyti viską, ką jis norėjo, -rašo Aleksandra Stenli, tinklaraščio ArtsBeat autorė „The New York Times“ portale. Bet ji apgailestauja, kad interviuotojas neuždavė klausimų: ar jis sekamas? Kur jis gyvena? Ar jis vienas? Ar jis mokosi rusų kalbos? Kas apmoka jo sąskaitas ir ar rusės moterys laiko jį naudinga partija šeimyniniam gyvenimui?

E.Snoudenas nepasakė nieko naujo, tęsia A.Stenli. Jis pareiškė, kad Amerikos vyriausybė taip ir nepateikė konkrečių pavyzdžių, kokių nuostolių padarė jo demaskavimai nacionaliniam saugumui ar privatiems asmenims. Tačiau konkrečių pavyzdžių, kaip nors vienas amerikietis nukentėjo nuo vyriausybinio persekiojimo, taip pat nepateikta.

„Tikriausiai įskaudintas, kad Amerikos valdžia vadina jį smulkiu privačiu rangovininku, E.Snoudenas buvo išprovokuotas girtis, jog jis parengtas kaip tikras šnipas ir dirbo užsienyje priedangoje. Bet jo išvaizda ir kiek pabrėžtinas tikslumas rodė, kad didžiąją karjeros dalį jis praleido prie monitoriaus, o ne priėmimuose ambasadose ar tamsiuose skersgatviuose“ – pažymima straipsnyje.

„Tačiau jo šaltakraujiškumas iššaukė ir kitų klausimų. Jeigu jis iš tikrųjų toks galvotas ir racionalus, koks atrodo, tai sunku patikėti, kad jis pabėgo į Honkongą be įgyvendinamos pasitraukimo strategijos ir atsidūrė „uždarytas“ Rusijoje“, – dalijasi abejonėmis autorė.

„Snoudenas pareiškė, kad neatsivežė su savim jokių slaptų dokumentų į Rusiją, kad Rusijos žvalgyba jam nemoka, neverčia bendradarbiauti ir nesitiki iš jo žinių, – tęsia A.Stenli. – Tačiau jis vieši Rusijoje jau beveik metus, tad sunku patikėti, kad jis nebuvo nuodugniai apklaustas ar paprasčiausiai neišmirko kiaurai degtinėje nuo begalinių tostų“.

Vis dėlto E.Snoudenas perdavė vieną asmeninę smulkmeną, kuri pasirodė žurnalistei charakteringa: jis papasakojo, kad mielai žiūri internete serialą „Pasiklausymas“ NVO kanalu, nors antrasis sezonas jam patiko mažiau.

„Kol kas neaišku, kas yra E.Snoudenas – patriotas, demaskuotojas ar išdavikas. Bet kiekvienas iš mūsų įsivaizduoja turįs teisę jį kritikuoti“, – baigia A.Stenli.

2014.05.02; 03:40


Prisijunkite prie diskusijos